Kaip gyveni, kaimo žmogau?
Seniūnai apie ūkininkus ir save

Mečislovas Zaveckas

Kauno rajone yra 23 seniūnijos, kurių dauguma kaimiškosios. Tai suprantama, nes rajone daugiausia gyvena kaimo žmonės. Tiesa, priemiestinių Kauno vietovių - Garliavos, Raudondvario, Noreikiškių ir kitų - nemaža dalis gyventojų dirba mieste arba jame gyvena, o dirba, pavyzdžiui, Garliavoje. Tad vienu ar kitu atveju šie žmonės yra susieti su tų gyvenviečių seniūnijomis. O ypač seniūnijų reikšmė ženkli kaimiškose vietovėse. Tai pati artimiausia ir autoritetingiausia vietos valdžia. Bent tokia ji turėtų būti. Kai kurių politologų nuomone, mūsų šalies kaimo seniūnus galima priskirti trijų krypčiųkategorijoms. Vieni tik tvarko įvairius dokumentus, retai išeidami iš savo darbo kabineto, nedažnai bendrauja su žmonėmis. Antri - tarsi vidurkis tarp popierius tvarkančiųjų ir aktyviųjų seniūnų. Jie sudaro iliuziją, kad šį tą veikia, nes situaciją savo valdose iš tikrųjų žino ne itin gerai. Na, o trečioji kategorija - patys veikliausi, aktyviausi seniūnai. Jie gerai žino savo žmonių bėdas ir rūpesčius, aplanko dažną sodybą, džiaugiasi ir išgyvena dėl visų, juos pažįsta eilinis kaimo žmogus ir rajono vadovai. Tai tikri savo kaimo, visos seniūnijos šeimininkai.

Trijų rajonų sandūroje

Karsakiškio kaimo audėja Kazimiera Lazauskienė

Karsakiškio seniūnija, kuri prasideda nuo Panevėžio ir ribojasi su Biržų ir Kupiškio rajonais, plotu yra viena didžiausių Panevėžio rajone. Joje auga spygliuočių ir mišrių medžių miškai. Čia netrūksta kalvelių ir lygumų. Tai viena gražiausių Aukštaitijos vietovių. Seniūniją tarsi pusiau skiria vingiuojanti Lėvens upės vaga bei netoli jos bėgantis asfaltuotas Kupiškio kelias.

Į sodžių grįžta meno saviveikla

Redai Bukur ir Irenai Jėčiuvienei pradėjus dirbti Karsakiškio bendruomenės namuose, juose kultūrinis gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Gyvenvietėje greta Kupiškio kelio, kurioje kultūra buvo nustumta į šalį, dabar veikia moterų vokalinis ansamblis bei kvartetas, kaimo kapela „Akmena“, pastaruoju metu ypač išgarsėjusi. Šį rudenį seniūnijoje vyko Karsakiškio, Tiltagalių ir Gelažių kaimo kapelų varžytuvės. Jose sėkmingiausiai pasirodė „Akmena“. Šis saviveiklinis meno kolektyvas taip pat išsikovojo teisę dalyvauti rajono kaimo kapelų šventėje „Kapelmaušis“. Ten jis irgi buvo neblogai įvertintas.

„Kaimo laukia Brisiaus galas…“

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvyko Rūmų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir kai kurie Seimo, Vyriausybės nariai. Buvo svarstomas vienas opiausių šios dienos klausimų – valstybės finansinė parama šalies žemės ūkiui. Kaip sakė Rūmų pirmininkas J.Ramonas, žemės ūkio finansavimas jau kuris laikas vis mažinamas, ir to žemdirbiai negali nejausti. Jei, pavyzdžiui, 1999 metais žemės ūkiui buvo skirta apie 381 milijoną litų, tai kitiems metams numatyta 260 milijonų. Nesunku apskaičiuoti, kad per tą laiką žemės ūkio finansavimas mažinamas apie 121 milijoną litų. Tai negali tenkinti Žemės ūkio rūmų, visų žemdirbių. Reikia žinoti, kad šiemet labai smuko pieno, mėsos supirkimo kainos, ir kaimo žmonės gaus apie pusę milijardo litų mažiau pajamų. Buvęs ilgametis Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas, dabar – Seimo narys prof. J.Čiulevičius su apmaudu pastebėjo, kad Seimo valdančios daugumos atstovai savo programoms vykdyti nesunkiai gauna milijonus. Be to, anot Seimo nario, net 20 proc. ketinama didinti Aplinkos ministerijos, kai kurių kitų žinybų darbuotojų atlyginimus. Ar tai negalėtų būti rezervas Specialiajai kaimo programai remti? Todėl profesorius sakė neketinąs Seime balsuoti už dabar siūlomą biudžeto projektą ir jam pritarti. Biudžeto projektui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Jis atkreipė dėmesį, kad projekto rengėjai nepaiso Agrarinės ekonomikos instituto specialistų nuomonės dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos finansavimo. Pagal mokslininkų apskaičiavimus, mažiausia suma kitiems metams turėtų būti 450 milijonų litų, vidutinė – 600 milijonų, o maksimali – apie vieną milijardą litų. Tikriausiai pasitarimo dalyviai nesitikėjo nė mokslininkų siūlomo vidutinio, juo labiau – maksimalaus dydžio finansavimo. Ko gero, liks nepasiekiamas ir minimumas. Vienas ūkininkas sakė gerai žinąs, kad Europos Sąjungos šalių ūkininkai gauna iš valstybės nepalyginamai daugiau tiesioginių išmokų negu Lietuvos kaimo žmonės.