Tvarką valstybėje reikia pradėti nuo tvarkos savame kieme

Kalba Kaniūkų krašto bendrijos narė Valė Norkūnienė

Socialinių problemų darbo grupei vadovavo bendrijos "Viltis" padalinio pirmininkė Aldona Vebrienė Audronės DRISKIUVIENĖS nuotraukos

Dažnai iš įvairių renginių besiskirstantys žmonės būna nusiteikę skeptiškai - kam reikėjo susirinkti, kalbėtis, ginčytis, jei nuo kalbų vis tiek niekas nesikeičia. Problemas iškeliančiųjų visada daugiau, negu jas sprendžiančiųjų. Laukti lengviau, negu dirbti. O gal kas nors ims ir sutvarkys miestelio aplinką, sudraus triukšmadarį, skverelyje sukals suolelį. Deja, viskas priklauso nuo mūsų pačių aktyvios gyvenimo pozicijos. Tą tvirtino Utenos rajono Kaniūkų kultūros namuose (Užpalių sen.) į forumą "Utenos rajono kaimo bendruomenių stiprinimas" susirinkę rajono seniūnijų seniūnai, kaimo bendrijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Žmonės iš Utenos rajono miestelių, kaimų, net atokių vienkiemių atvirai kalbėjo apie kaimo problemas, ieškojo jų sprendimo būdų.

Valstybės valdyme svarbus kiekvienas žmogus

"Kaimo žmonės vis dar įpratę laukti valdžios malonių, nors savo kieme turėtų tvarkytis patys. Tik nuo kaimo bendruomenės priklauso, kokia tvarka miestelyje. Stipri bendruomenė - stipri ir valstybė“, - tvirtino Kaniūkų kaimo bendrijos pirmininkas Virginijus Keraminas, tikinęs, jog valstybės valdyme ir tvarkyme svarbus kiekvienas žmogus. Kad ir kokia valdžia būtų ir kokius įstatymus leistų, be žmonių pritarimo jų įgyvendinti neįmanoma. Valstybė - tai ne Seimas ir Vyriausybė, o visų pirma tvarka savame kieme, gerai išauklėtas savas ir už gerą darbą pagirtas kaimyno vaikas, nuoširdžiai ištiesta pagalbos ranka, sąžiningas tarpusavio bendravimas. Mažame miestelyje ar kaime - visų gyvenimai kaip ant delno. Argi reikia policijos girtam kaimynui, smurtaujančiam prieš žmoną ir vaikus, sutramdyti? Ar reikia Vaikų teisių apsaugos darbuotojų pamokų nelankančiam mokiniui į mokyklą atvesti? Viską galima padaryti patiems.

Kuriasi kaimų bendrijos

Utenos rajono seniūnijose, atskiruose kaimuose aktyviai buriasi bendrijos, kurių veikla nukreipta vietos problemoms spręsti ne įvairių valdžios institucijų, bet savo jėgomis. Utenos rajono mero pavaduotojo Alvydo Katino nuomone, vasaros mėnesiais kaimuose vykstantys kraštiečių susitikimai, atlaidai, šventės, koncertai, surengti meno mėgėjų jėgomis, griauna populiarų mitą, kad kaimas alkanas, basas ir prasigėręs.
Ypač aktyvi bendrijų veikla Vyžuonų ir Užpalių seniūnijose. Kultūrinė veikla jau perauga į nuolatinį rūpinimąsi kaimų ir miestelių švara, aplinkos tvarkymu, bendruomenės normų steigimu, kaimynų tarpusavio santykiais ir kt. Kaime daug kas priklauso ir nuo vieno žmogaus. Jei atsiranda iniciatyvus žmogus, jis pritraukia dar bent kelis.
Užpalių seniūnijos seniūnas Vytas Jurka prisiminė prieš trejus metus vykusį steigiamąjį Kaniūkų krašto bendrijos susirinkimą. Žmonės norėjo veiklos. Jie žinojo, kokius darbus dirbs, planavo ateitį. Vėliau tokie susirinkimai vyko kituose kaimuose. Seniūno teigimu, kaimas sugrįžta prie senųjų tradicijų, kai kaimynai buvo arčiau už gimines. Jie žinojo, kada kaimynui reikia pieno šlakelio, karvei užtrūkus, jie ir į miestelį paveždavo, ir nelaimėj padėdavo. Žmonės pamažu išsivaduoja iš uždaro savo namų rato ir vėl nori bendrauti. Užpalių seniūnijoje yra aštuonių kaimų bendrijos, atliekančios tarpininkų tarp valdžios ir seniūnijos vaidmenį.

Televizija neberodo laidų apie kaimą

Forume "Utenos rajono kaimo bendruomenių stiprinimas" audringos diskusijos vyko atskirose grupėse, kuriose buvo kalbama apie socialinės aplinkos, suaugusiųjų švietimo, kultūros ir kaimo jaunimo problemas.
Forumo dalyviai tvirtino, kad suaugusiųjų švietimui kaime skiriama mažai dėmesio. Žmonės junta politinę ir socialinę kaimo atskirtį, nes politikai užsuka tik prieš rinkimus, o socialinės akcijos dažniausiai skirtos miesto žmonėms. Kaimo problemas ignoruoja visi šalies televizijos kanalai - laidų apie kaimą nebėra. Jų vietą užėmė kriminalinės laidos, serialai, amorali "akvariumų" kultūra, popšou. Kaniūkų krašto bendrijos atstovė Valė Norkūnienė pavadino tai televizijos genocidu prieš kaimą, nes, gyvendamas jame, žmogus priverstas jaustis antrarūšis. Žmonėms neprieinamos šiuolaikinės informacijos priemonės, o telefonų atsisakoma dėl vis brangstančių paslaugų.

Turiningas laisvalaikis - geriausia nusikalstamumo prevencija

Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas Vanagas kalbėjo apie kaimo jaunimo problemas, nes tik jauni žmonės gali atgaivinti prigesusį kaimo gyvenimą. Jaunimą reikia įtraukti į motyvuotą veiklą, plėsti akiratį, mokyti bendrauti. Kai yra darbo, kai prasmingai praleidžiamas laisvalaikis, - tai geriausia nusikaltimų prevencija. Štai Plaušų kaimo jaunimo iniciatyva sutvarkyta sporto aikštelė, o seniūnija padėjo įsigyti krepšinio stovus. Mokydamiesi, dalyvaudami nevyriausybinių organizacijų veikloje, jauni žmonės mokosi vieni iš kitų ir supranta, jog nuo jų pozicijos daug kas priklauso.
Su jauduliu kalbėta apie visuomenės uždarumą bei nuolatinę lėšų stoką kultūros renginiams, apie "nesveiką" projektinio darbo konkurenciją, prastą biudžetinių lėšų paskirstymą seniūnijoms. Uteniškės Rimos Garsonienės ir saldutiškietės Gitanos Luimienės nuomone, kultūrininkų, dirbančių kaime, tikslas - tenkinti dvasinius bendruomenės poreikius. Kultūros namai, mokykla, biblioteka, bažnyčia turėtų dirbti kartu. Turėtų atgimti primiršta veikla - seniūnijų pasikeitimai meno mėgėjų koncertais, pabuvimai kartu, kai žmonės gali parodyti, ką gali, o bendruomenės vadovai teigiamai nusiteikę kultūros atžvilgiu. Kaimo žmogui malonu būti pakviestam į renginį asmeniškai,o ne vien skelbimu, pakabintu lentoje, nes malonus žodis nuteikia geriau negu oficiali informacija.
Sudeikių bendrijos "Tėviškės pastogė" atstovė Irena Remeikienė sakė, jog visos kaimo žmonių problemos kyla iš socialinės aplinkos. Jei žmonių tarpusavio santykiai geri, visada sulaukiama paramos ar nepakantumo neigiamiems reiškiniams. Kaimo žmonės supranta aktyvią seniūno poziciją ir pritaria, kad, sumaniai tvarkydamiesi, kurdami gražią aplinką, gali pritraukti investicijas ir sukurti naujas darbo vietas. Utenos rajono kaimuose išliko kultūros namai, medicinos punktai, bibliotekos, pašto skyriai. Atokiose vietovėse steigiamos bažnytėlės, atnaujinamos senosios kapinaitės, renkamasi į kaimų susitikimus.
Dar viena būtinybė yra atgaivinti lietuviškos šeimos tradicijas, nes visas didžiąsias vertybes vaikas gauna iš šeimos. "Pasižiūrėk į savo vaiką, ir pamatysi visas šeimos dorybes ir visas klaidas", - sakė I.Remeikienė, siūliusi bendruomenių nariams kartu prisiminti Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų tradicijas, pažymėti svarbias sukaktis.
Forume "Utenos rajono kaimo bendruomenių stiprinimas" dalyvavo per 20 visuomeninių organizacijų ir kaimo bendrijų. Buvo išrinkta kaimo bendrijų taryba, teiksianti informaciją naujai besisteigiančioms organizacijoms. Forumo medžiaga bus išleista atskiru leidiniu, o pagrindiniai teiginiai ir informacija pateikta Utenos A. ir M.Miškinių viešosios bibliotekos sukurtoje interneto svetainėje "Utenos kraštas" o http://www.Utena-on.Lt.

Rūta JONUŠKIENĖ
Kaniūkai, Utenos rajonas

© 2002 "XXI amžius"