2018 m. liepos 20 d.
Nr. 29 (2296)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dainų šventė sutraukė apie pusę Lietuvos

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė su šventės dirigentais
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Neseniai Lietuvoje skambėjusi Dainų šventė bent trumpam subūrė beveik pusę Lietuvos – šventės renginių transliacijas per nacionalinę televiziją, internetu ir gyvai koncertuose pamatė apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Rekordinio susidomėjimo sulaukė tiesioginė „tautiškos giesmės“ transliacija.

„Dainų dieną „Vienybė težydi“ buvo įsijungę daugiau nei pusė milijono gyventojų, o tiesioginės transliacijos reitingas pasiekė 5 proc. Panašią auditoriją surinko ir tiesioginė Šokių dienos transliacija „Saulės rato ritimai“, o įskaičiavus ir trijų dienų atidėtą žiūrėjimą, netgi viršijo Dainų dienos vidutinę auditoriją. Tačiau viską pranoko „Tautiškos giesmės“ transliacija iš Dainų šventės – ją gyvai stebėjo, o gal ir kartu giedojo apie trečdalis milijono žiūrovų“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS Media“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Palyginti su praėjusia Dainų švente, vidutinis visų renginių transliacijų reitingas buvo daugiau kaip pusantro karto didesnis. O „Tautiškos giesmės“ giedojimo transliacijos reitingas prilygo „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalui. Iš viso Dainų šventės transliacijas per TV bent trumpam įsijungė 1 mln. 27 tūkst. žiūrovų. Prieš ketverius metus vykusią Dainų šventę per LRT stebėjo 1 mln. 22,5 tūkst. žiūrovų.

„Dainų diena, Šokių diena ir Ansamblių vakaras tradiciškai būna labiausiai lankomi ir laukiami renginiai. Šiemetinėje Šokių dienoje finalinę spalvingą tautinę kompoziciją kūrė per 8 tūkstančius šokėjų, Dainų dienoje jungtiniame chore dainavo 12 tūkst. choristų. Tokie atlikėjų skaičiai palieka didžiulį įspūdį, o koncertuose patiriamos emocijos išauga tūkstančius kartų“, – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius ir Dainų šventės vadovas Saulius Liausa.

110 tūkstančių žiūrovų Dainų šventės transliacijas tiesiogiai stebėjo internetu, o antra tiek (115 tūkst.) peržiūrėjo šventės koncertų įrašus. Prie transliacijų šventės dienomis aktyviausiai jungtasi iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Peru, Vokietijos, JAV ir kitų šalių, daugiausia iš šalių, kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės.

„Dainų šventei subūrėmė visas nacionalinio transliuotojo pajėgas – dirbo 3 kilnojamosios televizijos stotys, kiekvieną transliaciją filmavo kone 10 operatorių, kasdien vyko daugybė pasijungimų iš renginių radijo ir televizijos naujienų laidose. Tikiu, kad LRT transliuota ir ateities kartoms įamžinta tautos šventė telkė ir telks lietuvius visame pasaulyje“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Į šventinius renginius buvo parduota per 30 tūkstančių bilietų, skaičiuojama, kad dar 150 tūkst. žiūrovų apsilankė nemokamuose renginiuose.

Be abejo, reikia paminėti ir tai, kad organizatoriai blogai suplanavo Dainų dienos renginius, nes į jos pradžią dėl spūsties nesuspėjo daug orkestrų, strigo dalyvių eitynės nuo Senamiesčio į Vingio parko estradą. Televizija tuščių Vingio parko estrados vietų neparodė. Tiesioginiame televizijos eteryje parodyti muzikantai tik stambiu planu arba šokėjos ir besirenkantys choristai, o vėlavusių orkestrų nerodė...

Šimtmečio Dainų šventėje, vykusioje birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje ir Kaune, dalyvavo apie 1,5 tūkstančio kolektyvų: 36 tūkst. dalyvių, iš jų apie 17 tūkst. vaikų. Į šventę atvyko daugiau kaip 1500 užsienio lietuvių ir 17 Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvų. Tai – didžiausias pagal dalyvių ir žiūrovų skaičių Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtas renginys.

Pirmą sykį Dainų šventė įvyko 1924 metais Kaune. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ji rengiama kas ketverius metus. UNESCO 2003 metais yra pripažinusi Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija