JAV tikisi NATO paramos
kovoje prieš terorizmą
Praėjus kiek daugiau nei metams
po visą pasaulį sudrebinusių teroristinių išpuolių, JAV netyla
svarstymai ir spėlionės, kokių priemonių bus imtasi prieš galimus
teroro išpuolius. Pasaulis laukia tolesnių JAV veiksmų ir žada
padėti pažaboti terorizmą, tačiau nerimaujama dėl karo prieš Iraką,
galbūt ir prieš kitas teroristus remiančias šalis, grėsmės. Civilinė
ir karinė JAV vadovybė tikisi aktyvios NATO narių paramos. Praėjusią
savaitę priimtas srendimas dėl NATO plėtros yra šių nuostatų išraiška.
Duodamas interviu NATO žurnalistams JAV gynybos departamento sekretoriaus
pavaduotojas P.Volfovicas pabrėžė tikįs NATO organizacijos galia.
Nepaisant esamų problemų, svarbu atrasti bendrus tikslus bei vertybes
ir bendradarbiauti. NATO sėkmę lėmė tai, kad ši organizacija visada
rėmėsi demokratiniais principais. Pažymėtina ir NATO svarba šaltojo
karo metu, NATO narių reakcija į 1991-aisiais įvykusį Sovietų
Sąjungos iširimą bei Irako invaziją į Kuveitą. Be šios tarptautinės
organizacijos, atskiros jai priklausančios valstybės nebūtų galėjusios
veikti taip vieningai. Per pastarąjį dešimtmetį itin pagerėjo
Rusijos ir Vakarų santykiai, pati NATO organizacija pribrendo
plėtrai, kuri reikšminga visai Europai. Po praėjusių metų rugsėjo
įvykių JAV pirmą ir kol kas vienintelį kartą NATO istorijoje buvo
prisimintas 5-asis sutarties straipsnis: iškilus grėsmei vienai
šios organizacijos narių, kitos imasi aktyvių veiksmų.
2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykiai Jungtinėms Amerikos Valstijoms
buvo itin skaudi pamoka. Tą dieną žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
Todėl reikia nepamiršti, kad masinių teroro atakų metu per vieną
dieną gali žūti dešimtys ar net šimtai tūkstančių. Būtina kovoti
su terorizmu ne tik suimant pavienius teroristus ar neįsileidžiant
jų į savo šalį. Nedovanotina remti terorizmą šiame masinio naikinimo
ginklų amžiuje.
Į klausimą, ar Irakas galėtų išvengti būsimo puolimo, P.Volfovicas
atsakė, kad Irakas privalo vykdyti Jungtinėms Tautoms duotus pažadus.
Gera pradžia būtų tikrovę atitinkančių duomenų apie masinio naikinimo
ginklų skaičių pateikimas. Irakas per 15 dienų turėjo įvykdyti
Jungtinių Tautų rezoliucijos reikalavimus, tačiau praėjo jau vienuolika
metų, o tai vis dar nepadaryta.
Pasak P.Volfovico, karas pateisinamas tik kraštutiniais atvejais,
kai jokios kitos priemonės neduoda teigiamų rezultatų. Tai puikiai
supranta ir civilinė, ir karinė JAV vadovybė. Kartais tenka pasirinkti
karą kaip mažesnę blogybę. Svarbu nepamiršti, kad reikia padėti
daugybei badą kenčiančių žmonių karo nusiaubtose šalyse. Prisiminkime
Somalį, Kuveitą, Kosovą, Bosniją, Afganistaną ir Šiaurės Iraką,
kur didžiąją gyventojų dalį sudaro musulmonai. Būtų neteisinga
manyti, kad visos islamą išpažįstančios šalys ir visi pasaulio
musulmonai yra priešiškai nusiteikę. JAV rūpi ir kitų šalių parama,
ypač tikimasi Europos šalių pritarimo, svarbi ir islamą išpažįstančių
šalių pozicija. Vis daugiau žmonių supranta, kad tai nėra eilinis
JAV ir Irako konfliktas. Svarbu, kad ir Irako vadovybė įsitikintų,
kaip gali susivienyti pasaulis. Kol teroristinės organizacijos
lengvai galės įsigyti masinio naikinimo ginklų, pasaulis nebus
saugus. Irakas nėra vienintelė šalis, turinti masinio naikinimo
ginklų, remianti teroristų organizacijas bei teikianti prieglobstį
teroristams. Jei nebus imtasi priemonių dabar, galima sulaukti
kur kas daugiau aukų pareikalausiančių tragedijų.
NATO neturi delsti, reikia veikti skubiai, bet koks delsimas leistų
suabejoti NATO įtaka. Vašingtonas nenorėtų, kad karas Irake primintų
1999-ųjų įvykius Kosove. Kovai su Al Qaedos teroristų tinklu
ir taikos palaikymo misijai Afganistane JAV jau užsitikrino Vokietijos
ir Nyderlandų paramą. Šių šalių kariai netrukus pakeis dabar Afganistane
dislokuotus Turkijos taikdarius. Taikos palaikymo misijoje pasiryžusios
dalyvauti ir kitos valstybės. Naujoji Vokietijos vyriausybė pasižadėjo
tęsti bendradarbiavimą taikos palaikymo misijoje.
Tebesiginčijama tik dėl misijai būtino karių skaičiaus. JAV gynybos
departamento sekretorius D.Rumsfeldas siūlo sudaryti nuolatines
520 tūkst. karių pajėgas, kurios turėtų kovoti prieš naujas teroristų
atakas ir būtų dislokuotos per 7-30 dienų. Tačiau NATO pareigūnai
tvirtina, kad toks uždavinys iš esmės neįvykdomas. Pasak D.Rumsfeldo,
delsti keletą mėnesių ar net ištisus metus esant šiandieninei
situacijai nebegalima. Pasauliui reikalinga aprūpinta modernia
ginkluote ir galinti žaibiškai reaguoti karinė organizacija. NATO
pajėgos privalo sugebėti apginti ne tik šalis nares, bet ir kuo
skubiau reaguoti į tarptautinius konfliktus. Lenkijoje vykusios
spaudos konferencijos metu D.Rumsfeldas pažymėjo, kad po rugsėjo
11-osios įvykių NATO įrodė, jog šios organizacijos narės pasiruošusios
atremti galimus išpuolius, tačiau reikia ir toliau ruoštis galimoms
atakoms.
Šiandien NATO nebegali būti tokia organizacija, kokia ji buvo
prieš kelerius ar keliolika metų. NATO generalinis sekretorius
lordas Robertsonas primygtinai ragina apsispręsti dėl organizacijos
ateities.
JAV gynybos departamento sekretorius D.Rumsfeldas pabrėžia, kad
1991-aisiais, prieš karą Persijos įlankoje, jokios koalicijos
nebuvo. Koalicija susidarė tik tada, kai JAV nusprendė pulti Iraką.
Koaliciją sudarė ne tik NATO narės, prisijungė daug viso pasaulio
šalių, tačiau tam prireikė ne vienos dienos. Pasak D.Rumsfeldo,
šiandien JAV veiksmams pritaria maždaug 90 valstybių, o tai būtų
galima pavadinti didžiausia žmonijos istorijoje koalicija. Tuo
tarpu nėra jokios Iraką palaikančios koalicijos. Jeigu S.Huseino
režimas, vaizduojantis sutinkąs su JT kontrole, vis dėl to nusigręžtų
nuo pasaulio bendruomenės, karas gali tapti neišvengiamas. P.Volfovicas
atsisakė kalbėti apie galimus karinius veiksmus, kol prezidentas
Dž.Bušas neįsakys pulti. JAV vadovybė pasiryžusi aptarti visas
galimas karinių veiksmų pasekmes, pavyzdžiui, jei Iraką paremtų
kuri nors Artimųjų Rytų šalis. Neprognozuojama, kiek toks karas
truktų.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2002 "XXI amžius"