Prabėgę 2002-ieji, arba Vos vienas žingsnis iki Afrikos

2002 m. Lietuva įvairiais būdais stengėsi integruotis į pasaulinį kontekstą.
Tiesa, kai kuriems ne itin išprususiems pasaulio skaitytojams galėjo kilti įtarimas, kad Lietuva kur nors Afrikoje. Gerai žinomas ir visų skaitomas amerikiečių dienraštis, nuolat pranešinėjantis apie didžiausius AIDS protrūkius Afrikoje, šalia patalpino žinutę apie Alytaus koloniją ir jos negandas. Bet tai neturėtų mūsų labai stebinti, nes, remiantis Mičigano universiteto atliktu pasauliniu vertybių tyrimu, išgyvenimo ir gyvenimo kokybės vertybių skalėje lietuviai ne ką atsilieka nuo Zimbabvės, kurioje pagrįstai rūpinamasi būtent išgyvenimu.
Aišku, nereikia taip savęs nuvertinti, juk į Afganistaną pasiuntėme net šešis karo gydytojus, taip atiduodami duoklę karui prieš terorizmą ir meilei žmonijai. Tačiau vargu ar kas prisimena, kad metų pradžioje lietuviams staiga ir visiškai netikėtai pavyko susidoroti su Panevėžio teroristais – organizuota “tulpinių” gauja. Nors Lietuvoje iki šiol neaišku, kuri pusė žioplesnė – nusikaltėliai ar pareigūnai. Juk didžiulį gintaro luitą, romantiškai vadinamą Saulės akmeniu, pareigūnai pastebėjo tik tada, kai nesusipratęs žmogelis atnešė jiems į kabinetą. Po šios istorijos visi galėjo padaryti išvadą, kad dingimas be pėdsakų yra gintaro savybė. Gaila, kad Gintaro kambario taip niekas ir nepristatė į policijos nuovadą…
Ne visos mįslės taip lengvai įveikiamos... Dar gerokai prieš įkaitų dramą Rusijoje Lietuvoje įvyko naftos drama: “Williams” pasitraukė iš Lietuvos. Apgauti lietuviai liko ne prie sudužusios geldos, bet, kaip visada, prie televizoriaus ekranų, kur peno minčiai galėjo suteikti A. Klivečkos laida “Sąmokslo teorija”, o dvasiai – tradicinis E.Mildažytės “Bėdų turgus”.
Išties, šalies pramogų verslas neatsiliko nuo integracijos procesų. Nufilmuotos net dvi realybės šou dalys. Lietuviai, įkvėpti vakarietiškų sekso skandalų, galų gale “apturėjo” ir savąjį, vietinį, apie kurį visi kalbėjo, bet niekas nematė. Naujasis LRT laidos vaikams vedėjos amplua taip sukrėtė Lietuvą, kad, kaip vienoje dainoje sakoma, vykstant tokiems įvykiams, nebesvarbu, kur skrenda ir krenta lėktuvai.
2002 m. Lietuva turėjo dar vieną galimybę pagarsėti pasaulyje kaip tolerantiškiausia tauta. Spalio mėn. sėkmingai veržėmės iš už geležinės uždangos – šį kartą tiesiogine prasme: surengėme pirmą, vienintelį ir nepakartojamą reginį “Mis Nelaisvė 2002”.
Apie kalėjimą ir moteris nemažai galėtų papasakoti ir mūsų olimpinė viltis R. Rumšas, laimėjęs trečiąją vietą žymiosiose “Tour de France”. Viena bėda, kad prancūzai nerengia gražuolių rinkimų kalėjimuose, R.Rumšienė būtų galėjusi pretenduoti į gražiausios užsienietės titulą.
Bet lietuviai – ne kokia nors ten nevykėlių tauta. Štai ėmė ir paskutiniu momentu prieš pat JAV dolerio kritimą litą persiejo prie euro. Ir gyveno ilgai ir laimingai... Laimės būta daug: Lietuva 2002 m. pabaigė derybas su ES, ir tam nesutrukdė nei vasaros potvyniai Europoje, nei sausros Lietuvoje.
Tuo metu, kai Pietų Korėjoje ir Japonijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas, JAV rikiavo kariuomenę prieš teroristus ir kitus blogio pasiuntinius, o rusai kariavo savo eilinį karą prieš čečėnus, lietuviai skyrė ir tuokė premjerą (nuo to laiko jis valgo sočiai) bei Vilniaus centrą pavertė apkasais. Kai kurie mūsų piliečiai, ypač centro pažiūrų, taip ir nesuprato, kad tokiu būdu pritraukiamos investicijos, atidengiami istorinio paveldo klodai, statomas tiltas ir keičiama gatvių danga, o ne tiesiamos tramvajaus linijos. Todėl savivaldybių rinkimuose taip ir liko nesuprastas jų šūkis: “Tramvajams – ne!”.
Reikia pastebėti, kad tokių keistų reiškinių 2002 m. Lietuvos padangėje užfiksuota ir daugiau. Štai vienas dabar jau gerai žinomas lakūnas pažadėjo grąžinti viltį ir tikėjimą. Po šio pažado staiga atšalo. Gamtoje visada vyrauja harmonija – ji baudžia už neteisingus pasirinkimus.
Kad ir kas benutiktų, nuo lapkričio Lietuva – viena saugiausių pasaulio valstybių, nors neturi nė vienos tramvajaus linijos ir oro pajėgų vadas dar nepakeistas: mus pakvietė į NATO. Svarbiausia, kad galime jaustis tokiu būdu nušluostę nosį Rusijai, nepaisant to, kad JAV prezidentas G.W. Bushas į Lietuvą atvyko būtent iš TEN. Bet kas mums tie Rytai, kai “Lietuvos priešas – JAV priešas”. Todėl, kaip pasakė vienas žymus politologas, “Tegyvuoja lituanobambizmas”.

Visada Jūsų,
Lietuvos mylėtojas

© 2003"XXI amžius"