Konservatyviausias Tėvynės sąjungos sparnas liberalėjimui
nepritaria
|
Povilas Jakučionis
|
Tėvynės Sąjunga, remiantis viešosios nuomonės
apklausų duomenimis, antroji tarp populiariausių partijų, ir jos
reitingai vis dar auga. Iš tiesų naujoji jungtinė Tėvynė sąjunga
yra sudėtingas, tris sparnus vienijantis darinys, kuriame bendri
sprendimai gimsta tik didelių kompromisų dėka. Kaip dabartinius
iššūkius šiai partijai ir valstybei vertina konservatyviausias TS
sparnas Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, Atodangos teiravosi
jos vadovo, Seimo nario Povilo Jakučionio.
Pernai, LPKTS susijungus su TS ir įsteigus naują
partiją, bene gausiausią narių skaičių deklaruojanti Lietuvos politinė
organizacija, vienijusi buvusius politinius kalinius ir tremtinius,
savo politinę veiklą perkėlė į Tėvynės Sąjungos Politinių kalinių
ir tremtinių frakciją. Kaip šiandien sekasi buvusiems politiniams
kaliniams ir tremtiniams reikštis politikoje? Kokie klausimai rūpi
jų atstovams Seime? Ar daug buvusių LPKTS narių įsiliejo į frakciją?
Dalyvavimo politikoje sąlygos iš esmės nepasikeitė.
Kas turi noro ir sugebėjimų dirbti politinį darbą, tas dalyvauja
visų TS struktūrų veikloje: Taryboje, Prezidiume, Priežiūros ir
Politikos komitetuose, Seimo TS frakcijoje. Savivaldybių tarybose
mūsų atstovai dirba pagal 2002 m. rinkimų rezultatus.
Po LPKTS ir TS susijungimo Seime vietoje anksčiau
buvusio vieno dabar dirba keturi buvę tremtiniai - LPKTS iškelti
arba paremti Seimo nariai. Jiems daugiausiai tenka rūpintis socialiniais
ir švietimo klausimais. Akcentuojame tautiškumą, teisingumą ir krikščioniškąsias
moralės vertybes, taip pat sveikatos sistemos tobulinimo problemas.
Į TS Politinių kalinių ir tremtinių frakciją dabar
įsirašę arti 4 tūkstančių narių, tačiau dar nėra pasibaigęs LPKTS
ir TS jungimosi sutartyje numatytas jungimosi terminas. Buvę LPKTS
nariai formaliai laikomi jungtinės TS nariais iki 2005 m. pabaigos.
Iki to laiko jie turi raštu pareikšti savo norą būti įrašytiems
į TS PKT frakciją.
Tie, kas nenori tiesiogiai dirbti politinio darbo,
lieka visuomeninės organizacijos nariais. Nors ši organizacija didelį
dėmesį skiria švietimui, jaunosios kartos pilietiniam ir patriotiniam
ugdymui, politinės aktualijos ir valstybės raidos klausimai jų veikloje
tikrai nėra paskutinėje vietoje. Tuo galima įsitikinti peržvelgus
šį mėnesį vykusio suvažiavimo dokumentus. Čia buvo priimtos net
8 rezoliucijos, mūsų manymu, svarbiausiais valstybei klausimais.
Gavę ir kitų rezistentus vienijančių organizacijų
palaikymą gegužės 5 d. ketiname įgyvendinti LPKTS suvažiavime priimtą
sprendimą Nepriklausomybės aikštėje surengti protesto mitingą. Čia
buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai iš visos Lietuvos pareikš
protestą dėl valdančiosios daugumos tuščiai dalinamų pažadų, kai
nesirūpinama Lietuvos žmonių gerove, nevyksta švietimo, sveikatos
ir socialinės apsaugos sistemų bei mokesčių reformos, ne mažinamos,
bet didinamos valdymo išlaidos, o sveikatos reformos iškraipymai
veda į desperaciją pacientus ir medicinos darbuotojus.
Jei pavyks gauti leidimą, gyva protestuojančiųjų
grandine apjuosime buvusius KGB rūmus, kur veikia Ypatingasis archyvas.
Taip protestuosime prieš jo uždarymą 70-ai metų, prieš KGB agentų
ir rezervininkų skverbimąsi į aukščiausius valstybės valdymo postus,
prieš Rusijos imperinius siekius Lietuvoje. Reikalausime, kad būtų
pakeistas Liustracijos įstatymas, performuota Liustracijos komisija,
o valstybėje būtų vykdoma skaidri ir morali politika.
Dar visai neseniai visuomenę sukrėtė KGB rezervininkų
skandalas. Buvusius politinius kalinius ir tremtinius nemaloniai
nustebino per prievartą į KT brukama T.Birmontienė, kuri savo mokslininkės
laipsnį apsigynė juodindama Lietuvos partizanus. Iš viešų buvusių
politinių kalinių ir tremtinių pasisakymų aiškiai matyti, kad jie
turi kitokią nuomonę nei TS vadovybė. Kaip sekasi susitarti naujos
jungtinės politinės organizacijos viduje dėl Jums svarbių klausimų?
Ar į politinių kalinių ir tremtinių balsus įsiklausoma tiek partijoje,
tiek Seimo TS frakcijoje?
Vieningos nuomonės dėl KGB rezervininkų Seimo
Tėvynės sąjungos frakcijoje nėra. Tačiau susitarti galima. Ir kitais
klausimais taip pat. Reikia kantrybės ir tvirtų argumentų. Galių
ir įtakos sprendimams kiekvienas turi tiek, kiek išsikovoja. Deja,
taip. Jungtinė TS susideda iš trijų dalių: konservatorių, politinių
kalinių ir tremtinių bei krikščioniškųjų demokratų. Tai ne vien
pavadinimai, bet ir skirtingi bendros programos akcentai. Frakcijos
turi savo programas. Todėl tikėtis vienbalsiškumo nerealu.
Tai ar buvo prasmės jungtis, jei politinių kalinių
balso negirdėti: tenka mitingus organizuoti?
Visų pirma noriu pabrėžti, kad protesto mitingas
nėra organizuojamas siekiant suvedinėti su kuo nors sąskaitas. Šio
mitingo moto - Už skaidrią ir moralią politiką.
Partijoje Politinių kalinių ir tremtinių frakcija
turi savo balsą ir į jį yra įsiklausoma. Kol kas nesigailime susijungę.
Ir dar nebuvo tokių atvejų, kad reikėtų reikšti atskirą nuomonę.
Minimi klausimai dėl KGB rezervininkų ir T.Birmontienės skyrimo
KT teisėja buvo svarstomi ne partijos, o Seimo frakcijos viduje,
kuri savo pozicijos su partijos struktūromis nederino. Štai čia
ir išsiskyrė mūsų nuomonės. Deja, ne tik tarp konservatorių, bet
ir tarp buvusių politinių kalinių ir tremtinių atstovų.
Balandžio 16 d. Vilniuje vykusioje TS Krikščioniškųjų
demokratų frakcijos konferencijoje buvo išsakyta daug karčių žodžių
TS vadovybei, kurios veikloje pasigesta matomų vertybinių bruožų.
Ji kaltinama gerokai suliberalėjusi, nutolusi nuo konservatoriškųjų
ir krikščioniškųjų vertybių. Kaip Jūs vertinate šiuos kaltinimus?
Ar buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai taip pat įžvelgia šias
tendencijas?
Tiksliai nežinau, kokius kaltinimus TS Krikščioniškųjų
demokratų frakcija metė TS vadovybei. Vadovybėje esu ir aš, ir
Irena Degutienė, TS KD frakcijos pirmininkė. Tačiau keistų liberalizmo
apraiškų, šiaip jau nebūdingų konservatoriškas vertybes išpažįstančioms
partijoms, esama. Ypač tarp jaunesniosios kartos konservatorių,
susijusių su akademiniais ir verslo sluoksniais. TS PKT frakcija
liberalėjimo tendencijoms nepritaria.
Ko konkrečiai, kokių apsisprendimų ir siūlymų
visuomenė laukia iš dešiniųjų partijų? Kokia jų atsakomybė šiandieninių
problemų, kurios paminėtos kaip trys iššūkiai LR Prezidento metiniame
pranešime, fone?
Visuomenė nėra vienalytė. Turbūt reikėtų klausti,
kokių sprendimų laukia dešiniųjų partijų rėmėjai. Manau, kad pirmiausia
jie laukia dešiniųjų vienybės ir bendro darbo. Visuomenė niekuomet
nepritarė arogantiškoms ambicijoms, skaldymuisi ir tarpusavio kaltinimams.
Kiek tenka girdėti, žmonės pritaria metiniame
Prezidento pranešime akcentuotiems trims dabarties iššūkiams valstybei
ir tautai. Visuomenė laukia siūlymų, kaip įgyvendinti žmogišką krikščionišką
teisingumą, kaip konsoliduoti ir išsaugoti nuo išsivaikščiojimo
lietuvių tautą, kaip pagerinti visų žmonių gyvenimo sąlygas (ne
vien tų, kurie nusipelnė gyventi geriau). Visa tai įmanoma padaryti
pasiremiant tautinėmis, krikščioniškosiomis vertybėmis ir tradicijomis.
Kalbino Ingrida Vėgelytė
© 2005 "XXI amžius"
|