"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2002 m. lapkričio 13 d., Nr. 40 (40)

PRIEDAI







Trys teroro naktys Maskvoje: Rusijos pergalė ar pralaimėjimas?

„Nord-Ost“ turėjo tapti pirmuoju Rusijos miuziklu, rodomu kasdien. Šiame miuzikle susipynė brodvėjiška kultūra, bardų estetika ir psichologinė aktorinė mokykla. Spektaklio pradžioje skambėjęs skęstančio laivo pagalbos signalas S.O.S tapo pranašišku ženklu. Per čečėnų teroristų išpuolį, tiksliau įkaitų išvadavimą, žuvo 18 iš 76 trupės narių. Oficialūs šaltiniai nepateikia tikslaus įkaitais tapusių žiūrovų skaičiaus. Tarp žuvusiųjų ir du trylikamečiai aktoriai – berniukas ir mergaitė. Suniokotos dekoracijos, sugadinta keli šimtai kostiumų. Šioje scenoje jau niekad nebus įmanoma vaidinti taip, kaip anksčiau. Aktorius kankins slogūs prisiminimai. Paradoksalu, bet būtent dėl įkaitų dramos miuziklas „Nord-Ost“ tapo populiariausiu pastarųjų metų Rusijos spektakliu.

Įkaitų išlaisvinimo operacija ir klaidos

Oficialūs asmenys tvirtina, kad teroristai ėmė šaudyti įkaitus ir todėl teko kuo greičiau pradėti šturmą. Tai dar sykį atskleidžia Rusijos armijos ir įvairių specialiųjų tarnybų bejėgiškumą ir dar paaštrina Čečėnijos krizę. Jei Rusijos armija ir toliau savivaliaus Čečėnijoje, teroro aktų gali būti ir daugiau.
Įkaitų išlaisvinimas nėra sėkmingas, jei žūsta bent vienas žmogus, nors oficialieji asmenys ir tvirtina, kad operacija sėkminga, jei lieka gyvi 70 proc. įkaitų. Rusijoje vieno ar kelių žmonių mirtis vis dar nelaikoma tragedija, neatsižvelgiama į artimųjų skausmą. Neprognozuojamas ir dujų poveikis išgyvenusiems įkaitams. Rusija patyrė dvigubą pralaimėjimą, nes nesugebėjo užkirsti kelio šiam išpuoliui. Parlamento dauguma palaikys bet kokius V.Putino veiksmus, ji pavaldi dabartiniam Rusijos prezidentui. Bet visuomenėje girdima ir kitokių nuomonių.
Pirmosios pagalbos įkaitai sulaukė praėjus pusvalandžiui po šturmo. Evakuacijoje dalyvavo apie 200 žmonių. Padaryta nemažai techninių klaidų. Ir gyvi, ir mirę įkaitai kurį laiką gulėjo greta. Medikų ir gelbėtojų darbas nebuvo gerai organizuotas.

Paralyžiuojančios dujos ar cheminis ginklas?

Niekas nesitikėjo ir tokio dujų poveikio. Šiandien bandoma teisintis, esą poveikį galėjo sustiprinti didelis anglies dioksido kiekis patalpoje, ekskrementų skilimo produktai, nervinis ir fizinis įkaitų išsekimas. Mažai kas tikėjosi, kad bus panaudotos dujos, o ir pasaulinėje praktikoje nėra buvę tokio atvejo, kad panašioje įkaitų išlaisvinimo operacijoje būtų naudojamos dujos. Nepagalvota apie grėsmę aplinkiniams gyventojams ir apie cheminių medžiagų poveikį įkaitams. Medikai net nebuvo įspėti, kokios dujos panaudotos. Įkaitų šeimos narių ir artimųjų niekas neklausė, ar jie sutiktų, kad būtų naudojamos paralyžiuojančios dujos.
Aukų skaičius būtų mažesnis, jei gydytojams būtų padėję karo toksikologai. Linkstama manyti, kad buvo panaudotos vadinamosios BZ dujos, kurias cheminio ginklo konvencija draudžia naudoti. Šios dujos veikia smegenis, plaučius, stabdo kraujotaką ir žaloja nervų sistemą. Didelės dozės sukelia spazmas, dusulį, komą ar net mirtį. Migdomosios dujos tokio poveikio neturi. BZ tipo dujos naudotos Irane 1980-aisiais. Manoma, kad jos sukurtos apie 1960-1970 metus kovai su bunkeriuose besislepiančiais priešais. Tikslios dujų formulės neatskleidžianti Rusija sakosi bijanti, kad galimi priešai nepasigamintų priešnuodžių.
Pasak oficialių šaltinių, į 13-ąją Maskvos ligoninę buvo paguldyti 349 įkaitai. Neoficialiais duomenimis, medikų pagalbos prireikė 400-550 žmonių. Visi jie dėl apsinuodijimo dujomis buvo sunkios būklės.

Oficialioji Maskva sakė ne viską

Kalbėdamas iškart po įkaitų išvadavimo prezidentas V.Putinas nė žodžiu neužsiminė apie Čečėniją, tarytum karas, kuris Rusijos iniciatyva tęsiasi jau aštuonerius metus su nedidelėmis pertraukomis, neturėtų nieko bendra su įkaitų drama. V.Putinas kaltino tik tarptautinį terorizmą ir neminėjo nei tikslaus teroristų, nei tikslaus įkaitų skaičiaus, tarsi tai būtų valstybės paslaptis. V.Putinui derėtų pakartoti žodžius, kuriuos atsistatydindamas iš prezidento posto pasakė B.Jelcinas, derėtų pripažinti savo klaidas ir prisiimti atsakomybę dėl karo Čečėnijoje.

Nesitikima didelių Rusijos politikos permainų

Ekspertai prognozuoja, kad Rusija dar nuožmiau puls Čečėniją, galbūt net ims rengti „antiteroristines“ operacijas Gruzijos teritorijoje. Didžiuosiuose Rusijos miestuose turėtų paaštrėti nacionaliniai konfliktai. Vakarų šalys palaikys Rusijos poziciją. Rusijos valdžiai tai nei pergalė, nei pralaimėjimas. Pasaulio akyse ji liko išteisinta. Nesitikima ir Rusijos politikos pokyčių Šiaurės Kaukaze.

Pažeistos tarptautinės konvencijos

Įkaitų išlaisvinimo operacijos metu Rusija pažeidė Ženevos konvenciją. Nesąmoningas žmogus laikomas karo belaisviu, prieš jį negalima naudoti smurto, jo negalima žudyti. Rusija neneigia, kad visi teroristai buvo nušauti po to, kai neteko sąmonės dėl dujų poveikio. Teisinamasi, kad taip išvengta galimo sprogimo. Kai kurie buvę įkaitai teigia, kad teroristai galėjo susprogdinti pastatą vos pajutę sklindantį dujų kvapą, tačiau kažkodėl to nepadarė. Rusijos specialiųjų būrių kariai galėjo paprasčiausiai pašalinti sprogmenis nuo teroristų kūnų. Juk pavyko pašalinti sprogmenis, buvusius teatro patalpose. Suimtus teroristus būtų galima apklausti ir sužinoti daugiau informacijos apie jų grupuotės veiklą.

Teroristai pradeda naują karo etapą?

Teroristų lyderis M.Barajevas save laikė šachidu, t.y. Alacho kariu, ir, ko gero, nuoširdžiai tikėjo atliekąs savo pareigą. Kaltinti islamą apskritai būtų neteisinga. Terorizmas klesti tik tose šalyse, kuriose tam tikros politinės jėgos naudojasi islamu kaip priemone, skatinančia terorizmą. Teroristai neturėjo ko prarasti, todėl ir ryžosi tokiam žingsniui. Pateisinantieji tokį poelgį teigia, jog tai naujasis karo su Rusija etapas ir kone vienintelis būdas atkreipti pasaulio dėmesį į Čečėnijos problemą.
Visi teatrą užgrobę teroristai buvo labai jauni, visiems jiems maždaug 21-22-eji. Karo Čečėnijoje pradžioje jie buvo paaugliai, galima sakyti, Rusija atėmė iš jų normalų gyvenimą, galimybę mokytis ir svajones apie ateitį. Visi jie su jaunatvišku maksimalizmu teigė: „Jei sugebėjote pradėti šį karą, sugebėkite jį ir pabaigti“. Jokios politinės ar derybinės patirties jie neturėjo. Jaunuoliai sakėsi esą pasiųsti vado, kuris vienas priima visus sprendimus, tačiau tai ne A.Maschadovas, kurį jie teigė gerbią.
Teatrą Maskvoje užgrobusius teroristus mėginama susieti su „Al Qaedos“ teroristų tinklu. Šią versiją itin linkę palaikyti Vakarų žurnalistai. Žinoma, kad anksčiau Čečėnijoje yra lankęsi teroristai iš Afganistano. Rusija siekia šio teroro akto organizavimu apkaltinti Čečėnijos prezidentą A.Maschadovą, kad nebeliktų su kuo derėtis dėl taikos ir taip būtų galima pateisinti agresiją Čečėnijos atžvilgiu.

Milicija persekioja čečėnus ir ieško kaltų

Maskvos milicija masiškai sulaiko čečėnus ir kitus kaukaziečius, nors jokio oficialaus raštiško įsakymo nėra. Kaip teroristė buvo suimta ir tarp įkaitų buvusi 42-ejų metų čečėnė, į teatrą atėjusi pažiūrėti spektaklio. Kaltinti terorizmu be jokių įrodymų nėra teisinga. Oficialioji Maskva ieško priešų, kam dėl šių tragiškų įvykių būtų galima suversti visą kaltę.
Žiniasklaida tvirtino, kad teroristai paleido visus musulmonus, tačiau liudininkai teigia, kad to nebuvo. Tikėtina, kad Rusijos valdžia šiuos įkaitus apkaltins pagalba teroristams.
Nesuprantama ir tai, kodėl Rusija skyrė tokį didelį dėmesį Pasauliniam čečėnų kongresui Kopenhagoje. Jis Rusijai jokios grėsmės nekėlė. Kongresas buvo rengiamas visuomeninių organizacijų iniciatyva, jame dalyvavo kiek daugiau nei 100 žmonių, siekiančių konfliktą Čečėnijoje išspręsti taikiai. Iš esmės kongrese neįvyko nieko tokio, kas įrodytų Maskvos kaltinimų pagrįstumą.

Užsienio valstybių komentarai

JAV nematė vienareikšmiško įkaitų dramos sprendimo, tačiau pabrėžė, kad čečėnų problemą reikia spręsti nepriklausomai nuo įkaitų pagrobimo. JAV palaikė Rusijos poziciją nesiderėti su užgrobėjais, tačiau pareiškė, kad bendravimas su teroristais būtinas norint išlaisvinti įkaitus.
Ispanijos spauda prisiminė, kad V.Putinas padarė politinę karjerą žiauriai besielgdamas su šia nepaklusnia respublika, todėl dabar tai gali atsigręžti prieš jį patį.
Rusijos valstybė įkaitais tapusius savo piliečius pasmerkė žūčiai. Rusijoje vis dar nepakankamai vertinama žmogaus gyvybė, oficialūs asmenys pernelyg dažnai meluoja, stengiamasi nuo visuomenės nuslėpti tiesą. Juokaujama, kad Rusijos vyriausybei žurnalistai pavojingesni už bet kokius teroristus. Rusijos visuomeninės organizacijos smerkia cheminio ginklo panaudojimą ir kaltina Rusijos karines struktūras sovietiniu mąstymu ir tvarka. Šie kaltinimai pagrįsti.

Kitos teroro akto versijos

Amerikiečių politologas Z.Bzežinskis mano, kad šis teroro aktas buvo vykdomas susitarus su slaptosiomis Rusijos tarnybomis. Kitaip būtų sunku paaiškinti, kaip teroristų grupuotė, niekieno nesustabdyta, pateko į teatro pastatą ir ten padėjo dvi tonas sprogmenų. M.Barajevas buvo ieškomas kaip įtariamas nusikaltėlis, tačiau sulaikytas nebuvo. Iki šiol niekas nepaneigė ir to, kad jo dėdė A.Barajevas, siejamas su kitais Rusijoje įvykdytais teroro aktais, yra KGB agentas. Stebina ir tai, kad spektaklio metu salėje nebuvo nė vieno milicininko. Juk bet kokiame renginyje būtina palaikyti tvarką. Nežuvo ir nė vienas specialiųjų pajėgų karys išlaisvinimo operacijos metu, visi jie buvo aprūpinti priešnuodžiais, tačiau apie įkaitus pagalvota nebuvo. Logiškai neįmanoma paaiškinti ir to, kad visi teroristai buvo nukauti, nors juos buvo galima paimti gyvus.

Pagal užsienio žiniasklaidą perengė Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija