Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Prisiminė mons. A. Svarinską, jį kunigu įšventinusį vyskupą ir laisvės kovotojus

Prie mons. Alfonso Svarinsko kapo kalba Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas

Liepos 14-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė. Ji prasidėjo gėlių padėjimu, žvakučių uždegimu ir malda prie partizanų kapų Dukstynos kapinėse, kur palaidotas prieš ketverius metus miręs mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17). Čia kalbėjo Kavarsko, kur yra klebonavęs mons. A. Svarinskas, dabartinis klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas, sugiedotas „Viešpaties angelas“ ir „Tautiška giesmė“. Paskui renginys persikėlė į Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką Kadrėnų kaime, kurį įkūrė mons. A. Svarinskas. Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet organizuodavo mons. A. Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Čia Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pašventino Adolfo Teresiaus sukurtą atminimo koplytstulpį, skirtą vysk. Pranciškui Ramanauskui (1893 10 18–1917 06 22–1944 04 06–1959 10 15), lageryje kunigu įšventinusiam A. Svarinską, ir Kazimiero Martinaičio pagamintą atminimo kryžių Kadrėnų kaimo partizanams. Keletą partizanų atliko Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė). Šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus aukojo arkiv. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas, Juozas Matulaitis, koncelebravo kunigai Gediminas Tamošiūnas ir Alvydas Vaitkevičius. Homiliją sakė vysk. J. Kauneckas. Giedojo Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis (vadovė Gabija Adamonytė). Pasibaigus šv. Mišioms kalbėjo istorikė dr. Aistė Petrauskienė, partizanas Jonas Kadžionis, Vilniaus universiteto filosofijos magistrantas Vytautas Vyšniauskas. Koncertavo Vilniaus Karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė). Pabaigoje buvo vaišinamasi kareiviška koše ir arbata.

85-osios istorinio skrydžio per Atlantą metinės

Pagarba lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui Pščelniko miške prie jiems atminti skirto paminklo

Minėjome 85-ąsias istorinio skrydžio per Atlantą metines. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, 1933 metais vieni pirmųjų pasaulyje lėktuvu perskridę Atlanto vandenyną, žuvo per aviakatastrofą tuometinės Vokietijos teritorijoje 1933 m. liepos 17 d. Iki galutinio tikslo, tuometinės Laikinosios sostinės Kauno, beliko mažiau kaip dešimtadalis kelio.

Lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačioje jo pabaigoje.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greitai išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare įžiebti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi maždaug 25000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Tačiau liepos 17 d. „Lituanicai“ nepasirodžius, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Dainų šventė sutraukė apie pusę Lietuvos

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su šventės dirigentais Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Neseniai Lietuvoje skambėjusi Dainų šventė bent trumpam subūrė beveik pusę Lietuvos – šventės renginių transliacijas per nacionalinę televiziją, internetu ir gyvai koncertuose pamatė apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Rekordinio susidomėjimo sulaukė tiesioginė „tautiškos giesmės“ transliacija.

„Dainų dieną „Vienybė težydi“ buvo įsijungę daugiau nei pusė milijono gyventojų, o tiesioginės transliacijos reitingas pasiekė 5 proc. Panašią auditoriją surinko ir tiesioginė Šokių dienos transliacija „Saulės rato ritimai“, o įskaičiavus ir trijų dienų atidėtą žiūrėjimą, netgi viršijo Dainų dienos vidutinę auditoriją. Tačiau viską pranoko „Tautiškos giesmės“ transliacija iš Dainų šventės – ją gyvai stebėjo, o gal ir kartu giedojo apie trečdalis milijono žiūrovų“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS Media“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Žalgirio mūšio inscenizacija Lenkijoje

Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko majoras Donatas Mazurkevičius

Liepos 13–16 dienomis Lietuvos atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, tikrojoje istorinio mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o bendrai visoje inscenizacijoje – daugiau, kaip 4 tūkst. istorijos entuziastų. Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – įvyko liepos 14 dieną, jame Lietuvai atstovavo ir kovose dalyvavo viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais. Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną labiausiai organizuotų priešininkų ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose, tęsia ir dabar.

Pagerbti pirmieji šimtmečio anykštėnai

Pirmieji dešimt Anykščių kraštui nusipelniusių žmonių, apdovanotų „Šimtmečio anykštėno“ ženklu. Iš kairės: Stasė Bilevičienė, Juozas Pratkelis, Vytautas Bagdonas, Alfredas Motiejūnas, Sergejus Jovaiša, Jolanta Pupkienė, Ona Repečkienė, Bronius Tvarkūnas, Rimantas Povilas Vanagas ir Juozas Danilavičius

Anykščių rajono savivaldybė šiais metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pasiryžo pagerbti šimtą labiausiai Anykščių kraštui nusipelniusių žmonių ir pakvietė visuomenę, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įstaigas, darbo kolektyvus siūlyti pretendentus, vertus būti apdovanotus „Šimtmečio anykštėno“ ženklu.

Pirmieji dešimt šimtmečio anykštėnų buvo iškilmingai pagerbti Anykščiuose prie Laisvės paminklo liepos šeštąją, minint Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis kiekvienam iš pagerbiamų anykštėnų užrišo tautines juostas ir įteikė specialiai pagamintus unikalius „Šimtmečio anykštėno“ ženklus bei atitinkamus pažymėjimus. Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ dalyvės nominantams skyrė ne tik skambias dainas, bet ir gėlių žiedus. Ir, žinoma, šventinio renginio vedėjai visuomenei pristatė kiekvieno šimtmečio anykštėno nuopelnus Anykščių kraštui, visi dalyvaujantys nepagailėjo jiems plojimų. Po oficialiosios ceremonijos sveikino tokio garbingo įvertinimo sulaukusius žmones ir jų artimieji, bendradarbiai, pažįstami, spaudė rankas ir kiti Anykščių rajono savivaldybės vadovai: mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, administracijos direktorius Audronius Gališanka, direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas.