Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Taikai alternatyvos nėra

Popiežiaus Pranciškaus ir Rytų Bažnyčių vadovų susitikimas Baryje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus kartu su Konstantinopolio stačiatikių patriarchu Baltramiejumi (kairėje) ir Aleksandrijos koptų popiežiumi Tavadrosu II paleidžia taikos balandžius

Malda – galingiausias ginklas

Tokio masto maldos už taiką Artimuosiuose Rytuose, krikščionybės lopšyje, susitikimo, visų Rytų Bažnyčių vadovų pripažinimu, dar nėra buvę. Liepos 7 dieną, šeštadienį, į vartais į Rytus (orta d’Oriente) vadinamą Italijos pietuose esantį miestą Barį, prie vieno iš labiausiai Vakarų ir Rytų Bažnyčioje gerbiamo IV amžiaus šventojo Myros vyskupo šv. Mikalojaus relikvijų, popiežiaus Pranciškaus pakviesti susirinko net 19 regiono vyriausių ganytojų ir jų atstovai. Buvo atvykę visi septyni Rytų katalikų patriarchai įskaitant Chaldėjų Bažnyčios vadovą Babilono (Irakas) patriarchą kardinolą Luizą Rafaelį I Sako (Louis Raphaėl I Sako). Dalyvavo penkių Stačiatikių Bažnyčių patriarchai ar jų atstovai, įskaitant patį Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų. Kartu meldėsi keturių senųjų Rytų Bažnyčių dvasiniai vadovai ar atstovai, tarp kurių buvo apaštalo šv. Morkaus įpėdinis Aleksandrijos (Egiptas) koptų popiežius Tavadrosas (Teodoras) II ir Kilikijos (Libanas) armėnų katolikosas Aramas II. Jordanijos liuteronų vyskupas Sanis Ibrahimas Azaras atstovavo nedidelei Šventosios Žemės protestantų bendruomenei. „Dėkoju Dievui už šį susitikimą, ypatingą maldos už taiką ir mąstymų įvykį, kuris buvo iškalbus krikščionių vienybės ženklas ir kuriame su entuziazmu faktiškai dalyvavo visa Dievo tauta, – sakė Šventasis Tėvas kitą dieną šventadienio vidurdienio „Viešpaties angelo“ maldos susitikime su piligrimais šv. Petro aikštėje. – Dėkoju broliams Bažnyčių vadovams ir jų atstovams: mane sužavėjo jų laikysena ir liudijimai“.

Poilsis – atlygis už darbą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai pirmoji apaštalų misionieriška kelionė baigėsi, jie grįžo pas Jėzų ir „Jam apsakė visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę“ (Mk 6, 30). Tai – pamoka mums. Kiekvienas krikščionis, pabaigęs dienos darbus ir sulaukęs vakaro, turėtų Viešpaties artumoje atverti Jam savo širdį ir padėkoti už viską, net už nesėkmes bei suklydimus, kurie savaip grūdina charakterį, nes skatina tikintįjį atgailauti, keistis ir dar labiau su malda širdyje pasitikėti Juo, kad patirti išbandymai ne tolintų nuo Dievo, bet tik artintų... Prisimintina, jog svarbiausia Jėzaus mokinių džiaugsmo priežastis nebuvo ta, kad, atlikdami jiems patikėtą misiją, Jo vardu išvijo dvasias iš varginamų žmonių, bet kad jų vardai yra įrašyti danguje (žr. Lk 10, 20). Taigi visada kilnesnis džiaugsmo motyvas turi pirmenybę.

Prisiminė mons. A. Svarinską, jį kunigu įšventinusį vyskupą ir laisvės kovotojus

Prie mons. Alfonso Svarinsko kapo kalba Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas

Liepos 14-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė. Ji prasidėjo gėlių padėjimu, žvakučių uždegimu ir malda prie partizanų kapų Dukstynos kapinėse, kur palaidotas prieš ketverius metus miręs mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17). Čia kalbėjo Kavarsko, kur yra klebonavęs mons. A. Svarinskas, dabartinis klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas, sugiedotas „Viešpaties angelas“ ir „Tautiška giesmė“. Paskui renginys persikėlė į Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką Kadrėnų kaime, kurį įkūrė mons. A. Svarinskas. Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet organizuodavo mons. A. Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Čia Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pašventino Adolfo Teresiaus sukurtą atminimo koplytstulpį, skirtą vysk. Pranciškui Ramanauskui (1893 10 18–1917 06 22–1944 04 06–1959 10 15), lageryje kunigu įšventinusiam A. Svarinską, ir Kazimiero Martinaičio pagamintą atminimo kryžių Kadrėnų kaimo partizanams. Keletą partizanų atliko Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė). Šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus aukojo arkiv. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas, Juozas Matulaitis, koncelebravo kunigai Gediminas Tamošiūnas ir Alvydas Vaitkevičius. Homiliją sakė vysk. J. Kauneckas. Giedojo Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis (vadovė Gabija Adamonytė). Pasibaigus šv. Mišioms kalbėjo istorikė dr. Aistė Petrauskienė, partizanas Jonas Kadžionis, Vilniaus universiteto filosofijos magistrantas Vytautas Vyšniauskas. Koncertavo Vilniaus Karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė). Pabaigoje buvo vaišinamasi kareiviška koše ir arbata.

85-osios istorinio skrydžio per Atlantą metinės

Pagarba lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui Pščelniko miške prie jiems atminti skirto paminklo

Minėjome 85-ąsias istorinio skrydžio per Atlantą metines. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, 1933 metais vieni pirmųjų pasaulyje lėktuvu perskridę Atlanto vandenyną, žuvo per aviakatastrofą tuometinės Vokietijos teritorijoje 1933 m. liepos 17 d. Iki galutinio tikslo, tuometinės Laikinosios sostinės Kauno, beliko mažiau kaip dešimtadalis kelio.

Lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačioje jo pabaigoje.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greitai išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare įžiebti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi maždaug 25000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Tačiau liepos 17 d. „Lituanicai“ nepasirodžius, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Dainų šventė sutraukė apie pusę Lietuvos

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su šventės dirigentais Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Neseniai Lietuvoje skambėjusi Dainų šventė bent trumpam subūrė beveik pusę Lietuvos – šventės renginių transliacijas per nacionalinę televiziją, internetu ir gyvai koncertuose pamatė apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Rekordinio susidomėjimo sulaukė tiesioginė „tautiškos giesmės“ transliacija.

„Dainų dieną „Vienybė težydi“ buvo įsijungę daugiau nei pusė milijono gyventojų, o tiesioginės transliacijos reitingas pasiekė 5 proc. Panašią auditoriją surinko ir tiesioginė Šokių dienos transliacija „Saulės rato ritimai“, o įskaičiavus ir trijų dienų atidėtą žiūrėjimą, netgi viršijo Dainų dienos vidutinę auditoriją. Tačiau viską pranoko „Tautiškos giesmės“ transliacija iš Dainų šventės – ją gyvai stebėjo, o gal ir kartu giedojo apie trečdalis milijono žiūrovų“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS Media“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Žalgirio mūšio inscenizacija Lenkijoje

Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko majoras Donatas Mazurkevičius

Liepos 13–16 dienomis Lietuvos atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, tikrojoje istorinio mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o bendrai visoje inscenizacijoje – daugiau, kaip 4 tūkst. istorijos entuziastų. Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – įvyko liepos 14 dieną, jame Lietuvai atstovavo ir kovose dalyvavo viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais. Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną labiausiai organizuotų priešininkų ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose, tęsia ir dabar.

Pagerbti pirmieji šimtmečio anykštėnai

Pirmieji dešimt Anykščių kraštui nusipelniusių žmonių, apdovanotų „Šimtmečio anykštėno“ ženklu. Iš kairės: Stasė Bilevičienė, Juozas Pratkelis, Vytautas Bagdonas, Alfredas Motiejūnas, Sergejus Jovaiša, Jolanta Pupkienė, Ona Repečkienė, Bronius Tvarkūnas, Rimantas Povilas Vanagas ir Juozas Danilavičius

Anykščių rajono savivaldybė šiais metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pasiryžo pagerbti šimtą labiausiai Anykščių kraštui nusipelniusių žmonių ir pakvietė visuomenę, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įstaigas, darbo kolektyvus siūlyti pretendentus, vertus būti apdovanotus „Šimtmečio anykštėno“ ženklu.

Pirmieji dešimt šimtmečio anykštėnų buvo iškilmingai pagerbti Anykščiuose prie Laisvės paminklo liepos šeštąją, minint Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis kiekvienam iš pagerbiamų anykštėnų užrišo tautines juostas ir įteikė specialiai pagamintus unikalius „Šimtmečio anykštėno“ ženklus bei atitinkamus pažymėjimus. Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ dalyvės nominantams skyrė ne tik skambias dainas, bet ir gėlių žiedus. Ir, žinoma, šventinio renginio vedėjai visuomenei pristatė kiekvieno šimtmečio anykštėno nuopelnus Anykščių kraštui, visi dalyvaujantys nepagailėjo jiems plojimų. Po oficialiosios ceremonijos sveikino tokio garbingo įvertinimo sulaukusius žmones ir jų artimieji, bendradarbiai, pažįstami, spaudė rankas ir kiti Anykščių rajono savivaldybės vadovai: mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, administracijos direktorius Audronius Gališanka, direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas.

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Apaštališkasis nuncijus Joninių ir miesto jubiliejaus šventėje

Apaštalinį nuncijų (centre) ir jo sekretorių džiaugsmingai sveikino Kavarsko parapijiečiai ir klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas (dešinėje)

KAVARSKAS. Miestui šiemet sukanka 480 metų, todėl gražiausią vasaros šventę – Jonines – parapijiečiai šventė ypatingai – per titulinius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus lankėsi Apaštalų Sosto diplomatinis atstovas Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana).

Birželio 23 dieną Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas pašventino renovuotą Kavarsko kryžių. P. Kalibato dėka šis kryžius iškilo 1936 metais per Jonines ir tapo Kavarsko išskirtinumo simboliu. Kryžius prasmingas ne tik tuo, kad jis yra aukščiausias Lietuvoje (jo aukštis – 21 m), bet kad simbolizuoja stiprybę, tvirtybę ir pastovumą. Mums jis yra tokia pati vertybė kaip Lietuva. Šventėje dalyvavęs Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas pasidžiaugė sėkminga kryžiaus renovacija ir pasveikino visus su Kavarsko švente. Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas pabrėžė, kad kryžius po renovacijos vėl švyti, suteikdamas vilties ir tikėjimo. Prasmingus žodžius apie tikėjimą, dvasines vertybes išsakė kryžių pašventinęs Kavarsko klebonas. Po to visi kartu giedojo giesmes „Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi“ ir „Marija, Marija“.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Atlaiduose – buvusio klebono sukurtos giesmės

Iš kairės: poetė ir aktorė Marija Meilė Kudarauskaitė, aktorė ir skaitovė Virginija Kochanskytė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė

DUSETOS. Liepos 1 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje vyko didieji Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai. Prieš 14 metų Dusetų seniūnijos, parapijos ir bendruomenės iniciatyva pradėta rengti kraštiečių šventė. Tada nutarta, kad jų susibūrimas vyks švenčiant Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus. Įprasta, kad šventė prasideda šeštadienį. Vyksta įvairios pramogos, kraštiečių pagerbimas, apdovanojimai, koncertas ir diskoteka. Antroji diena prasideda šv. Mišiomis už gyvus ir mirusius Dusetų krašto gyventojus. Šių metų programoje numatytas ir sakralinis koncertas „Per amžius spindės meilės aukos taurė“.

Į atlaidus atvyko Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos ir pastoracinės tarybos narys, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, Zarasų dekanato dekanas kun. Vydas Juškėnas. Sakralinį koncertą organizavo Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorė, muzikos magistrė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė. Koncertas prasidėjo 11 valandą. Į bažnyčią susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams prabilo aktorė, skaitovė, UNICEF Geros valios ambasadorė, lietuviškojo žodžio puoselėtoja, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė. Ji supažindino su koncerto intencija. Jis skirtas Lietuvos atkūrimo 100-mečiui, popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje pagerbti, palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio 145-osioms, Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios, pastatytos klebono kun. Antano Rumševičiaus, 130-osioms ir kompozitoriaus, klebono kun. Gedimino Šukio 95-osioms gimimo metinėms.

Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Pašventinti trys nauji varpai

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas šventina Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčios varpus

ELEKTRĖNAI. Liepos 6-ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčioje pašventinti trys nauji varpai. Jie nulieti Jano Felčinskio (Jan Felczyński) liejykloje Lenkijoje ir dedikuoti Palaimintajam Teofiliui Matulioniui, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui. Šv. Mišių liturgijai vadovavo ir varpus pašventino Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir vyskupas nominatas Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras. Pamaldų pabaigoje pašventinti trys naujieji varpai pirmą kartą suskambo Elektrėnų parapijos žmonėms. Vyskupas ordinaras išreiškė viltį, kad šie varpai rugsėjo mėnesį jau pasveikins popiežių Pranciškų, vykstantį iš Vilniaus į Kauną pro Elektrėnus...

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Kunigo kraštiečio sugrįžimas į gimtinę iš Vokietijos

Kun. dr. Virginijus Grigutis kalbėjo, kad sugrįžus į tėviškę jam svarbu susitikti su žmonėmis, kurie jį lydėjo gyvenimo keliu: mokė, dalijosi gyvenimiška patirtimi, išmintimi bei meile

LUKŠIAI. Iš Zanavykijos kilę daug kunigų. Ir šiandien nemažai jų darbuojasi Lietuvoje, o štai iš Lukšių parapijos kilęs kun. dr. Virginijus Grigutis tarnauja Vokietijoje, Lamperthaimo (Lampertheim) katalikų parapijoje ir kartu rūpinasi Hiutenfeldo „Vasario 16-osios“ gimnazijos moksleivių bei lietuvių sielovada šiame regione. Liepos pradžioje jis atostogavo tėviškėje, Lukšiuose, aukojo šv. Mišias Šv. Juozapo bažnyčioje, bendravo su parapijiečiais.

Liepos 8 dieną bažnyčiose skaitytoje sekmadienio Evangelijoje rašoma, kaip Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į tėviškę. Šv. Mišias kun. V. Grigutis aukojo kartu su Lukšių parapijos klebonu kun. Vytautu Juozu Insoda. Gražiu žodžiu pamoksle kalbėjo apie savo tėviškę ir sakė, kad jo namai yra gimtasis kraštas, į kurį sugrįžus pasitinka artimieji, čia susitinki su pažįstamais ir bičiuliais, o tuomet iškyla vaikystės atsiminimai, ir labai miela tampa gimtoji lietuvių kalba. „Tėvynė yra ne vien tradicijos, šventės ir papročiai, bet ir žmonių tarpusavio santykiai ir bendravimas, tai, kuo mes pasitikime, su kuo jaučiamės saugūs. Deja, šiandien, vietoj žodžio „dvasingumas“, dažnai girdžiu kalbant apie žmonių energingumą“, – kalbėjo kraštietis.