NATO plėtrą komentuoja užsienio spauda

Lapkričio 21 d. Prahoje vykusiame NATO valstybių lyderių susitikime Lietuva, Latvija, Estija kartu su keturiomis buvusio socialistinio bloko šalimis – Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – buvo oficialiai pakviestos tapti aljanso narėmis. Iki šiol dar nė viena buvusios Sovietų Sąjungos respublika nebuvo gavusi tokio kvietimo. Netgi didžiausi skeptikai pripažįsta, kad tai istorinė pergalė.
Vakaruose manoma, kad Baltijos šalims kvietimą į NATO padėjo gauti Rusijos prezidento V.Putino pastangos pagerinti santykius su Vakarų valstybėmis. Tiesa, aukšti Rusijos pareigūnai nė nebando apsimesti besidžiaugiantys NATO plėtra, tačiau jie priversti pripažinti kiekvienos valstybės teisę užsitikrinti saugumą. Rusija sutinka, kad NATO plėtra nesukels grėsmės jos saugumui. Tuo tarpu visuomenės apklausų Baltijos šalyse rezultatai rodo, kad beveik du trečdaliai gyventojų pritaria stojimui į NATO. Lietuvoje nė viena rimta politinė partija neprotestuoja prieš stojimą į šią organizaciją. Lietuva dar nepamiršo tragiškų 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių ir siekia užsitikrinti karinę pagalbą. Krašto apsaugos ministras L.Linkevičius ir kiti Lietuvos politikai pripažįsta, kad Baltijos valstybės vien savo jėgomis nepajėgtų pasipriešinti invazijai. Narystė NATO užtikrins ilgalaikę strategiją. Alternatyvos šiuo metu paprasčiausiai nėra – rašo „New York Times“.
Naujosios narės stoja į NATO laisva valia ir niekieno neverčiamos. NATO plėtra turėtų užtikrinti didesnį stabilumą visame Baltijos jūros regione. Džiugu, kad tuo pat metu į aljansą buvo pakviestos visos trys Baltijos šalys. Jei būtų pakviesta kuri nors viena, Rusijai būtų suteikta galimybė pakartoti praeities geopolitines manipuliacijas.
Dar 1997-ųjų pavasarį Helsinkyje B.Jelcinas prašė tuometinio JAV prezidento B.Klintono užtikrinti, kad NATO narėmis niekada netaps buvusios Sovietų Sąjungos respublikos. Laimei, B.Klintonas to nepažadėjo. Pastaraisiais metais Rusijos ir trijų Baltijos šalių santykiai itin pagerėjo. 2001-ųjų rugsėjį prezidentas V.Putinas pripažino, kad stojimas į NATO yra pačių Baltijos šalių pasirinkimas.
Baltijos šalys dėl savo geopolitinės padėties laikytos skiriamąja riba tarp Rytų ir Vakarų, tačiau nuo šiol to nebebus. Pagerėjusi jų ekonominė situacija turės įtakos ir santykiams su Rusija – teigia „Moscow Times“.
„Washington Times“ primena, kad iš pradžių JAV nesižavėjo NATO plėtros idėja baimindamasi galimos žalos savo interesams. Plėtros priešininkai tikėjosi, esą Vakarai paskelbs Rusiją savo priešu arba aljanso egzistavimas taps beprasmis nesant jokios karinės grėsmės, o NATO nebepajėgs apginti visos savo teritorijos. Tačiau šiandien tokie argumentai skamba kvailai. Šiaurės Atlanto aljansas nesiekia karo, ši organizacija pirmiausia siekia užtikrinti saugumą. Pats laikas pasirūpinti saugumu tų šalių, kurios itin paspartino sovietinės „blogio imperijos“ žlugimą. Vidurio ir Rytų Europos šalys rodo didelį solidarumą su JAV, net didesnį nei kai kurios šalys, priklausančios NATO.
Be abejo, aljansas užtikrins dar glaudesnius JAV ir Europos šalių santykius, garantuos saugumą savo narėms, suvienys šalis nares bendruose projektuose ir skatins aktyviai bendradarbiauti. NATO žengia koja kojon su pasaulio permainomis. Organizacija bus tokia, kokią ją norės matyti jai priklausančios šalys.
NATO visus sprendimus priima gavusi šalių narių pritarimą. Didžiosios šalys negali primesti savo valios mažesnėms – visos jos turi veto teisę. Net ir organizacijai priklausant nebe 19, bet 26 narėms tikimasi efektyvios veiklos. Lordas Robertsonas džiaugiasi permainomis NATO struktūroje. Viena jų – iš 467 atskirų komitetų palikta tik 140. Tikimasi permainų ir Šiaurės Atlanto taryboje.
Nemažai NATO diplomatų baiminasi, kad organizacija gali tapti kažkuo panaši į diskusijų klubą. Lordas Robertsonas tvirtina, kad taip neatsitiks, nes pagrindinis dėmesys ir toliau bus skiriamas gyvybiškai svarbioms problemoms spręsti.
1999-aisiais NATO narėmis tapo trys buvusios socialistinės Rytų Europos šalys – Čekija, Vengrija ir Lenkija. Jos atvėrė kelius į NATO ir kitoms Sovietų Sąjungos įtakos zonai priklausiusioms šalims. Šiemet į NATO pakviestoms Rumunijai ir Bulgarijai kvietimas dar svarbesnis nei kitoms šalims kandidatėms, kadangi jos artimiausiu metu nebus pakviestos į Europos Sąjungą. Slovakijos ir Slovėnijos piliečiai savo šalių stojimą į NATO palaiko ne taip aktyviai, kaip, tarkim, Baltijos šalių piliečiai. Slovėnai itin baiminasi, kad jų šaliai teks dalyvauti karinėse NATO operacijose.
Šiandien visose šalyse kandidatėse džiaugiamasi kvietimu tapti NATO narėmis, o apie praktinę stojimo naudą kol kas mažai tekalbama. Tačiau tai netrukus pasikeis.
Narystė NATO turėtų sustiprinti demokratines vakarietiškąsias vertybes. Visoms šalims kandidatėms teks gerokai paplušėti reorganizuojant savo kariuomenes ir integruojant jas į NATO pajėgas. Pagal aljanso reikalavimus gynybai reikės skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kol kas tiek lėšų iš šalių kandidačių skiria tik Rumunija ir Bulgarija. Aktuali ir korupcijos problema, tačiau bene didžiausią rūpestį šiuo metu kelia nelegali ginklų ir ginkluotės prekyba Bulgarijoje – rašoma „Financial Times“.
„Bulgarian News Digest“ pastebi, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos pakvietimas į NATO leis šioms šalims galutinai atsiskirti nuo Rusijos. Visose trijose Baltijos šalyse gyvena vos 7, 5 milijonai žmonių, jų bendros karinės pajėgos tesudaro 25 tūkst. karių. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija niekada neprarado savitos kultūros ir visad buvo artimesnės Vakarų Europai nei Rusijai. Vos tik atgavusios nepriklausomybę ėmė kurti bendras organizacijas ir jungtines kariuomenės pajėgas.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2002 "XXI amžius"