„Kaimo laukia Brisiaus galas…“

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvyko Rūmų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir kai kurie Seimo, Vyriausybės nariai. Buvo svarstomas vienas opiausių šios dienos klausimų – valstybės finansinė parama šalies žemės ūkiui. Kaip sakė Rūmų pirmininkas J.Ramonas, žemės ūkio finansavimas jau kuris laikas vis mažinamas, ir to žemdirbiai negali nejausti. Jei, pavyzdžiui, 1999 metais žemės ūkiui buvo skirta apie 381 milijoną litų, tai kitiems metams numatyta 260 milijonų. Nesunku apskaičiuoti, kad per tą laiką žemės ūkio finansavimas mažinamas apie 121 milijoną litų. Tai negali tenkinti Žemės ūkio rūmų, visų žemdirbių. Reikia žinoti, kad šiemet labai smuko pieno, mėsos supirkimo kainos, ir kaimo žmonės gaus apie pusę milijardo litų mažiau pajamų. Buvęs ilgametis Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas, dabar – Seimo narys prof. J.Čiulevičius su apmaudu pastebėjo, kad Seimo valdančios daugumos atstovai savo programoms vykdyti nesunkiai gauna milijonus. Be to, anot Seimo nario, net 20 proc. ketinama didinti Aplinkos ministerijos, kai kurių kitų žinybų darbuotojų atlyginimus. Ar tai negalėtų būti rezervas Specialiajai kaimo programai remti? Todėl profesorius sakė neketinąs Seime balsuoti už dabar siūlomą biudžeto projektą ir jam pritarti. Biudžeto projektui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Jis atkreipė dėmesį, kad projekto rengėjai nepaiso Agrarinės ekonomikos instituto specialistų nuomonės dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimo. Pagal mokslininkų apskaičiavimus, mažiausia suma kitiems metams turėtų būti 450 milijonų litų, vidutinė – 600 milijonų, o maksimali – apie vieną milijardą litų. Tikriausiai pasitarimo dalyviai nesitikėjo nė mokslininkų siūlomo vidutinio, juo labiau – maksimalaus dydžio finansavimo. Ko gero, liks nepasiekiamas ir minimumas. Vienas ūkininkas sakė gerai žinąs, kad Europos Sąjungos šalių ūkininkai gauna iš valstybės nepalyginamai daugiau tiesioginių išmokų negu Lietuvos kaimo žmonės.
Tebėra svarbūs klausimai dėl kvotų Lietuvai apimčių, vidutinių derlingumų, dėl septynerių metų pereinamojo laikotarpio žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams, kitų dalykų. Rūmų pirmininkas priminė itin sudėtingas gamtines sąlygas, praėjusią sausrą, kurios padariniai turės įtakos kitų metų derliams, ūkininkų pajamoms.
Tiesa, Rūmų tarybos posėdyje buvo nuosaikiau manančiųjų. Seimo narys M.Bastys sakė, kad, jo nuomone, valstybė žemės ūkiui kitiems metams numatė maksimumą lėšų. Tokios esančios realios galimybės. Panašiai samprotavo ir žemės ūkio ministras J.Kraujelis. Jis Vyriausybės paramą Specialiajai kaimo rėmimo programai pavadino atitinkančia galimybes. Tačiau tokie samprotavimai susirinkusių žemdirbių netenkino. O ŽŪR pirmininkas J.Ramonas atvirai pasakė, kad žemės ūkio ministras galėtų atsistatydinti, palikti postą ir išeiti iškėlęs galvą, nes susidaro įspūdis, kad jo nuomonės Vyriausybė mažai paiso. (Beje, J.Kraujelis kurį laiką buvo Rūmų pirmininko pavaduotojas, taip pat – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.) Maža to, J.Ramonas paklausė, ar neturėtų atsistatydinti ir žemės ūkio viceministras J.Panamariovas, sekretorius V.Grušauskas bei Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius R.Krasuckis. Rūmų vadovas pareiškė, kad visų derybų, pasitarimų, siūlymų galimybės išseko, kaimas iš to realios naudos neturi, o maitinamas vien pažadais ir viltimi. Todėl esą pribrendęs reikalas imtis kitokių priemonių. Nes Lietuvos kaimo laukia Brisiaus galas.
Ūkininkai baiminosi, kad, įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, mūsų kaimas nepajėgs konkuruoti su kitų ES šalių produkcija, kuri griūte užgrius mūsų šalį. Nes ten kaimo žmonės žymiai efektyviau remiami negu mūsiškiai. Pasivyti tas šalis bus labai sunku.
Kitas valstietis samprotavo, kad ūkininkai drąsiau galėtų burtis į žemės ūkio kooperatyvus. Bet ir čia jų tyko nemažai biurokratinių kliūčių. Pavyzdžiui, susibūrus į tokią bendriją vos trims žmonėms, reikia samdyti vadovą, buhalterį, jiems mokėti atlyginimus. Yra ir daugiau kliūčių, kurios neskatina noro burtis į kooperatyvus.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2002 "XXI amžius"