Horizontai

Algirdas Brazauskas: turima patirtis leidžia tikėtis sėkmingo ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo

Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas

Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Lietuva iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų planuoja gauti daugiau kaip 1,5 milijardo eurų. Kaip Lietuva panaudos šias lėšas, gali parodyti jau turima mūsų šalies patirtis naudojant finansines lėšas iš kitų ES programų: PHARE, ISPA ir SAPARD. Kaip šios lėšos buvo gautos ir panaudotos, Eltai atsakė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Gerbiamas Premjere, priminkite, kada prasidėjo PHARE programa Lietuvoje? Kiek buvo gauta lėšų iš PHARE programos ir kur jos buvo panaudotos? Kada baigėsi PHARE programa?
Lietuvai PHARE parama teikiama nuo 1991 metų. Pagrindinis programos tikslas - remti šalių kandidačių pasirengimą narystei ES bei stiprinti šalių kandidačių institucinius ir administracinius gebėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus.
Lietuvai per Nacionalinę PHARE programą kasmet skiriama bazinė 42 mln. eurų suma, tačiau kiekvienais metais Lietuva gauna ir papildomų PHARE lėšų. 1991-2002 metais per Nacionalinę PHARE programą Lietuvai yra skirta beveik 500 mln. eurų ES paramos lėšų.
Pagrindinė Nacionalinės PHARE programos lėšų dalis skiriama institucijų plėtrai ir susijusioms investicijoms bei ekonominei ir socialinei sanglaudai: institucijų plėtrai ir susijusioms investicijoms - apie 60 proc., ekonominei ir socialinei sanglaudai - apie 30 proc., bendradarbiavimui abipus sienos - apie 6 proc., dalyvavimui Bendrijų programose - iki 10 proc.
Lietuvai per Nacionalinę PHARE programą ES paramą paskutinį kartą skirs 2003 metais, t.y. 60,5 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvos institucijos jau yra parengusios projektus ir pateikusios juos EK. Projektai kovo mėnesį turėtų gauti ES šalių pritarimą, o finansinį memorandumą dėl jų finansavimo yra planuojama pasirašyti vasaros pradžioje. Kadangi PHARE projektų įgyvendinimo ciklas yra treji metai, todėl projektų, finansuojamų pagal 2003 metų Nacionalinę PHARE programą, įgyvendinimą planuojama užbaigti 2006 metais.
Kada prasidėjo ISPA programa Lietuvoje ir kokie jos tikslai? Kiek lėšų ir kokiose srityse jos buvo panaudotos? Kiek dar bus gauta lėšų pagal ISPA programą ir kiek ji truks? Kas yra pagrindinis ISPA programos Lietuvoje koordinatorius?
ISPA programa Lietuvoje veikia nuo 2000 metų. Parama skiriama dideliems transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros projektams. Pagrindinis paramos tikslas yra padėti įgyvendinti keliamus aukštus reikalavimus aplinkosaugos (geriamas vanduo, mažesnis aplinkos teršimas) ir transporto srityje. Kasmet Lietuvai iš ISPA biudžeto skiriama apie 179 mln. litų, kurie tolygiai paskirstomi transporto ir aplinkosaugos sektoriams.
Transporto srityje investicijos daromos geležinkelių ir kelių sektoriuose. Aplinkosaugos sektoriuje - nuotėkų ir vandens valymui, atliekų tvarkymui. Šiuo metu Europos Komisija yra patvirtinusi iš viso 27 projektus: aštuonis transporto, kurių bendra vertė siekia 1 mlrd. litų, 14 aplinkosaugos (bendra vertė - 650 mln. litų) ir penkis techninės pagalbos projektams parengti (bendra vertė - 38 mln. litų).
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ISPA paramos programą pakeis Sanglaudos fondas. Kiekvienais metais Sanglaudos fondo parama Lietuvai sieks apie 645 mln. litų per metus.
Pagrindinis ISPA programos koordinatorius Lietuvoje yra Finansų ministerija, konkrečius projektus kuruoja Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos, o juos įgyvendina Transporto investicijų direkcija ir ISPA aplinkos įgyvendinančioji agentūra.
Kada prasidėjo SAPARD programa Lietuvoje ir kokie jos tikslai? Kiek lėšų ir kur buvo jos panaudotos? Kiek dar bus gauta lėšų pagal SAPARD programą ir kiek ji truks? Kas yra pagrindinis SAPARD programos Lietuvoje koordinatorius?
SAPARD veikia nuo 2001 metų pabaigos, kada buvo akredituota Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. SAPARD programos metinis biudžetas - apie 100 mln. litų. Paskutinius 100 mln. litų iš SAPARD programos gausime 2003 metais, kuriuos kartu su 2002 metų SAPARD lėšomis galėsime panaudoti iki 2005-2006 metų.
Pagrindiniai SAPARD programos tikslai - nuosekli žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos plėtotė, išskiriant prioritetinius žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikius. SAPARD paramos lėšos, kaip ir ES struktūrinių fondų lėšos, įgyvendinamos per daugiametes programas. Tokių programų rengimas, lėšų panaudojimas suteikia Lietuvai galimybę narystės siekimo laikotarpiu išmokti dirbti su struktūrinių fondų tipo programomis.
Agentūra administruoja SAPARD paramos lėšas pagal šias prioritetines žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis - investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą, žemės ūkio bei žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodaros tobulinimas, ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas, kaimo infrastruktūros tobulinimas ir profesinis mokymas.
Iš viso buvo pateiktos 594 paraiškos, pasirašytos 268 paramos sutartys, 2000 - 2001 metais skirta 277,09 mln. litų, iš kurių paramos suma pagal sutartis sudarė 271,3 mln. litų. Panaudota 96 proc. nuo skirtų lėšų.
Kaip Jūs vertinate šių programų vykdymą Lietuvoje?
Pagal PHARE lėšų panaudojimą Lietuva yra narystės ES siekiančių šalių kandidačių dešimtuko pradžioje. Kad Lietuva sėkmingai naudoja PHARE lėšas, pabrėžiama ir Europos Komisijos Reguliariojoje ataskaitoje.
Kaip pavyzdį galėčiau pateikti kelių pastarųjų metų PHARE lėšų panaudojimo rodiklius Lietuvoje - 1999 metais pagal PHARE programą buvo pasirašyta sutarčių 97,3 proc. visų lėšų, 2000 metais pagal PHARE programą buvo pasirašyta sutarčių daugiau kaip dėl 97 proc. visų lėšų. Šių lėšų panaudojimo terminas yra 2003 metų pabaiga.
Įgyvendinant SAPARD programą, šiuo metu pasirašyta paramos sutarčių su pareiškėjais visoms ratifikuotose metinėse finansavimo sutartyse numatytoms sumoms. Lėšų išmokėjimas strigdavo dėl pačių paramos gavėjų vykdomų investicijų vėlavimų (nevykdomi tiekėjų įsipareigojimai, rangovų keitimas ir kt.), nuosavų lėšų stoka projektams finansuoti.
Lietuva gana sėkmingai naudoja ISPA paramą transporto sektoriuje, ypač kelių projektuose. Mūsų šalis yra viena pirmųjų, sėkmingai anksčiau laiko įgyvendinusių ISPA projektą (Kauno – Vilniaus magistralė). Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos sektorius sudėtingesnis, projektų įgyvendinimas trunka ilgiau nei buvo planuota. Skirtą ISPA programos paramą buvo galima pradėti naudoti tik nuo 2001 metų pradžios.
Kada bus gauti pirmieji pinigai iš ES struktūrinių fondų? Kas bus pagrindinis šių fondų koordinatorius Lietuvoje, kam jie bus skirti?
Pinigus galima pradėti naudoti po stojimo į ES sutarties pasirašymo. Numatoma data - 2004 m. gegužės 1 d. Išmokamas avansas naujoms šalims sudarys iki 16 proc. visų šiam periodui skirtų lėšų. Vėliau išmokos bus daromos faktinių išlaidų padengimo principu.
Pagrindinis visų Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo koordinatorius Lietuvoje bus Finansų ministerija, kuri šiuo metu kartu su kitomis ministerijomis rengia programinį dokumentą šiai paramai gauti (Bendrasis programavimo dokumentas) ir koordinuoja paramos administravimo institucinės sistemos kūrimą, o po stojimo koordinuos programos įgyvendinimą bei organizuos lėšų panaudojimo priežiūrą ir kontrolę.
Programos įgyvendinimo priežiūros tikslams bus sudarytas Priežiūros komitetas, kuriame dalyvaus šakinių ministerijų, regioninių ir socialinių-ekonominių partnerių atstovai.
Struktūrinių fondų lėšos bus skiriamos socialinės ir ekonominės infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių bei gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtrai, kaimui ir žuvininkystei.
Dėkojame už išsamius atsakymus.

Kalbėjosi Eltos korespondentė
Rimanta RUTKAUSKAITĖ