Žvilgsnis į Europą
Po ilgos pertraukos Rytų Europos
reikalai ir NATO plėtra susilaukė Amerikos dėmesio. Prezidentas
Bušas vėl svarsto galimas sankcijas prieš ne itin proamerikietišką
Ukrainos prezidentą, analizuoja Rumunijos ir Bulgarijos, nepasižyminčių
aukštais NATO standartais, galimybes tapti aljanso narėmis bei
organizuoja greitojo reagavimo pajėgas prieš būsimus afganistanus.
Anot The Washington Post, keletą pastarųjų mėnesių Dž.Bušo administracijos
dėmesys buvo nukreiptas į Iraką, Kiniją ir Rusiją. Galimos Irako
krizės akivaizdoje Vašingtono ir Europos pareigūnai nė kiek nepasistūmėjo
aljanso ir Europos tvarkos reformavimo keliu. Po transatlantinės
bendruomenės kultūrinio ir politinio susiskaldymo dėl Irako puolimo,
Kyoto protokolo ir kitų klausimų, senasis žemynas susidūrė su
neatidėliotina būtinybe keistis. JAV ir Prancūzijos nesutarimai
dėl Irako privertė ilgai tobulintus Europos ir Vašingtono santykius
susvyruoti. Kaip žinia, Vokietijos vyriausybės požiūris į JAV
užsienio politiką yra gerokai kritiškesnis nei bet kurios kitos
Europos valstybės. Tačiau šalies saugumo ir stabilumo vardan G.Šrioderis
Vašingtonui mojuoja alyvų šakelėmis.
Po ilgo JAV pareigūnų pasipriešinimo, esą neapžvelgti kitų kandidatų
privalumai, Vašingtonas pagaliau leido vokiečių ir olandų komandoms
imtis atsakomybės už taikos palaikymą Afganistane iki šių metų
pabaigos. Šis žingsnis sutaupė milijonus dolerių JAV mokesčių
mokėtojams, nes priešingu atveju JAV vyriausybė privalėtų subsidijuoti
Turkijos taikos palaikymo komandą.
Neseniai vykusiame susitikime Baltuosiuose rūmuose NATO generalinis
sekretorius lordas Džordžas Robertsonas prasitarė, jog Vokietija
svarsto europietiškųjų NATO narių aprūpinimo sunkiąja oro technika
galimybę. Tokiu būdu daugelis šalių galėtų išsimokėtinai įsigyti
modernius JAV pagamintus C-17 orlaivius.
Anot JAV pareigūnų, artėjantis Prahos susitikimas buvo dar vienas,
bene pagrindinis Dž.Robertsono vizito JAV tikslas. The Washington
Post teigimu, tikimasi, jog JAV prezidentas pritaria maksimaliai
NATO plėtrai į aljansą priimant septynias naujos nares, netgi
gerokai nuo kitų kandidačių atsilikusias Rumuniją ir Bulgariją.
Gruodžio mėnesį daugumos kandidatuojančių į NATO laukia naujas
išbandymas dešimt naujų narių turėtų būti pakviestos derybų
dėl narystės Europos Sąjungoje 2004-aisiais.
Tamsiausias debesis, užplaukęs ant optimistinių plėtros nuotaikų,
yra kontraversiškojo Ukrainos lyderio Leonido Kučmos elgesys,
dėl kurio jis tikriausiai nebus pakviestas į iškilmingą Prahos
susitikimo atidarymo ceremoniją, rašo įtakingasis dienraštis.
Neseniai tyrimą Ukrainoje atlikę JAV ir D.Britanijos ekspertai
pripažino, jog prieš dvejus metus ši šalis pažeidė tarptautinę
prekybos karine technika su kai kuriomis šalimis embargą ir pardavė
radarinius sekimo prietaisus Irakui. Ekspertų išvadose teigiama,
jog vyresnieji Ukrainos pareigūnai neranda įtikinamų argumentų
šiems kaltinimams paneigti.
Prahos susitikimas turėtų padėti NATO vadams užsibrėžti naujus
tikslus, kurių pirmi du jau aiškūs: sutramdyti maištingus Rytų
Europos politikus ir užtikrinti saugumą visoje aljanso teritorijoje.
Tikimasi gauti visuotinį pritarimą 20 tūkst. karių greitojo reagavimo
pajėgoms.
Apie šias pajėgas derėjo kalbėti daug anksčiau dar tada, kai
mūsų europietiškosios sąjungininkės siūlė savo pagalbą, o mes
nežinojome, ką joms atsakyti, The Washington Post teigė vienas
JAV prezidento administracijos pareigūnų. To paties požiūrio laikosi
ir NATO generalinis sekretorius, Vašingtone pasakęs dar aiškiau
ir glausčiau: Jei žmonės siūlo pagalbą, privalu ją priimti.
Pagal užsienio spaudą parengė
Justina ŽEIŽYTĖ
© 2002 "XXI amžius"