Vidinių ES problemų akivaizdoje

Paskutinėmis lemiamomis dienomis, kai rengiamasi spręsti Europos Sąjungos plėtros likimą, ES susidūrė su daugybe problemų, kurios gali tapti kliūtimi ne tik naujoms narėms priimti, bet ir pačiai ES. Aiškiai skiriasi įtakingiausių ES valstybių pozicijos dėl artimiausios sąjungos ateities. Vokietijos kancleris G.Šrioderis ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas atvirai pareiškė, kad nesutiks su Danijos (pirmininkaujančios ES) pasiūlymais dėl papildomo naujų narių finansavimo. Anot G.Šrioderio ir Ž.Širako, kuriems iš esmės pritaria ir Ispanija, Danija yra pernelyg dosni. Danija dar kartą įspėjo, kad jei šalys kandidatės neatsisakys nerealistinių reikalavimų, tai jos neabejotinai praras galimybę dabar įstoti į Europos Sąjungą. Niekas neabejoja, kad šie Danijos Europos reikalų ministro Bertelio Harderio perspėjimai pirmiausia yra skirti Lietuvos kaimynei Lenkijai, pačiai didžiausiai kandidatei. Pastarosiomis dienomis Lenkija ėmė ypač spausti ES, siekdama užsitikrinti geresnes stojimo sąlygas. Lietuva irgi reikalauja didesnių cukraus kvotų. Taip pat neaiškus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Kaliningrado tranzito finansavimo klausimas.
Šį pirmadienį prasidėjusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime iki pat gruodžio 12-osios bus sprendžiami nebaigtų derybų skyrių klausimai. Netgi Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis perspėjo, jog, likus faktiškai suskaičiuotoms valandoms iki numatytų derybų su šalimis kandidatėmis pabaigos, liko pernelyg daug klausimų, kurie dar neišspręsti, ir kai kurios šalys kandidatės eina pernelyg plonu ledu.
Derybų su Lietuva klausimams ES užsienio reikalų ministrai skyrė mūsų šaliai visai nedaug laiko. Kai kurie apžvalgininkai pažymi, kad baigiamoji derybų stadija tėra tik formalumas, nes viskas jau seniai nuspręsta. Beje, ES siūlymai Lietuvai dėl žemės ūkio vertinami kaip vieni palankiausių iš viso pretendenčių dešimtuko.
Apskritai niekas negali ir nesiima prognozuoti, kas vyks gruodžio 12-13 dienomis. Tuo labiau kad ES viršūnių susitikime gruodžio 13–ąją šalių kandidačių vadovams priimti skirta tiktai viena valanda. Ką galima dar pakeisti per valandą? Paspausti kandidačių vadovams rankas arba kai kuriems pasakyti, jog labai gaila, bet dėl jūsų pačių kaltės jūsų priėmimas į ES atidedamas mažiausiai iki 2007 metų.
Aišku, kad Lietuva, atkakliai derėdamasi dėl cukraus kvotų ir kitų žemės ūkio dalykų, kaip galima spręsti iš įvairių pranešimų, beveik nieko nedarė dėl Kaliningrado tranzito. Nežinoma, kas pasikeitė po Prezidento iniciatyva surengto Seimo Pirmininko ir Premjero susitikimo dėl Kaliningrado. Daugeliui susidarė įspūdis, kad visos kortos atiduotos Vyriausybei, konkrečiai – Ministrui Pirmininkui, daryti visas nuolaidas, išskyrus tas, kurios taptų neįveikiama kliūtimi Lietuvai prisijungti prie Šengeno erdvės. Akivaizdu, kad dabartinė kairioji Vyriausybė apsunkino derybas Kaliningrado klausimu, nes atvirai padėjo Rusijai stumti jos poziciją.
Be abejonės, nė viena iš valstybių kandidačių neturi tokių problemų kaip Ignalinos AE uždarymas, o ypač Kaliningrado pūlinys. Didesnio finansavimo iš ES kasos vargu ar pavyks gauti. Juk didžiausią mokesčių naštą į ES biudžetą nešančios Vokietija ir Prancūzija jau be jokių užuolankų pareiškia, jog neketina šalims naujokėms didinti būsimos finansinės paramos.
Teigiama, jog pastarojo meto pesimistinės nuotaikos dėl ES plėtros yra perdėtos, nes ES, atidėjusi naujų narių priėmimą faktiškai neribotam laikui, pati pasirodytų kaip neveiksmingas ir susiskaldęs politinis - ekonominis darinys. Tačiau jeigu gruodžio 12-13 dienomis bus priimtas sprendimas dėl naujų narių priėmimo, viskas toli gražu nesibaigs. Visų pirma sutarties dėl naujų narių priėmimo ratifikavimo procesas. Žinant nesutarimus pačioje ES, tai bus labai nelengvas dalykas, tuo labiau kad visas dėmesys gali būti nukreiptas į federacinės Europos Sąjungos konstitucijos ir vadinamojo Europos prezidento institucijos priėmimą. Vargu ar visoms joms, taip pat ir naujosioms ES narėms, jeigu jos bus priimtos, bus priimtinas Europos Komisijos pirmininko R.Prodžio siūlymas, kad ES valstybių vadovai privalės vykdyti savo įsipareigojimus paversti Europą supervalstybe ir visoms kalbėti vienu balsu beveik visose ES politikos srityse. Jau dabar Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Europos Konvento prezidentas Valeri Žiskaras d’Estenas prieštarauja tokiems pasiūlymams ir neketina atsisakyti nuostatos, kad visi svarbiausi ES sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, t. y. nenori atsisakyti veto teisės. Tuo tarpu R.Prodis siūlo, kad būtų įdiegtas daugumos balsavimas visais klausimais, išskyrus gynybos.

P.K.

© 2002 "XXI amžius"