Maldos ir sielos šventė

Toks giedras ir šaltas Advento dangus. Dienos trumpos. Vos prašvinta ir vėl temsta. Danguje įsižiebia Dievo liktorėliai, kurie apšviečia žemiškąjį mūsų kelią.
Adventas… Laukimo metas. Laukdamas žmogus mąsto. Ar dorai gyvena? Ar niekas nekenčia nuo neapgalvoto šiurkštaus žodžio, sakinio? Daug laiko apmąstymams, maldai, rožiniui.
Gal malda dvasingesnė, jei meldžiamasi kartu… Lomiuose (Tauragės r.) bažnyčios tarnų L. ir J.Mikalauskų rūpesčiu prigyja graži tradicija – adventinė adoracijos naktis Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo garbei. Prieš keletą metų šventoriuje buvo pašventinta Švč. M. Marijos statulėlė, prie kurios sustoja trumpai maldai tikintieji parapijiečiai.

Šeimos ūkininkai - kaimo atrama ieškant naujų kelių

Prezidentas Valdas Adamkus sutinkamas su duona

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, vyko Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos antrasis suvažiavimas. Į jį iš visų šalies rajonų atvyko ūkininkai su savo šeimomis - vyrais ir žmonomis, vaikais. Visiems rūpėjo ir buvo įdomu, ką gera per atskaitinį laikotarpį nuveikė ši gausi kaimo visuomeninė organizacija, kokiu keliu ji žengs į ateinančią dieną. Kaip susirinkusiesiems pasakė sąjungos tarybos pirmininkas Kauno rajono ūkininkas Kazys Starkevičius, Šeimos ūkininkų sąjunga vienija apie 2500 narių, dar pridėkime po tris keturis jų šeimų narius, kurie, be jokios abejonės, triūsia savuose ūkiuose. O visame Lietuvos kaime yra apie 250 000 ūkininkaujančių žmonių, tiekiančių savo šeimoms ir miestų gyventojams daugybę tonų pieno, mėsos, daržovių, vaisių, kitų materialinių vertybių. Šeimos ūkininkų sąjunga daugiausia vienija smulkiuosius ir vidutiniuosius ūkininkus, turinčius kelis ar keliolika hektarų hektarų žemės, laikančius vieną kitą ar kiek daugiau gyvulių. Bet tarybos pirmininkas tuoj pat patikslina, kad požiūris į smulkųjį ir vidutinįjį ūkį jau kinta, tikimasi, kad ateityje gyvenimas įneš naujų pataisų. Šiandien reikia žiūrėti, juo labiau rytoj reikės paisyti, ne koks yra ūkininko žemės plotas, kiek jis turi gyvulių, o kiek iš visų šių vertybių jis turi naudos. Vienas gal augins javus šimto hektarų plote, bet neturės kur realizuoti grūdų, turės keliolika ar daugiau karvių, tačiau už pieną gaus menkus grašius, kurie net nepadengs gyvulių laikymo išlaidų, iš tokio ūkininkavimo naudos nebus. O kitas, įžvalgesnis žmogus, iš kelių hektarų braškyno naudos turės daug daugiau. Tad kiekvienas žemės šeimininkas turėtų domėtis žemės, viso kaimo gyvenimo politika, šia neramia diena ir perspektyva. Pats K.Starkevičius dar neseniai savo ūkyje buvo išplėtojęs grūdų gamybą, pienininkystę, kiaulių ūkį. Tačiau dėl nestabilios valstybinės kaimo politikos, mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ūkininkas pakeitė savo veiklos strategiją. Sumažėjo javų plotai, gyvulių skaičius. Vietoje to atsirado keli hektarai braškynų, kultūrinių spanguolių plotai, kyla žemaūgis sodas. Jeigu iš viso to bus gauta apčiuopiamos naudos, po kelerių metų bus galima imtis kaimo turizmo verslo. Gyvenimas parodo, kad greta tradicinių ūkininkavimo sričių reikia imtis ir alternatyvių veiklos būdų, kaimo verslų. Šeimos ūkininkų sąjunga tokią veiklą propaguoja, ragindama nenusiminti, o ieškoti išeičių kūrybingai ir nuosekliai. Dera prisiminti, kad smulkieji ūkininkai turi apie 90 proc. dirbamos žemės, parduoda apie 80 proc. pieno, daug kitų kaimiškų gėrybių. Kaip tik į juos remiasi kaimo ekonomika. Prieš kurį laiką mūsiškių šeimos ūkininkų delegacija lankėsi Austrijoje, domėjosi, kaip ten gyvena, triūsia smulkieji ūkininkai. Ogi - kuo puikiausiai, nes ten jiems valstybė sudaro palankias tokio gyvenimo, verslo sąlygas. O ūkininkai už tai atsilygina vertinga žemės ūkio produkcija, geranoriškumu ir pagarba savo valdžiai.