Klausimas dėl tranzito
per Lietuvą lieka atviras
Kaip praėjusį ketvirtadienį po
susitikimo su Rusijos prezidento įgaliotiniu Kaliningrado tranzito
klausimais Dmitrijumi Rogozinu ir Rusijos užsienio reikalų ministro
pavaduotoju Sergejumi Razovu sakė ministras pirmininkas Algirdas
Brazauskas, "klausimas dėl kariškių, vykstančių su kariniais
bilietais, liko atviras, ir aš negalėjau jo suderinti". Vyriausybės
vadovas teigė, kad šiuo klausimu konsultuojamasi su Europos Sąjunga,
tačiau jis akcentavo, jog krypstama į tai, kad karinio bilieto
pripažinti dokumentu, pakeičiančiu asmens pasą, negalima.Vienintelis
galimas sprendimas, anot Premjero, jei Rusijos prašymą palaikytų
Europos Sąjunga.
Nuo vasario 1 dienos tranzitu per Lietuvą galima keliauti tik
su pripažintais, tai yra, aštuonių rūšių kelionės dokumentais.
A. Brazauskas sakė, kad susitikime buvo daug dėmesio skirta tam,
kokia bus nustatyta tvarka, užfiksuota ES dokumentuose, nuo liepos
1 dienos.
Vyriausybės vadovas informavo, kad Lietuvos derybininkai yra sutikę
su Rusijos prašymu dėl vaikų kelionės tvarkos. Su tėvais važiuojantiems
vaikams iki 14 metų, turintiems gimimo liudijimą, papildomų dokumentų
nereikia. Tačiau nebuvo susitarta, kaip elgtis, kai vyksta vaikų
grupės, ekskursijos ir pan.
Susitikime pavyko suderinti klausimą dėl antspaudų apie sienos
kirtimą - nuo vasario 1 dienos kiekvienam keliaujančiam per Lietuvos
teritoriją Rusijos piliečiui į kelionės dokumentą bus dedamas
spaudas, tai yra, leidimas tranzitui. Tačiau Rusijos pusė atsisakė
sutikti su pradiniu variantu, kad šis spaudas būtų dedamas į pasą.
"Buvo susitarta, kad pasienyje kiekvienas Rusijos pilietis
užpildys pareiškimą ir bus pažymimas šis pareiškimas", -
patvirtino A. Brazauskas. Šiuos pareiškimus Lietuva jau yra išspausdinusi.
Nors apie tranzito tvarkos pasikeitimus Lietuvos pusė Maskvą informavo
dar praėjusiais metais, Rusija susigriebė likus tik keletui dienų
iki jos įsigaliojimo.
Vėliau Rusijos pareigūnai tais pačiais klausimais konsultavosi
su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu. Jei nebus vykdomi
įsipareigojimai, duoti Europos Sąjungai, A. Valionis priminė,
kad Lietuva turi tik vieną alternatyvą - įvesti vizų režimą. "Nematau
kitos išeities, kaip tik labai sparčiai ir labai konstruktyviai
dirbti", - tvirtino užsienio reikalų ministras. Pasak jo,
Rusijos pareigūnai pažadėjo, kad abiejų šalių ekspertų grupės
susitiks kaip įmanoma greičiau. "Mes nesiimsime jokių veiksmų,
kurie mums sutrukdytų stoti į Šengeną. Nekursime jokių tvarkų,
kurios natūraliai netaptų Šengeno teisyno reglamento dalimi",
- dar kartą pakartojo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vasario viduryje Rusijos Dūma turėtų apsispręsti dėl Lietuvos
ir Rusijos valstybės sienos sutarties ratifikavimo datos. Pasak
D.Rogozino, šį dokumentą Rusijos Dūma turėtų ratifikuoti iki pavasario
sesijos pabaigos, o sesija baigsis birželį. Svečias sakė, kad
ratifikavimo procedūra jau pradėta, iki vasario 1 dienos turėtų
būti parengti visi reikalingi dokumentai. D. Rogozinas sakė, kad
sienos sutarties ratifikavimas formaliai nesusijęs su įsipareigojimais
Europos Sąjungai. "Mes raštiškai tokio įsipareigojimo nedavėme.
Tai, kas susiję su šios sutartimi ratifikavimu, yra gera valia
ir teisinga politika, kuri turi būti siekiant tolesnio Lietuvos
ir Rusijos suartėjimo. Manau, kad šią sutartį reikia ratifikuoti",
- pabrėžė D. Rogozinas.
Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos sutartis buvo pasirašyta
1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Seimas ją ratifikavo 1999 m. spalio
19 d.
Parengta pagal Eltos ir
užsienio agentūrų pranešimus
© 2003"XXI amžius"