Žinios trumpai
Šeštadienį įsigaliojo Europos
Sąjungos (ES) Nicos sutartis, pasirašyta 2000 metų gruodį viršūnių
susitikime ir sudaranti sąlygas reformoms, kurių reikia Europos
šalių bloko plėtrai į Rytus. Sutartyje numatyta, kad Europos parlamento
narių skaičius nuo dabartinių 626 padidės iki 732, bus naujai
paskirstytos vietos. Europos Komisija turės ne 20, o 25 narius.
Penkios didžiosios valstybės daugiau nebeturės antrojo savo komisaro.
Sutartis taip pat numato naują balsų pasiskirstymą ES ministrų
taryboje. Nicos sutartį jau 2006 metais gali pakeisti nauja konstitucinė
sutartis, kurią dabar rengia buvusio Prancūzijos prezidento Valeri
Žiskaro dEsteno vadovaujamas Europos ateities konventas. Pastarasis
siekia iš esmės reformuoti ES institucijas.
u Rengdamasis galimam karui su Iraku, Vašingtonas toliau telkia
savo karius Persijos įlankos regione. Iki vasario vidurio į Kuveitą
atvyks dar 80 tūkst. amerikiečių karių. Šiuo metu čia jų yra apie
20 tūkst. Kuveitui dabar sunkus etapas, - įspėjo vidaus reikalų
ministras savo šalies žmones. Kartu jis pabrėžė, kad Kuveito žmonėms
JAV kare su Iraku nereikia bijoti nieko, išskyrus sabotažo aktų.
Vyriausybė paves pamokslininkams mečetėse išaiškinti žmonėms,
kad tokios akcijos yra neteisingos. Kuveitas yra pietinė Irako
kaimynė ir laikomas svarbiais vartais amerikiečių invazijai. Anot
ministro, JAV Kuveite, be kita ko, sutelks 350 lėktuvų ir aštuoniolika
karinio jūrų laivyno laivų.
Kopenhagoje ir Stokholme pristatytos
visuomenės nuomonių apklausos. Duomenys rodo, kad dauguma danų
norėtų pakeisti savo kroną euru, tuo tarpu švedai vieningosios
Europos valiutos atžvilgiu tebėra pasidaliję į dvi stovyklas.
Euro įvedimui pritartų 55 procentai danų, 34 procentų būtų prieš,
o likę 11 procentų šiuo klausimu dar neapsisprendę. Švedai, balsuosiantys
dėl prisijungimo prie euro rugsėjo 14 dienos referendume, šiuo
klausimu vis dar pasidaliję į dvi stovyklas. Už vieningąją Europos
valiutą pasisako 44 procentai Švedijos gyventojų, o 43 procentais
yra prieš. Tuo tarpu visuomenės nuomonės akivaizdžiai pasikeitė
naftos ištekliais turtingoje Norvegijoje, kurios gyventojai 1972
ir 1994 metais nepritarė savo šalies prisijungimui prie Europos
Sąjungos. Naujosios apklausos rodo, kad Norvegijos stojimą į ES
remia du trečdaliai šalies gyventojų. Atrodo, jog proeuropietiškos
visuomenės nuomonės paveikė ir krikščionių demokratų partijai
atstovaujantį Norvegijos premjerą Chelį Manę Boneviką, kuris anksčiau
narystei ES priešinosi. Iš Skandinavijos šalių vienintelė Suomija
kartu su kitomis vienuolika ES valstybių yra prisijungusi prie
euro zonos.
JAV šiandien paskelbs žvalgybos
Irake duomenis, kurie esą įrodo, jog Irakas slepia draudžiamus
ginklus.Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas
žurnale The Wall Street Journal. Įrodymai patvirtins, kad JT
ginklų inspektoriai negauna viso reikalingo bendradarbiavimo,
jų prašymai nepriimami, o klausimai lieka neatsakyti, - sakė
K.Pauelas savo straipsnyje. Jis teigia, kad JAV pateiks įrodymus
apie ginklų programas, kurias Irakas stengiasi nuslėpti. Aukštas
pareigūnas paragino pasaulį pripažinti, jog Irakas nepakluso tarptautinės
bendrijos valiai, kuri buvo pareikšta JT rezoliucijoje Nr. 1441.
Pasak jo, Irakas neįvykdė dviejų rezoliucijos reikalavimų - deklaruoti
savo ginklus ir bendradarbiauti. JAV siekia taikiai nuginkluoti
Iraką, - pabrėžė K. Pauelas. - Tačiau mes nepabūgsime karo, jeigu
tai bus vienintelis būdas atsikratyti Irako masinio naikinimo
ginklo. JAV valstybės sekretorius taip pat sakė, kad šiuo metu
JAV pradeda naują konsultacijų su sąjungininkais etapą ir stengsis
išspręsti tarpusavio nesutarimus. Remdamasis gerai informuotais
šaltiniais, dienraštis The Washington Post teigia, kad JAV žvalgyba
turi informacijos, jog Irakas pervežė ir slėpė draudžiamą ginkluotę
nuo Jungtinių Tautų inspektorių dažnai likus kelioms dienoms ar
net valandoms iki inspektorių apsilankymo. JAV prezidentas Dž.
Bušas su nacionalinio saugumo patarėjais nutarė išslaptinti kai
kuriuos duomenis ir paskelbti viešai. Paskelbus tokią informaciją,
tikimasi sulaukti didesnio pritarimo JAV planams jėga priversti
Sadamą Huseiną nusiginkluoti.
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
neturėjo žvalgybinių duomenų, kurie būtų padėję išvengti rugsėjo
11-osios tragedijos. CŽV pareigūnas pareiškė esąs įsitikinęs,
kad visa žvalgybinė informaciją, kurią tarnyba turėjo surinkusi
iki 2001 m. rugsėjo 11-osios, nebūtų padėjusi užkirsti kelio teroristiniams
išpuoliams, tą dieną sukrėtusiems visą pasaulį. Likus keliems
mėnesiams iki išpuolių vyko karštligiškas darbas ir, padedant
sąjungininkams, buvo surinktas milžiniškas žvalgybinės informacijos
kiekis apie Osamą bin Ladeną ir jo Al Qaeda organizaciją. Faktas,
jog, nepaisant visko, ką darėme, mes ir likę vyriausybės nariai
negalėjo surasti strateginės informacijos - kas, kur, kaip ir
kada, kuri būtų leidusi mums susidaryti aiškesnį šio mirtino
sąmokslo vaizdą, - sakė CŽV direktoriaus pavaduotojas slaptoms
operacijoms Džeimsas Pevitas.
u Europos didžiausiai ekonomikai būtina tikra krizė, norint, kad
reformoms pritartų dauguma šalies gyventojų, - tuo įsitikinęs
darbo rinkos specialistas M.Burda, dėstantis Berlyno Humboltų
universitete nuo 1993 metų. Jo nuomone, vyriausybė pasiūlė įdomių
ir kai kurių keistų dalykų bei keletą tokių, kuriems nėra vilties
praeiti parlamente. Taip jis atsiliepė apie ministrų kabineto
iniciatyvas, paskelbtas po perrinkimo praėjusių metų rudenį. Svarbiausias
klausimas yra tai, ar dabartinė padėtis pakankamai sudėtinga,
kad paskatintų visuotinį sutarimą, - sakė M.Burda, pridurdamas:
Šiems dalykams būtina krizė, o aš nepastebiu, kad žmonės taip
jaustųsi. Praėjusį gruodį nedarbo lygis Vokietijoje pasiekė 4,225
milijono, arba beveik 10 procentų visos darbo jėgos. Manoma, kad
iki vasario bedarbių šalyje padaugės iki 4,5 milijono. 2002 metais
didžiausia Europos ekonomika tepaaugo 0,2 procento - lėčiausiai
per pastaruosius devynerius metus.
Kiek Rusijoje naftos, nežino
niekas. Anot ekspertų, paslapties šydas, dengiantis Rusijos juodojo
aukso atsargas, neleidžia tikėtis didžiulių investicijų į jų
plėtojimo verslą. Pagal daugiau ar mažiau svarbių duomenų įslaptinimo
tradiciją, atsiradusią dar Sovietų Sąjungos laikais, duomenis
apie tikslias įrodytas Rusijos naftos atsargas dengia paslapties
šydas. Tai taip pat atsitinka dėl klasifikacijų skirtingumo, dėl
sąvokos įrodytos atsargos netikslumo ir, svarbiausia, dėl valdininkų
nenoro pereiti prie tarptautinės klasifikacijos sistemos ir atskleisti
kai kuriuos duomenis. JAV žurnalo Oil and Gas duomenimis, įrodytos
Rusijos naftos atsargos sudaro 48,6 milijardo barelių, tuo tarpu
Rusijos analitikai kartais nurodo mažiausiai tris kartus didesnius
skaičius. Kartais su jais sutinka ir užsienio ekspertai, nurodydami
136 milijardų barelių skaičių. Penkių stambiausių Rusijos korporacijų
ataskaitose pateiktais duomenimis, šios bendrovės kontroliuoja
daugiau kaip 70 milijardų barelių naftos. Pavyzdžiui, pramonės
lyderių Lukoil ir Jukos atsargos sudaro atitinkamai 14,5 milijardo
barelių ir 12,6 milijardo barelių. Jei paprasčiausiai sudėtume
dešimties stambiausių Rusijos naftos bendrovių atsargas, kurias
patvirtino analitikai, bus gautas skaičius, kuris labai viršys
įvertinimus, kuriuos, tarkime, paskelbė British Petroleum analitikai,
- aiškina Jukos vadovas Michailas Chodorkovskis. Jo vertinimais,
Rusijoje yra ne mažiau kaip 150 milijardų barelių įrodytų naftos
atsargų, kurios leis išsaugoti esamas gavybos apimtis dar ne vieną
dešimtmetį.
Parengta pagal Eltos ir
užsienio agentūrų pranešimus
© 2003"XXI amžius"