Užkulisiniai žaidimai laimi

Nepaisant to, kad Rusija laikoma praradusi pasaulyje supervalstybės statusą ir galią, taip nėra. Maskva ir toliau šokdina senąją Europą ir net Vašingtoną.
Anot vieno politologo, Rusijai pakankamai gerai sekasi pergudrauti Vakarus ir negrasinant branduolinėmis raketomis. Tai ypač akivaizdu stebint, kai Europos Sąjunga faktiškai nusileido beveik visiems Kremliaus reikalavimams dėl Kaliningrado. ES vadovai, kalbėdami, kad derasi dėl bevizio tranzito su Lietuva ir atsižvelgia į jos interesus bei suverenumą, tėra tik, švelniai tariant, muilo burbulas. Lietuvos interesai aukojami ES galingųjų, nepasimokiusių iš istorijos, užmačioms. Aišku, Europa baiminasi ne tiek Rusijos branduolinių ginklų, kiek ekonominio spaudimo. Kita vertus, Europos Sąjungai labai svarbu išsaugoti neaprėpiamą Rusijos rinką ir išmesti į ją milžinišką kiekį užsigulėjusių prekių.
Susidūrusi su aktyviu Rusijos pasipriešinimu dėl Kaliningrado, Europa labai greitai nuleido rankas ir įvykdė bene visus Rusijos reikalavimus. Vos prieš kelis mėnesius Briuselis, skelbęs apie pavojų nelegaliai migracijai iš Rusijos ir NVS, atsisakė savo pozicijų ir iš esmės viską paliko kaip buvę. Per Lietuvą vėl laisvai važinės rusų traukiniai, o „palengvinta“ vizų procedūra kelia tik juoką. Kaip galima pavadinti supaprastintais kelionių dokumentais tuos popierėlius, kuriuos išduos ne Lietuvos konsulatai, o Rusijos geležinkelių kasininkės?! Lietuvos diplomatai keičiami rusų geležinkelio kasininkėmis! Dar daugiau, iki 2004 metų Rusijos piliečiai galės vykti per Lietuvą su senais sovietiniais pasais. Kyla klausimas, kam iš viso Europos Sąjungos derybininkai su Rusija kėlė ažiotažą ir be paliovos tvirtino, kad atsižvelgs į Lietuvos interesus. Migloti pažadai, kad nuolaidos Maskvai nesutrukdys Lietuvos narystei Šengeno erdvėje, mažai ką reiškia. Viltys gali ir likti viltimis, jeigu Briuselis ir toliau vykdys Kremliaus užgaidas. Juk jokio rašytinio pareiškimo dėl Šengeno ES nedavė ir, atrodo, neketina duoti. Lietuvos užsienio reikalų ministro ir kitų URM diplomatų teiginiai, kad tos ES nuolaidos (vargu ar galima pavadinti nuolaidomis Briuselio šokimą pagal Kremliaus muziką) nebus kliūtis Lietuvos narystei Šengeno erdvėje, irgi perdėm abstraktūs. Netgi Prezidento įgaliotinis Kaliningrado klausimais, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas pastebėjo, kad ES nuolaidos Rusijai dėl Kaliningrado bus rimta kliūtis Lietuvai tapti Šengeno sutarties nare.
Yra dar vienas dalykas – vis dar neaiški pačios Europos Sąjungos ateitis. Europos Konventui pirmininkaujantis buvęs Prancūzijos prezidentas Žiskaras d’Estenas pateikė ES konstitucijos modelį. Jo esmė ta, kad planuojama sukurti ką nors panašaus į Jungtines Europos Valstijas su bendra konstitucija, prezidentu. Akivaizdu, kad Žiskaras d’Estenas ne pats tą sugalvojo. Paryžiuje ir Berlyne netiesiogiai pakurstant Maskvai jau seniai planuojamos Jungtinės Europos Valstijos. Aišku, daugeliui mažesnių ES narių, o ypač šalims kandidatėms, tokia pozicija nepriimtina. Kodėl ji pradėta eskaluoti artėjant lemiamam plėtros etapui, sunku pasakyti. Greičiausiai tikimasi, kad bus susilaukta neigiamos valstybių kandidačių reakcijos.
Tačiau šalims kandidatėms į NATO vis dėlto svarbiausia Vašingtono pozicija. Joje irgi galima įžvelgti daug neaiškumų. Netikėtas Rusijos pritarimas JAV ir Didžiosios Britanijos rezoliucijai dėl Irako sukelia pakankamai spėlionių. Jau dabar, vos priėmus tą JT Saugumo tarybos rezoliuciją, pasaulinėje rinkoje pakilo naftos kainos. Tai labiausiai naudinga Rusijai. Žiniasklaidoje ir politologų prognozėse netrūksta spėlionių dėl JAV ir Rusijos santykių ateities ir pabrėžtinai demonstruojamos Džordžo ir Vladimiro draugystės. Prognozės pačios įvairiausios. Gerai pasaulyje žinomas politologas Stivenas Kouenas teigė, kad JAV ir Rusijos vadovų optimizmas po gegužės mėnesį įvykusio Dž.Bušo ir V.Putino susitikimo yra perdėtas. Anot politologo, Vašingtonas ir toliau laikysis nuostatos su Rusija elgtis taip, kaip reikalinga JAV. Rusijai skirtas tik statisto vaidmuo. „Tai jokia partnerystė, o darbdavio ir darbuotojo santykiai“, – sakė S.Kouenas. Jis netikįs didžiulių amerikiečių investicijų į Rusijos ekonomiką galimybėmis. JAV biznieriai veikia visiškai savarankiškai ir daugeliui Rusija ir artimiausioje ateityje liks didelės rizikos šalimi. Vienas amerikiečių laikraštis pavadino sensacija faktą, kai likus keliolikai dienų iki NATO viršūnių susitikimo Prahoje Dž.Bušas pasirašė įstatymą dėl demokratijos stiprinimo Rusijoje. Anot JAV prezidento, šiuo įstatymu pirmiausia siekiama paremti demokratinius procesus Rusijoje, įstatymų valdžią, informacijos priemonių nepriklausomumą. Baltieji rūmai neslepia, kad labai abejoja Rusijos demokratinių jėgų galimybėmis tęsti reformas ir todėl be tarptautinės paramos (aišku ir finansinių injekcijų) pasiekti apčiuopiamų rezultatų Rusijos demokratėjimo procesuose – nedaug vilties. Todėl Dž.Bušas ir rekomenduoja JAV vyriausybei skubiai parengti „plačią ir lanksčią strategiją“, kuri padėtų Rusijai pagaliau sukurti pilietinę visuomenę ir vakarietiškų standartų rinkos ekonomiką.
Vargu ar kas iš to sumanymo išeis. Juk iki tikrosios rinkos ekonomikos, tuo labiau pilietinės visuomenės, Rusijai toliau nei iki Marso.

P.K.

© 2002 "XXI amžius"