"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2002 m. lapkričio 20 d., Nr. 41 (41)

PRIEDAI







Po rinkimų – neaiškumų nesumažėjo

Politikos apžvalgininkai sako, kad Vokietijoje rinkimai nepakeitė vyriausybės Berlyne, bet gali pakeisti pasaulį. Skandalingas Gerhardo Šrioderio vienašalės nusiginklavimo politikos ir antiamerikonizmo palaikymas šokiravo jo partnerius Vašingtone, Paryžiuje, Londone.
Ironiška, bet nesutarimai tarp JAV ir Vokietijos gali būti įveikti greičiau nei strateginė žala Vokietijos vaidmeniui Europoje. G.Šrioderis atmetė visas galimas europiečių konsultacijas ir koordinaciją ir veikė kartu su konservatyviais oponentais. Iškeldamas nacionalinį likimą ir vokiečių teisę nuspręsti, prezidentą Bušą privertė pasijusti diplomatu, bijančiu prisiimti atsakomybę. Šrioderį, agresyviai atsisakiusį Bušo reikalavimo pakeisti režimą Irake, galima pavadinti prisitaikėliu prie rinkimų kampanijos. Juokaujama, kad kancleris gal net būtų pažadėjęs Sadamo Huseino galvą, jei tai būtų garantavę jam pergalę.
Bet rinkimai, pasibaigę nedidele balsų dauguma socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos naudai, taip pat parodė visuotines politines klaidas, daromas nuo pat šaltojo karo pabaigos ir Vokietijos susivienijimo.
Suvienytoji Vokietija turėjo pasirodyti Europoje svarbi, įtakinga, siekianti savo tikslų ir besideranti dėl įtakos tūkstančiams Amerikos karinių padalinių. Tačiau kada tai įvyks? Atsakymas paaiškėjo kampanijos metu ir balsuojant. JAV ir Vokietijos santykius reikia atnaujinti, peržiūrėti ir iš naujo apibrėžti sąjungininkus. Rusija ir Indija labiau nei kai kurios kitos Europos šalys remia JAV strateginius tikslus ir karą su terorizmu.
Klintono vyriausybė tikėjosi, kad NATO plėtra bus bendras svarbus motyvas Vašingtonui ir Berlynui veikti išvien. Bušo vyriausybė, besvarstydama klausimus dėl tradicinių sąjungų kovai su terorizmu naudos ir svarbos, dominavimo kariniuose reikaluose, dar labiau nutolino Vokietiją nuo Vašingtono.
Vienas iš greitų būdų suartėti būtų Vokietijos vadovavimas tarptautinėms pajėgoms Afganistane ir didesnė atsakomybė saugumo klausimais Balkanuose. Kitas būdas – logistinė ir diplomatinė parama iš Berlyno JAV veiksmams prieš Iraką. Šito Šrioderis kampanijos metu nepabrėžė.
Tiek Vokietija, tiek JAV yra stiprios jėgos su pakankamai bendrais tikslais ir įtaka pasaulyje, kad sugebėtų suderinti augančius tarp jų skirtumus. Tai mažiau pasakytina apie Prancūziją, Ispaniją ar net Didžiąją Britaniją. Todėl Žakas Širakas, Tonis Bleiras ir kiti europiečiai turi suteikti naujos jėgos ir naują viziją procesams, vykstantiems Europoje, bei tarpatlantiniams santykiams, kad sumažintų Vokietijos rinkimų kampanijos padarinius. Tai neturi būti palikta tik Vašingtonui.
„Vokietijos atitolimas nuo vyraujančios krypties šiais klausimais yra bloga naujiena Europai ir olandams“, – teigė naujasis Olandijos užsienio ministras J. de H.Šeferis (Jaap de Hoop Scheffer).
Europos Sąjunga pasisako, kad „viešoji nuomonė rems JAV veiksmus Irake, jei gaus Saugumo Tarybos rezoliuciją. Vokietijos kampanija tai aptemdė. Mums reikia pataisyti susiklosčiusius santykius“.
Analitikas Robertas Kaganas įžvalgiai buvo rašęs, kad skirtingi europiečių ir amerikiečių požiūriai į valdžios galias atves juos į aklavietę.
Dabartinės Olandijos, Italijos ir Ispanijos vyriausybės labiau remia JAV veiksmus nei jų pirmtakai. O Prancūzija vis dar trokšta ir naudoja savo galias. Nors „realistinė politika“ yra vokiečių terminas, bet tai tapo būdinga ir prancūzams.
Europa dar turi laiko (įskaitant ir Vokietiją) parodyti Irakui ir kitiems, kad „vokiškasis būdas“, atrastas rinkimų kampanijos metu, yra nei nepakeičiamas, nei visuotinis visam žemyne.
Amerikai vis dar reikia kelių stiprių sąjungininkų, kurie turi pasiekti jos lygį.
Nemažesni ir Vokietijos vidaus prieštaravimai.
Per sėkmingą savo perrinkimo kampaniją kancleris G.Šrioderis aiškiai pasakė, kad mokesčių nedidins. Esant „visuotiniam nusiminimui“ tai būtų „ekonomiškai absurdiška“, teigė jis.
Kai tik jo koalicija su socialdemokratais ir žaliaisiais grįžo į valdžią, prasidėjo kalbos apie mokesčių didinimą. Jie reikalavo grąžinti turtą ir paveldėjimo mokesčius. Kai buvo padidinta cigarečių kaina, sveikatos ministras tam pritarė. Žalieji kreipėsi į teismą. Atrodė lyg kancleris laužytų rinkimų pažadą. Bet per pirmąjį pokalbį su koalicijos šalimis kancleris savo pažadą patvirtino: mokesčiai nebus padidinti nei šiais, nei kitais metais.
Tačiau įtampa išlieka. Šalies finansinė padėtis gana kebli. Buvo planuota, kad įplaukos iš mokesčių pakils 2 proc., o nukrito 4 proc. Augantis nedarbas verčia didinti socialinės rūpybos išlaidas. Regioniniai bei federaliniai iždai tušti. Vyriausybė teigia, kad neįmanoma tikėtis Vokietijos ekonomikos pakilimo daugiau nei 0,5 proc. šiais metais ir 1,5 proc. kitais. (Buvo numatyta atitinkamai 0,75 proc. ir 2,5 proc.).
Jei nebus imtasi priemonių, Vokietijos valstybės deficitas viršys leistinus Europos Sąjungoje 3 proc. Naujoji vyriausybė vis dar įsipareigojusi sumažinti deficitą vėliausiai iki 2006 metų.
Mokesčių didinimas gali atrodyti lengviausias variantas. Būtent to nori dauguma socialdemokratų ir žalieji. Tam prieštarauja verslo lyderiai ir dauguma ekonomistų.
Pirmąją spalio savaitę septyni socialdemokratų ir septyni žaliųjų atstovai pasiūlė sudaryti planą reikalingoms santaupoms iš pašalpų mažinant išlaidas surasti, kad nereikėtų didinti mokesčių. Socdemokratų lyderiai rajonuose prieštarauja. Po kategoriško G.Šrioderio nusistatymo įtakingas premjeras Wolfgangas Clementas pareiškė, kad buvo pasiruošęs siūlyti naują turto mokestį. Įplaukos galėtų būti skirtos švietimui, nes vokiečiai buvo šokiruoti paskutinių metų OECO tyrimu, atliktu tarp penkiolikmečių 31 šalyje. Vokietija pagal švietimo rodiklius atsidūrė 21 vietoje. W.Clementas mano, kad jis galėtų gauti pakankamą paramą iš konservatorių valdomo Bundesrato. Jei Šrioderis tam pritartų, nereikėtų Bundestago rūmų (žemesniųjų) pritarimo.
Dar nenutarta, kokioms sritims mažinti išlaidas. Sklinda grėsmingos kalbos, kad reikia peržiūrėti gynybos išlaidas. Pastarąjį dešimtmetį jos smarkiai sumažėjo. Amerikiečiai ilgai įtikinėjo sąjungininkus Europoje, ypač Vokietiją, kad gynybai skirtų daugiau lėšų.
Jau kalbama apie būsimą G.Šrioderio ir prezidento Dž.Bušo susitikimą Prahoje. Amerikiečiai prabilo apie susitaikymą. Dž.Bušas spalio 3-iąją, Vokietijos vienybės dieną, nusiuntė sveikinimus. Kolinas Pauelas, užsienio reikalų ministras, Vokietiją apibūdino kaip „vieną iš artimiausių draugų“ ir pridūrė, kad tikisi stiprios draugystės, kuri „augs ir klestės“. Kiti amerikiečiai nėra tokie optimistai. Richardas Perlas, įtakingas patarėjas Pentagone, pasakė, kad geriausias būdas atnaujinti santykius būtų G.Šrioderio atsistatydinimas. Bet kuriuo atveju daug Vokietijos diplomatų buvo sunerimę dėl G.Šrioderio nusistatymo Irako klausimu.
G.Šrioderis sako, kad savo kabineto iš esmės nekeis. Jau atsistatydino trys ministrai – teisingumo, šeimos reikalų ir menų.
Konservatoriai teigia prieštarausią daugeliui Vokietijos profesiniųsąjungų pateiktų siūlymų mažo uždarbio sektoriui sukurti, mažinti darbų saugumą vyresniems žmonėms, ieškantiems darbo bei dirbantiems laikinus darbus, sutrumpinti poilsio laiką.
G.Šrioderis labai drąsiai pareiškė: „Nėra laiko pralaimėti“ ir „jei tik bus koks nors pasipriešinimas, jis bus palaužtas“.
Taigi Vokietija gyvena sulaikiusi kvapą.

Pagal Europos žiniasklaidą parengė
Alina ABRUTYTĖ

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija