|
Išjudintas kaimas
|
Iš kairės į dešinę: Triškonių
jaunimo klubo Svajokliai vadovas Aurelijus Burkauskas,
moterų klubo Atgaiva pirmininkė Janina Ramonienė ir jo
narė Rasa Kairienė |
Vasarą Rozalime vykusioje rajono
mėgėjiškų teatrų šventėje šiltai žiūrovų buvo priimtas Triškonių
kaimo teatro spektaklis V.Misevičiaus Kronika apie dūmus. Jame
vaidino penki saviveikliniai artistai: keturios moterys ir vienas
vyras. Našlės Nakvosienės vaidmenį atliko Janina Ramonienė, senbernio
Valentas Kriukas.
Ne vien rajone žinomas Triškonių kaimo vardas. Iširus žemės ūkio
bendrovei, kad būtų išsaugota tai, kas kurta per dešimtmečius,
o ne imta draskyti ir pragerti, Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė
triškonietes ragino imtis veiklos. Atsirado devynios veiklios
sodietės, kurios beveik prieš porą metų susibūrė į moterų klubą
Kai sugrįžta širdin atgaiva. Paskui klubo vardą sutrumpino iki
Atgaivos. Dabar jame yra šešiolika narių.
Atgaivospirmininkė triškonietė J.Ramonienė, o pavaduotoja
Linkuvos kultūros centro Triškonių filialo darbuotoja Danutė
Dovydaitienė. Janina čia žinomas žmogus, nors ji kilusi iš Pasvalio
krašto. Triškonyse gyvena nuo 1970 metų. Turi zootechnikės diplomą
(yra baigusi anuometį Pakruojo žemės ūkio technikumą).
|
|
Ir tiltas, ir bendruomenės
centras
|
Štai jis naujasis pakabinamas
tiltas per Šventąją |
Anykščių rajono Andrioniškio
seniūnijoje lapkričio 29-ąją įvyko du įsimintini įvykiai. Miestelio
parapijos namuose buvo atidarytas Bendruomenės centras, o Mikieriuose
per Šventosios upę pradėjo veikti naujas pėsčiųjų tiltas.
Bendruomenė turės stogą
virš galvos
Andrioniškio centre, priešais
seniūnijos pastatą, stūkso neišvaizdus medinis namas. Tai parapijos
salė. Čia vyksta visi renginiai, nes miestelyje nėra kultūros
namų. Pastatas priklauso Andrioniškio Šv.apaštalų Petro ir Povilo
parapijai, tačiau visą laiką juo naudojosi bendruomenė. Dabar,
kaip pasakojo Andrioniškio seniūnas Vaclovas Marcinkevičius, pagal
panaudos sutartį parapijos salė 25 metams išnuomota Andrioniškio
bendruomenei. Parapijos klebonas kun. Virginijus Taučkėla geranoriškai
suprato, kad nėra kur žmonėms laisvalaikiu susiburti, kad salė
tikrai jiems reikalinga. Pasak seniūno, žmonės noriai aukojo pinigus,
už kuriuos buvo nupirkta medienos. Salė bus kapitališkai suremontuota,
naujai išdažyta, sutvarkyta.
|
|
Seniūnai
ir jų darbai
|
Taujėnų seniūnė Elvyra
Tulušienė |
Dabartinės lietuvių kalbos
žodynas žodžio seniūnas reikšmę aiškina taip: tai renkamas ar
skiriamas kokios grupės vyresnysis, renkamas kaimo pareigūnas
ar atstovas, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės bajoras, iš didžiojo
kunigaikščio gavęs valdyti tam tikrą žemės plotą, valdytojas.
Žinome, jog šiuo metu seniūnai ne renkami, o skiriami rajono mero
nuožiūra. Dažnai tai būna labiausiai savame krašte šios pareigoms
tinkantys ir nusipelnę žmonės. Šįkart papasakosime apie keturis
seniūnus.
Populiariausias žmogus
Gruzdžių (Šiaulių r.) seniūnas
Jonas Dundulis kelintus metus iš eilės pripažįstamas populiariausiu
šio krašto žmogumi. Ne kartą jis buvo patekęs į rajono populiariausių
žmonių trejetuką. Per dešimt metų J.Dundulis dirba vietos savivaldoje,
o pradėjo viršaičiu.
1990 metais Gruzdžiuose susidarė tokia situacija, jog ten per
kelis balsavimus niekaip nesisekė išrinkti viršaičio. Tuomet į
šias pareigas buvo paprašytas balotiruotis aukštąjį veterinarinį
išsilavinimą turintis ir Sibiro tremtyje vaikystę praleidęs J.Dundulis.
Iš Joniškio rajono kilęs, bet porą dešimtmečių Gruzdžiuose gyvenantis
žmogus iš pirmo karto buvo išrinktas viršaičiu.
|
|
Maldos
ir sielos šventė
Toks giedras ir šaltas Advento dangus.
Dienos trumpos. Vos prašvinta ir vėl temsta. Danguje įsižiebia Dievo
liktorėliai, kurie apšviečia žemiškąjį mūsų kelią.
Adventas
Laukimo metas. Laukdamas žmogus mąsto. Ar dorai gyvena?
Ar niekas nekenčia nuo neapgalvoto šiurkštaus žodžio, sakinio? Daug
laiko apmąstymams, maldai, rožiniui.
Gal malda dvasingesnė, jei meldžiamasi kartu
Lomiuose (Tauragės
r.) bažnyčios tarnų L. ir J.Mikalauskų rūpesčiu prigyja graži tradicija
adventinė adoracijos naktis Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo
garbei. Prieš keletą metų šventoriuje buvo pašventinta Švč. M. Marijos
statulėlė, prie kurios sustoja trumpai maldai tikintieji parapijiečiai. |
|
Šeimos
ūkininkai - kaimo atrama ieškant naujų kelių
|
Prezidentas Valdas Adamkus sutinkamas su
duona
|
Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose,
vyko Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos antrasis suvažiavimas. Į
jį iš visų šalies rajonų atvyko ūkininkai su savo šeimomis - vyrais
ir žmonomis, vaikais. Visiems rūpėjo ir buvo įdomu, ką gera per
atskaitinį laikotarpį nuveikė ši gausi kaimo visuomeninė organizacija,
kokiu keliu ji žengs į ateinančią dieną. Kaip susirinkusiesiems
pasakė sąjungos tarybos pirmininkas Kauno rajono ūkininkas Kazys
Starkevičius, Šeimos ūkininkų sąjunga vienija apie 2500 narių, dar
pridėkime po tris keturis jų šeimų narius, kurie, be jokios abejonės,
triūsia savuose ūkiuose. O visame Lietuvos kaime yra apie 250 000
ūkininkaujančių žmonių, tiekiančių savo šeimoms ir miestų gyventojams
daugybę tonų pieno, mėsos, daržovių, vaisių, kitų materialinių vertybių.
Šeimos ūkininkų sąjunga daugiausia vienija smulkiuosius ir vidutiniuosius
ūkininkus, turinčius kelis ar keliolika hektarų hektarų žemės, laikančius
vieną kitą ar kiek daugiau gyvulių. Bet tarybos pirmininkas tuoj
pat patikslina, kad požiūris į smulkųjį ir vidutinįjį ūkį jau kinta,
tikimasi, kad ateityje gyvenimas įneš naujų pataisų. Šiandien reikia
žiūrėti, juo labiau rytoj reikės paisyti, ne koks yra ūkininko žemės
plotas, kiek jis turi gyvulių, o kiek iš visų šių vertybių jis turi
naudos. Vienas gal augins javus šimto hektarų plote, bet neturės
kur realizuoti grūdų, turės keliolika ar daugiau karvių, tačiau
už pieną gaus menkus grašius, kurie net nepadengs gyvulių laikymo
išlaidų, iš tokio ūkininkavimo naudos nebus. O kitas, įžvalgesnis
žmogus, iš kelių hektarų braškyno naudos turės daug daugiau. Tad
kiekvienas žemės šeimininkas turėtų domėtis žemės, viso kaimo gyvenimo
politika, šia neramia diena ir perspektyva. Pats K.Starkevičius
dar neseniai savo ūkyje buvo išplėtojęs grūdų gamybą, pienininkystę,
kiaulių ūkį. Tačiau dėl nestabilios valstybinės kaimo politikos,
mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ūkininkas pakeitė savo
veiklos strategiją. Sumažėjo javų plotai, gyvulių skaičius. Vietoje
to atsirado keli hektarai braškynų, kultūrinių spanguolių plotai,
kyla žemaūgis sodas. Jeigu iš viso to bus gauta apčiuopiamos naudos,
po kelerių metų bus galima imtis kaimo turizmo verslo. Gyvenimas
parodo, kad greta tradicinių ūkininkavimo sričių reikia imtis ir
alternatyvių veiklos būdų, kaimo verslų. Šeimos ūkininkų sąjunga
tokią veiklą propaguoja, ragindama nenusiminti, o ieškoti išeičių
kūrybingai ir nuosekliai. Dera prisiminti, kad smulkieji ūkininkai
turi apie 90 proc. dirbamos žemės, parduoda apie 80 proc. pieno,
daug kitų kaimiškų gėrybių. Kaip tik į juos remiasi kaimo ekonomika.
Prieš kurį laiką mūsiškių šeimos ūkininkų delegacija lankėsi Austrijoje,
domėjosi, kaip ten gyvena, triūsia smulkieji ūkininkai. Ogi - kuo
puikiausiai, nes ten jiems valstybė sudaro palankias tokio gyvenimo,
verslo sąlygas. O ūkininkai už tai atsilygina vertinga žemės ūkio
produkcija, geranoriškumu ir pagarba savo valdžiai.
|
|
|