Pekinas diktuoja sąlygas

Gruodžio pirmosiomis dienomis Rusijos prezidentas V.Putinas lankėsi Kinijoje. Prieš vizitą buvo skelbiami pranešimai, kaip visa V.Putino šeima domisi kinų kultūra. Pranešta, jog abi V.Putino dukros užsiiminėja ušu, o jaunesnioji Katia mokosi kinų kalbos ir jau neblogai suvokia kinų rašmenis – hieroglifus.
Įdomi buvo Rusijos prezidento palyda. Be užsienio reikalų ministro I.Ivanovo ir kitų Kremliaus valdininkų, V.Putiną lydėjo didelė vyriausybės pareigūnų svita, vadovaujama vicepremjero V.Christenkos, keli stambūs verslininkai ir, žinoma, „Lukoil“ bosas V.Alekperovas. Šį kartą, skirtingai nuo paskutiniojo V.Putino vizito, Kinijos prezidentas Czian Czeminis nedainavo svečiui iš Maskvos rusiškų dainų ir nedeklamavo A.Puškino eilėraščių, nors pokalbiuose su Rusijos prezidentu dažnai pereidavo prie rusų kalbos.
Įvairiais pranešimais, daugiausia buvo kalbama ekonominių santykių klausimais. Nepaisant to, kad oficialiai Kinija palaiko Rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją (Kinija PPO nare jau yra tapusi), abiejų šalių ekonominiai ir prekybiniai santykiai nėra puikūs. Pavyzdžiui, Kinija atkakliai reikalauja sumažinti muitus į Rusiją įvežamomis prekėms. Tokioms kaip elektros prietaisai, baldai, drabužiai. Antra vertus, gegužės mėnesį Pekinas įvedė kai kurių metalų iš Rusijos įvežimo į Kiniją apribojimus. Beje, prekyboje su Kinija Rusija smarkiai atsilieka nuo Japonijos ir JAV. Rusija prekybos apimtimis su Kinija užima tik aštuntąją vietą. Pekine neslepiama, kad Kinijai nelabai patinka pastarojo meto Rusijos ir JAV suartėjimas. Tiesa, oficialūs Kinijos asmenys tai neigia teigdami, jog Pekinas baiminasi tiktai vieno – kad JAV ir jų sąjungininkų ginkluotosios pajėgos nepriartėtų prie Kinijos sienų. Aišku, pirmiausia turima galvoje JAV pajėgų atsiradimas Centrinėje Azijoje. Czian Czeminis neslėpė, kad pasienio problemos buvo svarstomos derybose su V.Putinu.
Viena svarbiausių temų buvo Šiaurės Korėjos klausimas. Mat pastaruoju metu JAV ir kitoms Vakarų valstybėms labai kelia nerimą pranešimai apie stalinistinės Šiaurės Korėjos turimą branduolinį ginklą. Tiesa, Kremlius įrodinėja, kad Šiaurės Korėja niekam nekelia grėsmės, esą tokios pat nuomonės laikosi ir Kinija. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras I.Ivanovas, būdamas Pekine, pripažino, kad situacija Korėjos pusiasalyje vienodai jaudina tiek Rusiją, tiek Kiniją.
Beje, be derybų su Czian Czeminiu, V.Putinas susitiko su buvusiu Kinijos premjeru Li Penu ir neseniai išrinktu naujuoju Kinijos kompartijos vadovu Chu Czintano, kuris kitų metų kovo mėnesį taps ir Kinijos Liaudies Respublikos pirmininku. Skirtingai nuo savo pirmtako, naujasis Kinijos kompartijos vadovas puikiai, be jokio akcento kalbantis angliškai, visiškai nemoka rusų kalbos. Užtat, kaip ir dabartinis Kinijos vadas Czian Czeminis, labai mėgsta dainuoti. Tiesa, abiejų repertuaras skiriasi. Jeigu Czian Czeminiui patinka rusiškos dainos, pavyzdžiui, „Pamaskvės vakarai“, tai naujasis Kinijos lyderis dainuoja anglų ir amerikiečių populiarių popgrupių dainas ir netgi šoka. Taip pat pažymima, jog po „istorinio“ eilinio Kinijos kompartijos suvažiavimo į kompartijos vadovybę atėjo visai kitos formacijos žmonės, kuriems Vakarų kultūra kur kas priimtinesnė nei Rusijos.
Šiaip ar taip, naujasis Azijos „drakonas“ santykiuose su Rusija laikosi gana tvirtai ir netgi diktuoja savo sąlygas. Kinija, nepaisant vis dar kartais reiškiamos antiamerikietiškos retorikos, aktyviai prekiauja su JAV. Beje, tik Vašingtono dėka Kinija buvo priimta į Pasaulio prekybos organizaciją. Antra vertus, Vašingtonas, skirtingai nei Maskva, nebijo Kinijos ekonominės ir politinės galios augimo ir nesvaičioja apie „geltonąjį pavojų“. Amerikiečiai supranta, kad turėti stiprų, ekonomiškai išsivysčiusį partnerį jiems kur kas naudingiau nei nuskurdusią, militarizuotą pusantro milijardų gyventojų turinčią valstybę, kuri netrukus gali tapti antrąja supervalstybe po JAV. Maskva gi, atvirkščiai, su dideliu pavydu žvelgia į Kinijos galybės stiprėjimą, puikiai suprasdama, kad, nepaisant viso milžiniško branduolinio potencialo, Rusija gali tapti trečiaeile valstybe.

Petras KATINAS

© 2002 "XXI amžius"