Laimės ieškotojai jau, sako, grįžta namo

Amerika (turima galvoje Jungtinės Amerikos Valstijos) nuo seniausių laikų traukė lietuvius: pavienių emigracijos atvejų iš Lietuvos žinoma prieš du ir tris šimtus metų, bet populiariausia ten ieškoti laimės tapo XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje. Labai įdomu, kad, kaip teko patirti važinėjant po Pennsylvaniją, kur yra didžiausios ir seniausios lietuvių kolonijos, daugiausia ten vykdavo dzūkai. Kol kas galima tik samprotauti, kodėl – gal kad ,,pieskynėliuose” prie rusų caro buvo sunkiau gyventi, gal kad arčiau Europos, o gal dzūkai ryžtingesni. Kai 1949 m. iš Vokietijos pabėgėlių stovyklų lietuviams teko išvažiuoti, dauguma jų taip pat pasirinko Ameriką.
Atsivėrus “geležinei uždangai", skaičiuojant kartu su tėvynėn grįžusiais rusais, iš Lietuvos išvyko apie 200 tūkst. žmonių. Iš jų Amerikoje, reikia manyti, atsidūrė didesnioji dalis. Bent jau Čikagoje lietuvių labai daug. Esu girdėjusi, kad apie 20-30 tūkst. Ir tai tik naujai atvykusių, neskaičiuojant ankstesnių imigrantų. Vaikščiodamas kur nors pigioje parduotuvėje, kur pristatomos išparduoti skirtos prekės (vadinamieji “seilai”), labai dažnai gali išgirsti lietuviškai besitariančias kūmutes. Tos parduotuvės dažnai yra vienintelė lietuvių moterų, kurios per savaitę (kita ir per mėnesį) gauna tik kelias laisvas valandas, pramoga. Jos paprastai prižiūri senukus ir senutes. Labai retai senukai būna gero būdo, - senatvė nėra džiaugsmas, - ir tos moterys gyvena labai sunkų gyvenimą. “Kaldamos pinigą” laisvų dienų kartais visai atsisako ir porą metų praleidusios su senu žmogum, kuris neretai virsta savo prižiūrėtojo dvasios vampyru, pačios tampa invalidėmis. Yra nemažai atvejų, kad slaugytojos pasidarė psichiniais ligoniais.
Bet ne visų tokia liūdna dalia. Yra, kad ir nedidelis sluoksnis, ir savo verslą sukūrusių naujųjų lietuvių. Tai dažniausiai patalpų valymo, ligonių slaugymo, automobilių remonto ir statybos firmelės, kurių savininkai - prieš 10-9-8 m. iš Lietuvos išvykę ir legalumą įgiję lietuviai: vieni laimėjo “žalią kortą” loterijoje, kiti vedė ar ištekėjo, dar kiti, sako, rado žydų advokatų, kurie už 6000 dol. padėjo “žalią kortą” nusipirkti. Lietuvių firmelės paprastai samdo tautiečius ir, žinoma, daugiausia nelegalus, nes tokie pigesni ir juos galima lengviau valdyti. Lietuvos nelegalai paprastai bazuojasi rusų ir lenkų valdomose firmose – ten gali susikalbėti. Nors pagal Čikagos valstijos įstatymus savo teises gali apginti ir nelegalai darbininkai, - taip nuolat lietuviškoje žiniasklaidoje aiškina Lietuvių bendruomenės Socialinių reikalų tarybos pirmininkė Birutė Jasaitienė, bet žmonės yra nepatiklūs ir nedaug kas ryžtasi kreiptis į Darbo departamentą, bijodami, kad nebūtų išaiškinti ir deportuoti. B. Jasaitienės iniciatyva Čikagos Darbo departamente vienas žmogus yra paskirtas specialiai aptarnauti lietuvius, su juo galima pasikalbėti lietuviškai. Nors ta galimybe pasinaudoja tik nedidelė dalis, bet vis dėlto per dieną į tarnautoją dėl darbdavio skriaudos kreipiasi iki 6 žmonių. Paprastai skundžiamasi, kai darbdavys nesumoka atlyginimo. Kitais atvejais lieka kreiptis tik į Lietuvių bendruomenės Socialinį skyrių – “Seklyčią”. Būna, kad moterį nuskriaudžia amerikietis vyras. Kartais ateina nuomininkai, kurie paprašo padėti atsiimti pinigus iš buto šeimininkės, iš anksto už kelis mėnesius paėmusios pinigus ir po savaitės nuomininkus išmetusios. O tų žmonių į Ameriką atvažiuoja labai naivių: pvz., jie atiduoda pinigus net nepaklausę šeimininko pavardės (700 dol. už 3 mėn. už kambarį pusrūsyje blogame rajone). Tokiu atveju policija negali padėti. Neužtenka pirštu parodyti, kad tu gyvenai šiame name. Pareiškime reikia nurodyti šeimininko pavardę ir adresą.
Naiviųjų Amerikoje laukia ir dar didesnės bėdos. Štai neretai į “Seklyčią” skambina Čikagos policija iš O’Haros oro uosto ir prašo pasiimti tautietį, kuris trys dienos alkanas, nemokėdamas kalbos, be dolerio kišenėje ir be miego sėdi ant suoliuko ir laukia “firmos”, iš jo paėmusios pinigus ir pažadėjusios JAV įdarbinti. Nei firmos atstovo, nei pinigų, nei darbo. Ir apskritai Amerikoje, ypač Čikagoje, darbų sumažėjo. Slaugos darbų vis mažėja ir darbą už palyginti labai nedidelį atlyginimą gauna tik mokantys anglų kalbą. Mat į Čikagą privažiavo žmonių, kurie nemoka angliškai, tikėdamiesi, kad prasivers pas tautiečius. O lietuvių, kurie įstengtų samdyti savo nukaršusiems tėvams slaugytoją, yra labai nedaug. O jeigu ir atsiranda, jie moka labai mažus atlyginimus – po 5 dol. už valandą ir mažiau. Už tokius pinigus beveik neatsiranda norinčių dirbti, nes paprastai iš Lietuvos žmonės atvyksta su daug didesnėmis pretenzijomis. Yra nemažai atvejų, kada moterys ir net šeimos, neradusios žadėto rojaus ir pasijutusios atliekamais žmonėmis, meta viską ir važiuoja namo.
O iliuzijų važiuojantys į Ameriką turi daug. Jie nori iš karto visko. Nelegalui to negalima norėti - jis yra tik vergas, žemesnės kategorijos už Marquette Parko juodaodį, kuris ir nedirbdamas gauna iš valstybės užtikrintą pragyvenimą – talonus maistui ir drabužiams.
Po rugsėjo 11-osios JAV prasidėjo ekonomikos kritimas (kiti sako, kad krizės požymių buvo ir anksčiau, kad dar Klintono laikais Amerika ėmė slysti žemyn), nuo 4 iki 6 proc. padaugėjo bedarbių, sumažėjo statybų (o lietuviai vyrai daugiausia dirba statybose), bankrutuoja didžiausia oro linija, daug kitų gamyklų mažina darbininkų skaičių, gamyklos persikelia į užsienį, kur pigesnė darbo jėga, išnyko patrauklūs dirbančiųjų draudos būdai.
Apibendrinant praėjusių metų rezultatus teigiama, kad Lietuvoje per metus 20 proc. padaugėjo pinigų kiekis. Socialdemokratai giriasi, kad tai jų nuopelnas. Bet neatmestina galimybė, kad į Lietuvą iš užsienio ima grąžinti savo santaupas naujieji lietuviai, pirmiausia iš JAV, kur jiems kaupti pinigus nebeapsimoka – palūkanos tesiekia 2-3 proc. Vienoje Lietuvos televizijos laidoje neseniai apie verslą samprotavo jaunas stambios kompiuterių firmos vadovas. Žurnalistas jo paklausė, ar jo firma nekenčia dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus, nes gabiausi specialistai esą išvyksta į užsienį. “Ne, kaip tik atvirkščiai, - pasakė verslininkas, - specialistai jau grįžta į Lietuvą”. Jo nuomone, šiandien Lietuva yra labai patraukli ir perspektyvi šalis, kur ūkio kilimas sudaro iki 6 proc. (nusistovėjusios ekonomikos šalyse – 2-3 proc.).

Audronė V.ŠKIUDAITĖ

© 2003"XXI amžius"