"XXI amžiaus" priedas apie provincijos gyvenimą, 2002 m. gruodžio 20 d., Nr. 24 (51)

PRIEDAI







Ir tiltas, ir bendruomenės centras

Štai jis – naujasis pakabinamas tiltas per Šventąją

Tiltą pašventino kun. Virginijus Taučkėla

Autoriaus nuotraukos

Anykščių rajono Andrioniškio seniūnijoje lapkričio 29-ąją įvyko du įsimintini įvykiai. Miestelio parapijos namuose buvo atidarytas Bendruomenės centras, o Mikieriuose per Šventosios upę pradėjo veikti naujas pėsčiųjų tiltas.

Bendruomenė turės stogą virš galvos

Andrioniškio centre, priešais seniūnijos pastatą, stūkso neišvaizdus medinis namas. Tai – parapijos salė. Čia vyksta visi renginiai, nes miestelyje nėra kultūros namų. Pastatas priklauso Andrioniškio Šv.apaštalų Petro ir Povilo parapijai, tačiau visą laiką juo naudojosi bendruomenė. Dabar, kaip pasakojo Andrioniškio seniūnas Vaclovas Marcinkevičius, pagal panaudos sutartį parapijos salė 25 metams išnuomota Andrioniškio bendruomenei. Parapijos klebonas kun. Virginijus Taučkėla geranoriškai suprato, kad nėra kur žmonėms laisvalaikiu susiburti, kad salė tikrai jiems reikalinga. Pasak seniūno, žmonės noriai aukojo pinigus, už kuriuos buvo nupirkta medienos. Salė bus kapitališkai suremontuota, naujai išdažyta, sutvarkyta.
Andrioniškiečiai vieni pirmųjų Anykščių krašte susibūrė į bendruomenę ir 2001-ųjų kovą įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Labdaros ir paramos fondo Andrioniškio bendruomenės centras“. Jie rengė projektus ir dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, įvairiose programose. Lapkričio 29-ąją parapijos salėje buvo iškilmingai atidarytas Bendruomenės centras. Tokią iniciatyvą andrioniškiečiai irgi parodė rajone vieni pirmųjų. Į svečius atvykęs Anykščių rajono meras Darius Gudelis negailėjo centro steigimo entuziastams komplimentų. Seniūnas V.Marcinkevičius gausiai susirinkusiems gyventojams priminė, kad dirbdamas visada rėmėsi visuomenės pagalba, patarimais, įsiklausė į andrioniškiečių nuomonę. Buvo išrinktas gyventojų komitetas, kurio nariai tapo pirmaisiais seniūno pagalbininkais. Šio komiteto nariams ir kilo idėja įsteigti Bendruomenės centrą. Veikli ir jaunimo organizacija „Prie Šventosios“. Šių dviejų visuomeninių organizacijų dėka per įvairius projektus Andrioniškį pasiekė 56 tūkstančiai litų – ne iš šalies ar rajono biudžeto, bet iš užsienio fondų. Videokamera, kuria fiksuojama krašto istorija, taip pat nupirkta už gautas pagal projektus lėšas…
Bendruomenės centro vadovė Neringa Grybienė džiaugėsi, kad Andrioniškio krašte gyvena veiklūs žmonės, o patirta sėkmė rengiant projektus skatina toliau dirbti. Projekto „Pilietiškumo pradžia – kelias į demokratiją“ koordinatorė Auksė Žukienė papasakojo apie Baltijos ir Amerikos partnerystės programos tikslus. Gavus finansavimą, atsirado galimybė nupirkti kompiuterį, pradėti leisti informacinį biuletenį „Andrioniškio seniūnijos aktualijos“, buvo organizuotos miestelio aplinkos ir kapinių tvarkymo, medelių sodinimo talkos, vyko seminarai, paskaitos. „Turime suprasti, kad niekas neateis ir neatneš mums geresnio gyvenimo. Tai galime pasiekti savo pilietiškumu, aktyvumu“, - kalbėjo A.Žukienė. Panašiai kalbėjo ir informacinio leidinio redaktorė Gražina Karaliūnienė.
Jaunimo organizacijos „Prie Šventosios“ vadovas Rolandas Aleknavičius pasakojo, kad trečius metus gyvuojanti organizacija parengė projektą „Jaunimas – prieš narkomaniją“, iš Europos Sąjungos gavo finansavimą ir Anykščių krašto mokyklose organizavo keletą renginių. Organizacija savo projektams iš ES gavo 32 tūkst. Lt. Keli andrioniškiečiai lankėsi Hanoveryje (Vokietija) ir užmezgė ryšius su to krašto jaunimu, mokėsi organizuoti panašių nevyriausybinių organizacijų veiklą.
Tądien parapijos salėje, kur įsikūrė ir bendruomenės centras, ilgai netilo dainos, muzika. Visiems buvo džiugu, kad jau yra stogas virš galvos, bus kur susirinkti, pabendrauti, rengti projektus, organizuoti renginius.

Tiltas vėl sujungė kaimus

Šventosios pakrantėje ties Mikieriais tą penktadienį liepsnojo laužas, skambėjo dainos, muzika, sukosi poros, rinkosi vietiniai gyventojai. Čia iškilmingai buvo atidarytas naujintelaitis pėsčiųjų tiltas per Šventąją.
Apie 1973-iuosius toje vietoje medinis pakabinamas tiltas buvo pastatytas be jokio projekto ir leidimų, Vilniaus miško chemijos ūkio Ignalinos baro pušų sakintojų. Tiltu, visų vadinamu „beždžionių lieptu“, naudojosi ir vietiniai gyventojai. Prie Šimonių girios įsikūrusioje miškų ūkio gyvenvietėje – Mikieriuose – vis žmonėms atsirasdavo reikalų: tai girininkijoje, tai mokykloje ar medicinos punkte. O kitame krante – Inkūnų Švč. Mergelės Marijos Aušros Vartų Karalienės parapijos bažnyčia, kapinaitės.
Tiltą apgadindavo patvinusios upės vanduo, pavasarį plaukiantys ledai. Tačiau gyventojai „beždžionių lieptą“ vis paremontuodavo, patvarkydavo. Išdaužydavo lentas ir chuliganai, tiltu kaip patrakę lakstydavo motociklininkai. Paskutiniu metu lieptas atrodė gana varganai.

Kėlė grėsmę žmonėms

Praėjusių metų kovo mėnesį Valstybinės tiltų inspekcijos ir Anykščių rajono savivaldybės pareigūnai nustatė, kad medinio tilto konstrukcijos visiškai susidėvėjusios, yra avarinės būklės, todėl rekomenduota tiltą nugriauti. Taip ir buvo padaryta.
Apie aštuoniasdešimt vietinių gyventojų liko atskirti. Norint patekti į kaimą, esantį anapus upės, reikėdavo aplinkui sukarti daugiau nei dvidešimt kilometrų.
Padėti žmonėms panoro Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė. Į Mikierius atvažiavę Kaune dislokuoto J.Vitkaus inžinerinio bataliono perkėlų kuopos kariškiai per keletą valandų sumontavo 60 tonų keliamosios galios pontoninį tiltą. Deja, atėjus rudeniui, tiltas buvo išmontuotas, nes galėjo upėje įšalti.

Patikimas ir saugus

Anykštėnų skelbtą konkursą pastatyti pėsčiųjų tiltą per Šventąją laimėjo žinoma vilniškė tiltų statybos įmonė – UAB „Tilsta“. Lėšų gauta iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą. Tilto sąmatinė vertė – 238 tūkst. Lt., o konkursą laimėję rangovai darbus atliko už 165 tūkst. Lt.
Prityrę statybininkai tiltą pastatė per vieną mėnesį ir dvi savaites. AB „Kelprojektas“ (projekto vadovas Darius Žickis) suprojektuotas tiltas turėtų tarnauti žmonėms ilgus dešimtmečius. 80 metrų ilgio, 1,20 metro pločio tiltą laiko aštuonių metrų aukščio įspūdingo storio plieniniai vamzdžiai – pilonai ir didžiuliai plieniniai lynai. Nebaisi jam ir upės srovė, ir ledai, nes tiltas yra pakibęs aukštai virš vandens. Kiekvienas tilto kvadratinis metras gali atlaikyti net 500 kilogramų svorį.
Ir pašventintas, ir apdainuotas…
Tilto atidarymo iškilmėse kalbėjo meras D.Gudelis, vicemeras Virgilijus Vaičiulis, Anykščių seniūnijos Ažuožerių klubo renginių organizatorė Alvyra Simanonienė, UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Vytautas Jankauskas, prisiminimais pasidalijo Šilagalių kaimo gyventoja Janina Pavilionienė. Simbolinę juostelę perkirpo Šilagalių kaimo ir Inkūnų kaimo gyventojai Juozas Ralickas bei Anelė Šukienė. Pašventinęs tiltą Andrioniškio ir Inkūnų parapijų klebonas kun. Virginijus Taučkėla išreiškė viltį, kad tiltas vienys ir jungs žmones, juo žengs jaunavedžių poros, į savąją bažnytėlę trauks tikintieji, o piktavaliams nekils ranka jį niokoti. Pirmosios tiltu žengė su daina Andrioniškio ir Ažuožerių dainininkės. Jas pakeitė ką tik susikūrusios andrioniškiečių kaimo kapelos muzikantai. Netrūko linksmybių, kalbų, gražaus bendravimo.

Vytautas BAGDONAS
Andrioniškio seniūnija, Anykščių rajonas

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija