Dėl Pakso - ryžtingai, bet išmintingai
Prieš porą savaičių vienas kaunietis
Internete rašė apie Prezidentūros skandalą: Mes niekada nepasiduosime
gindami mūsų prezidentą ir mūsų, tikrų lietuvių, garbę. Tik patys
piliečiai gali išspręsti šią sufabrikuotą iš užjūrių atėjusią šmeižto
kampaniją.
Kalbant apie Pakso aplinką, tai
visaip galėjo būti. Aukšto išsilavinimo ir plataus patyrimo KGB
specialistai, dažnai sėkmingai dirbę ne vienoje valstybėje, šiandien
tikrai nėra bedarbiai Maskvoje. Jei tartume, kad dabartinės akcijos
tikslas buvo anaiptol ne Pakso likimas, o Lietuvos gero vardo suniekinimas,
tai daug kas paaiškėja. Pavyzdžiui tai, kodėl toks gudrus žmogus
kaip Borisovas galėjo palikti tiek jį bei R.Paksą diskredituojančios
medžiagos savo stalčiuose. Taip pat tampa aiškiau, kodėl ALMAX specialistai,
vietoje to, kad sėdėtų Maskvoje, atvyko slapta į Lietuvą, kad
netyčia sulaikyti to paties Borisovo namuose, visam pasauliui
galėtų liudyti apie pasirengimus būsimiems, o ne tik praėjusiems
rinkimams. Kartu įrodydami, kad Lietuva nėra patikima partnerė tiek
ES, tiek ir NATO. Dar blogiau - išryškindami Maskvos įtakos galimybes
Lietuvoje ir pasaulio akyse padarydami ją kone Kremliaus vasalu.
Be abejo, galėjo būti ir paprasčiau.
Paksas, prieš dešimtmetį vadovavęs statybos firmai buvusios Sovietijos
Sibire, buvo pratęs lengvai dalinti pažadus. Tais laikais nei jo
pažadų kas labai paisė, nei jis kitų pažadais tikėjo. Vis dar gyvendamas
anuometinėmis nuotaikomis, Paksas Borisovui lengva ranka prižadėjo
aukso kalnus, tikėdamasis, kad toks gudrus žmogus netikės viskuo
pažodžiui. Tuo labiau, kad kai kuriuos pažadus išpildyti neatrodė
labai sunku, o derybos iš Prezidento kėdės galėjo būti palankesnės.
Keisčiausia, kad dabar ginant Paksą
neretai pabrėžiama, kad visas skandalas vyksta dėl iš užjūrio atsiradusio
sąmokslo. Kodėl sąmokslas iš užjūrio, o ne iš Rytų, - neaišku.
Gal tiesiog todėl, kad iš Rytų Borisovas, tad sąmokslas turėtų
būti iš kitos pusės.
Nors po rinkimų ne vienas politikas
nujautė ir net girdėjo apie daugelį nerimą keliančių prezidentūros
iniciatyvų, tačiau konkrečių įrodymų neturėjo, o remtis vien gandais
būtų buvę nesolidu. Paksas, savo ruožtu, kiekvienoje savo kalboje
akcentuodavo patriotizmą, mūsų tautos vertybes, kvietė kovoti prieš
korupciją, saugoti dorą ir šeimą
Ta Pakso laikysena pasirodė patraukli
ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje. Dar ir dabar daug kam atrodo,
kad vienintelė Pakso problema ryšiai su Borisovu, kad atsisakęs
jų, būtų tapęs tautai vertingu stipriu prezidentu.
Įdomu pastebėti ir tai, kad kai kurie išeivijos apžvalgininkai,
kurie dar taip neseniai matė Kremliaus agentus už kiekvieno politinio
kelmo Lietuvoje, šį kartą be jokios kritikos stojo ginti Pakso,
nekreipdami dėmesio į Rusijos grupuočių įtaką Pakso aplinkai, susižavėję
vien tomis gražiomis kalbomis apie tvarką, vienybę ir stipraus Prezidento
įvaizdžiu neretai besipešančio Seimo fone.
Dabar, įsisiūbavus skandalui, jie
mieliau primena, kad ir kiti panašiai darė nebuvo ir jie švarūs,
nei reikalauja, kad Prezidentas kuo greičiau paneigtų jam iškeltus
kaltinimus ir padėtų tiek sau, tiek tautai. Gana tipiškas rytietiško
mąstymo pavyzdys: nepripažinkime tikrovės, nutylėkime apie negeroves,
gal jos pačios ir dings.
Gal kai kurių Lietuvos piliečių
aklą nusiteikimą ir besąlygišką meilę Prezidentui dar galima paaiškinti
penkiais sovietmečio dešimtmečiais ir pastarųjų metų nepritekliais,
bet išeivijos veikėjų, dešimtmečius gyvenusių Vakarų aplinkoje,
rytietiškas polinkis nusisukti nuo faktų yra visai nesuprantamas.
Juk daugelyje šalių prezidentinėje
aplinkoje jau būta skandalų: JAV, Vokietijoje, Italijoje. Tegul
ir susidurdamos su sunkumais, tos šalys sugebėjo iškelti viešumon
krašto valdžios netvarką. Lietuvoje dabar kalbame apie dar nemalonesnį
atvejį: kenksmingą užsieniečių įtaką mūsų valdžiai. Todėl iš visų
Lietuvos valdžios institucijų laukiame ryžto. Tiesa, pirmiausia
atsargaus ir išmintingo.
Padėtis keičiasi kone kasdien. Keičiasi
ir politikų galimybės. Svarbu ne tik nuspręsti, palikti ar pakeisti
R.Paksą. Svarbiausia visai Lietuvai ir pasauliui įrodyti, kad jis
to nusipelnė, pateikiant įtikinančius faktus bei rimtas priežastis.
Kitaip dalis Lietuvos piliečių liks įsitikinusi, kad įvyko sąmokslas.
Gal kai kurie politikai vis dėlto
paskubėjo viešai kaltinti Paksą. Gal pernelyg aršiai įsisiūbavo
tiek vienos, tiek kitos pusės organizuoti mitingai. Gal laikinosios
komisijos grėsmėms nacionaliniam saugumui tirti išvados neatrodė
pakankamai įtikinančios: daug tų išvadų kalba apie Pakso aplinkos
žmonių netinkamą elgesį, bet ne apie krašto išdavystės požymius.
Kol Prezidento kaltintojų argumentai atrodys paviršutiniški, tol
kalbos apie sąmokslą prieš dorą ir patriotišką Prezidentą bus gajos
ir taps patogiu ginklu mūsų tautos ir visuomenės skaldytojų rankose.
Lieka tikėtis, kad turintys ne per
daug skaidrų įvaizdį mūsų aukštieji teismai šį kartą savo sprendimais
pasistengs atgauti šalies piliečių pasitikėjimą, ir kartu su kitomis
valdžios institucijomis pavyks pasauliui parodyti, kad Lietuva pajėgi
tinkamai spręsti net ir labai sunkias krašto problemas.
Jonas PABEDINSKAS, Čikaga
© 2003"XXI amžius" |