|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
85-osios istorinio skrydžio per Atlantą metinės
Minėjome 85-ąsias istorinio skrydžio per Atlantą metines. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, 1933 metais vieni pirmųjų pasaulyje lėktuvu perskridę Atlanto vandenyną, žuvo per aviakatastrofą tuometinės Vokietijos teritorijoje 1933 m. liepos 17 d. Iki galutinio tikslo, tuometinės Laikinosios sostinės Kauno, beliko mažiau kaip dešimtadalis kelio. Lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačioje jo pabaigoje. Žinią apie Lituanicos skrydį po visą pasaulį greitai išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare įžiebti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi maždaug 25000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 23 valandą nakties. Tačiau liepos 17 d. Lituanicai nepasirodžius, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis. Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, Lituanica buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas). Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant Lituanica. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten lėktuvu į Kauną. Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos. Čia visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei. Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 metais nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus dukters Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 metais palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas. Lietuvos ministrai ir pareigūnai sekmadienį Lenkijoje paminėjo 85-ąsias lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną metines. Renginiuose Ščecine ir Pščelnike dalyvavo užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius bei Raimondas Karoblis, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, krašto apsaugos ir susisiekimo viceministrai Edvinas Kerza bei Ričardas Degutis, kiti diplomatai, pareigūnai. Minėjimo renginiuose dalyvavo ir Lenkijos delegacija, joje buvo Lenkijos užsienio reikalų bei gynybos ministrai. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiam įvykiui paskelbtame komentare teigia, kad prieš 85 metus į transatlantinį skrydį pakilusi S. Dariaus ir S. Girėno Lituanica lietuvių tautai įkūnijo svaiginančių tikslų siekį ir laisvą dvasią. Lakūnų vardai visiems laikams tapo didvyriškumo ir pasiaukojimo dėl Lietuvos simboliu, Prezidentūros pranešime cituojama prezidentė. Sekmadienį Ščecino Šv. Jokūbo katedroje pagerbiant S. Darių ir S. Girėną buvo aukojamos šv. Mišios, po jų vietos arkivyskupui metropolitui Andžejui Dzengai (Andrzej Dzięga) buvo įteikta Lietuvos diplomatijos žvaigždė. Lietuvos delegacija, padėjusi gėlių prie S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lentos, vėliau išvyko į Pščelniką ir dalyvavo lakūnų pagerbimo ceremonijoje prie jiems pastatyto paminklo. Šiame mieste Myslibužo burmistrui Piotrui Ježiui Sobolevskiui (Piotrui Jerzi Sobolewski) ir Šv. Kryžiaus parapijos prelatui kanauninkui Aleksandrui Janui Jaščurui (Aleksandr Jan Jaszczur) buvo įteikti Dariaus ir Girėno medaliai. Liepos 1415 dienomis Kaune vyko aviacijos šventė, skirta paminėti 85-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines ir Lietuvos 100-metį. Kauniečiai bei miesto svečiai galėjo grožėtis lėktuvais, raižančiais dangų, o nemokama aviacinė ir kultūrinė programa leido susipažinti su aviacijos pasauliu. Liepos 17 d. 12 val. buvo padėtos gėlės prie S. Dariaus ir S. Girėno kapo Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Legendiniam S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui paminėti ir lakūnų žygdarbiui pagerbti susidomėjusieji buvo kviečiami į šeštadienį S. Dariaus gimtinėje vyksiančią šventę. Garsiųjų lakūnų žygdarbiui paminėti Judrėnų seniūnijoje esančioje Dariškėje vyko įvairūs renginiai sporto varžybos ir pėsčiųjų žygis, tradicinis bėgimas Atminimo ugnis Dariui, aviacijos programa (oro balionai, Žemaitijos aeroklubų lėktuvų skraidymai, akrobatinio skraidymo programa, parašiutininkų šuoliai, ultralengvųjų orlaivių skrydžiai), Lietuvos šimtmečiui skirto monumento atidengimas, muzikiniai pasirodymai ir kt. Šventės Skrydžiui Lituanica 85-eri organizatorė Judrėnų S. Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė daug pasidarbavo , kad būtų tinkamai pagerbti lakūnai. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotrauka
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |