Horizontai

Saga prie Maskvos žipono

Kol socialdemokratai bando perrašyti Lietuvos istoriją, Maskva jau beveik atvirai užsimojo padaryti Lietuvos valdžią sau paklusnia. Štai Rusijos prezidento V.Putino specialusis pasiuntinys Kaliningrado klausimams Dmitrijus Rogozinas, niekieno nekviestas, kaip į savo tėvoniją buvo atvykęs į Vilnių susitikti su A.Brazausku, G.Kirkilu ir R.Paksu. Susitikimo su prezidentu V.Adamkumi šiame D.Rogozino sąraše nebuvo: Maskva jį jau „nurašė“. Toks oficialaus Kremliaus atstovo oficialaus Lietuvos Prezidento ignoravimas aiškiai rodo, kaip Rusijoje žiūrima į Maskvai neįtinkančius Lietuvos politikus. Beje, Lietuvos valdžia apie Maskvos „revizoriaus“ atvykimą sužinojo tik iš Rusijos informacijos agentūrų pranešimų. Vargu ar Rusijos emisaras tokiu būdu drįstų atvykti į kitą save gerbiančią valstybę. D.Rogozino atvykimas pastatė į gana keblią padėtį naujai išrinktąjį prezidentą R.Paksą, kurio komanda paskelbė pareiškimą, kad esą neaišku, kas iš Lietuvos vadovų pakvietė tą D.Rogoziną. Tiesa, tikėti R.Paksu, o ypač jo štabu, vargu ar verta. Juk niekas kitas, o išrinktasis Prezidentas, niekieno neverčiamas, sukvietęs užsienio valstybių diplomatus, visam pasauliui pranešė, kad jo užsienio politikos prioritetas bus santykių su Rusija stiprinimas. Beje, kažkodėl labai mažai kas atkreipė dėmesį į neseną kito Kremliaus emisaro Jevgenijaus Primakovo apsilankymą Vilniuje ir ką jis ten veikė, su kuo susitiko. Negi tik su savo artima bičiule K.Prunskiene? Nors ir tai jau daug ką pasakantis faktas.
Dabar net ir prof. V.Landsbergio nemylėtojai ir juodintojai prisipažįsta, kad po Prezidento rinkimų Maskvos agentų, atvirų ir slaptų, veikla Lietuvoje labai suaktyvėjo. Tą rodo ir kažkokio I.Mintusovo atviravimas Lietuvos televizijai. I.Mintusovas atvirai dėstė, kad jo politinių technologijų firma „Nikkolo M“ turi interesų Lietuvoje ir yra prisidėjusi prie R.Pakso rinkimų kampanijos. Įdomiausia, kad jis net neslėpė, jog Rusijos įvaizdžio formuotojai kitose valstybėse gali dirbti už rusų kompanijų, turinčių politinių ir ekonominių interesų tose šalyse, pinigus. Aiškiau nepasakysi. Ir dar. I.Mintusovas pareiškė, jog R.Pakso rinkimų kampanijos išlaidos buvo „labai didelės“. Jo vertinimais, buvo išleista tarp penkių ir šešių milijonų dolerių. Įdomus faktas: I.Mintusovo firma dirba kartu su Rusijos koncernu „Jukos“, kuriam dabar perduota „Mažeikių nafta“.
Po D.Rogozino apsilankymo Seimo valdyba nutarė vasario 3-4 dienomis į Maskvą pasiųsti delegaciją. Jos sudėtis irgi daug ką pasakanti. Tai Seimo nariai G.Kirkilas, besirengiantis tvarkyti Lietuvos užsienio politiką buvęs liberalas A.Medalinskas ir paskutinysis LSSR komjaunimo sekretorius A.Macaitis. Ką gi, išties įdomi delegacija. Tiesa, susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas, kuriam premjeras A.Brazauskas pavedė vadovauti darbo grupei dėl pavojingo raketinio kuro pervežimo iš Kaliningrado per Lietuvos teritoriją, dabar staiga ėmė neigti Rusijos karinio Baltijos laivyno vado admirolo Vladimiro Valujevo pranešimą specialiojoje spaudos konferencijoje, kad pavojingas raketinis kuras iš Kaliningrado bus gabenamas per Lietuvos teritoriją gegužės-rugsėjo mėnesiais. Anot V.Ponomariovo, Lietuva tokio leidimo dar nedavė. Tačiau čia pat pridūrė, kad raketinis kuras būtų gabenamas specialiais vagonais, priklausančiais Rusijos gynybos ministerijai, su kuria „reikia suderinti“ vežimo grafikus. Tad kaip suprasti: leidimo nedavė, bet reikia suderinti. Tikriausiai viskas jau seniai suderinta ir Ministro Pirmininko palaiminta. Aišku, apie D.Rogozino pokalbį su premjeru A.Brazausku bus pranešta visuomenei taip pat aptakiai ir neaiškiai. Pastaruoju metu, ypač Kaliningrado tranzito klausimu, tokie keisti aiškinimai tapo jau gana įprasti.
Ir dar kelia nuostabą naujai išrinktojo Prezidento ir Seimo pirmininko A.Paulausko viražai. Seimo Pirmininkas paskubėjo, metęs visus reikalus, susitikti su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Jurijumi Zubakovu. Pastarasis tiesiai šviesiai pareiškė, kad Rusija tikisi, jog Lietuva padarys išimčių tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems rusų kariškiams keliauti su kariniais bilietais, kurių nepripažįsta nė viena Šengeno valstybė. Be to, nesunku įsivaizduoti, kaip NATO valstybių vadovai įvertins R.Pakso susitikimą su VSD vadovu M.Laurinkumi, kuris yra patekęs į didelę „elekto“ nemalonę. Esą tame susitikime buvo svarstomi Lietuvos saugumo klausimai, kurie yra valstybės paslaptis. Tačiau kaip suprasti, kad tokiame susitikime dalyvavo vienas Raseinių verslininkas, R.Pakso finansinis rėmėjas. Tai dar kartą įrodo, kad R.Paksas ir jo komanda valstybės saugumo ir valstybės paslapčių reikalus suvokia labai savotiškai. Svarbu įtikti Maskvai.
O Užsienio reikalų ministerijos, pareiškimai, kad Lietuva remia tarptautinę koaliciją prieš dabartinį Irako diktatoriaus Sadamo Huseino režimą, tėra tik simboliniai. Iš esmės ir Vašingtonas, ir Briuselis pasišaipė dėl Lietuvos dabartinių vadovų daugiau nei keisto chameleoniškumo. Tai, be abejo, netrukus atsilieps. Netgi nelaukiant 2004 metų. Lietuvos valdantiesiems būtų pravartu turėti ant savo darbo stalų rusų generolo Antono Denikino knygą, parašytą dar 1926 metais, jam gyvenant emigracijoje Paryžiuje. Kaip žinoma, nors A.Denikinas pilietinio karo metu kovojo su bolševikais, tačiau niekada nepripažino Baltijos valstybių nepriklausomybės ir vadino jas limitrofinėmis valstybėlėmis. Toje knygoje, pavadintoje „Rusų mirties apybraižos“ („Očerki russkoj smerti“), A.Denikinas rašo, jog, nepaisant to, kokia santvarka bus Rusijoje, ji vis vien turės Pabaltijį. „Baltijos valstybės tėra tik trys rusiško žipono sagos“, - rašė A.Denikinas.
Tokią pačią politiką vykdo ir dabartinės Rusijos politikai. Tą parodo ir minėtas D.Rogozino atvykimas. Apie kokį dialogą ar derybas galima kalbėti, jeigu girdėti tik Rusijos monologas su vis naujais reikalavimais? Tuo pačiu D.Rogozinas šio vizito metu pareiškė, kad Rusija niekada nebuvo įsipareigojusi ratifikuoti Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį. Be to, Rusijoje niekas nevyksta atsitiktinai ar spontaniškai. Tarsi patvirtinant D.Rogozino žodžius, vienu metu Kaliningrade ir Maskvoje vyko mitingai prieš Lietuvos ir Rusijos sienos ratifikavimą. Mitinguotojų pagrindinis šūkis – „Mūsų tėvynė SSRS ir jos sienos šventos!“. Argi visa tai nerodo, kad Rusijos tikslai nė kiek nepasikeitė. Ir kaip pasikeis, jeigu mūsų valdžia klusniai vykdo visus Kremliaus emisarų pageidavimus ir nurodymus.

Petras KATINAS