Atlantizmas ir Lietuva
Sekmadienį paminėta Vasario 16-oji
buvo pirmoji po Lietuvos pakvietimo į NATO, Europos Sąjungą. Vos
prieš ketverius penkerius metus svarstėme, kokia bus mūsų savijauta,
kai tai įvyks. Buvo net visai rimtai kalbančių, kad tuo ir baigsis
rimtoji Lietuvos politika, viskas tekės aiškiai nuspėjama, netgi
nuobodoka europine vaga, netgi nebebus taip svarbu, kas, kokie
žmonės valdys kraštą. Taip sakė Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė
pirmadienį, vasario 17-ąją, spaudos konferencijoje, vertindama
galimus geopolitinius poslinkius. Ji ragino Lietuvos politikus
nesiblaškyti ir vykdyti atlantizmo principais pagrįstą užsienio
politiką.
Panašiai apie viso pasaulio raidą po Sovietų Sąjungos griuvimo
prognozavo amerikiečių geopolitikas Frensis Fukujama - jo Istorijos
pabaiga tuomet teigė, kad priešpriešos pasaulyje baigsis kartu
su šaltuoju karu, o tautos ir žemynai gyvens amžinoje santarvėje.
Tačiau pastarieji įvykiai pasaulyje verčia vėl ir vėl vartyti
geopolitikos vadovėlius. Ir nors mūsų bičiulis Bruce Jackson,
šiomis dienomis atvykęs į Lietuvą, ramina, jog nesutarimai tarp
Prancūzijos bei Vokietijos iš vienos pusės ir JAV iš kitos dar
nėra nauji geopolitiniai poslinkiai, o tik virtuviniai ginčai,
tačiau Lietuvos ir viso Vilniaus dešimtuko visuomenės, o ypač
politikai yra gerokai suklusę.
Pasaulyje dabar yra du svarbūs momentai - Irakas ir galimi geopolitiniai
poslinkiai, pasakė parlamentarė.
Lietuvos pozicija pareikšta, sakė R.Juknevičienė. Ji yra bendrame
Lietuvos dešimtuko pareiškime, paramą JAV pareiškė A.Brazauskas
vizito Vašingtone metu. Tačiau neramu dėl visuomenės sąmonėje
formuojamų labai iškreiptų sąvokų. Sakoma, neva JAV, prezidentas
Dž.Bušas, jo komanda - už karą, o visi protestuojantys, tarp jų
ir V.Žirinovskis su R.Pavilioniu - baltieji taikos balandžiai.
Nuginkluoti Iraką ir taip išvengti karo bei jo skaudžių pasekmių
- tokia yra JAV ir jos sąjungininkių pozicija. Karo šauklys yra
S.Huseinas, nepaklūstantis JT rezoliucijoms, kurių vien jam ši
organizacija prikūrė net aštuoniolika!
Geopolitiniu požiūriu lietuviams turėjo būti neramu, kai į Ž.Širako
ir G.Šrioderio aljansą praėjusią savaitę kur buvęs, kur nebuvęs
suskubo V.Putinas. Tai privertė prisiminti ir rusų Euroazijos
apologetą Aleksandrą Duginą, ir kai kuriuos Vakarų Europos geopolitikus,
svajojančius apie Euraziją - aljansą nuo Dublino iki Vladivostoko,
žinoma, be JAV. JAV įtakos mažėjimas Europoje - sena Rusijos svajonė.
Europos Sąjungoje jau šmėkščioja gražus, politiškai lyg ir korektiškas
Wider Europe ( Platesnės Europos) projektas.
Parlamentarė, svarstydama, ką reiškia Eurazija Lietuvai, sakė,
kad tai būtų dar vienas Rusijos sugrįžimas prie Baltijos. Rusija,
jos nuomone, kol kas neteikia jokių ženklų, kad demokratijos vertybės,
žmogaus teisės ten ne tik artimiausiu metu, bet ir apskritai kada
nors taps esminiu valstybės siekiu. Atvirkščiai, pojelcininė
Rusija vis aktyviau siekia susigrąžinti įtaką buvusiose SSRS teritorijose,
pažymėjo R. Juknevičienė, ragindama nesiblaškyti ir vykdyti
atlantizmo principais pagrįstą užsienio politiką.
Vienintelis būdas išsaugoti Lietuvos valstybę, atgaivinti jos
kultūrą ir galutinai įtvirtinti vakarietiškos civilizacijos principus
- toliau tvirtai ir nesiblaškant vykdyti atlantizmo principais
pagrįstą užsienio politiką, sakė R.Juknevičienė, komentuodama
Irako problemą ir galimus geopolitinius poslinkius.
Pasak parlamentarės, tik stiprus abiejų Atlanto krantų ryšys gali
apsaugoti Lietuvą nuo galimų skaudžių nuošliaužų vėl į Rytus.
R. Juknevičienė tikisi, kad išrinktojo prezidento Rolando Pakso
nuolatiniai raginimai baigti rinkimų kampaniją yra nuoširdūs.
Todėl tikiuosi, kad vasario 26 dieną mes išgirsime ne tik formalius
ir ne visada įtikinančius štampus, kad užsienio politika bus tęsiama,
bet ir vienareikšmišką patikinimą, kad atlantizmas, t.y. stiprių
Europos ir JAV ryšių išlaikymas, bet ne Eurazijos ideologija bus
Lietuvos prioritetas, pažymėjo ji. Tuo labiau kad kaimyninė
Lenkija, panašiai kaip Didžioji Britanija pačioje Atlanto pakrantėje,
tampa, anot Seimo narės, viena svarbiausių atlantizmo atramų Europoje.
R. Juknevičienės nuomone, mums tereikia pasinaudoti šia unikalia
istorijos teikiama galimybe ir nesiblaškyti. Pasak jos, čia išryškėja
politinių partijų, apskritai politinės orientacijos svarba. Tiek
besiklostanti tarptautinė aplinka, tiek praėję Prezidento rinkimai
verčia manyti, jog net ir Lietuvai tapus NATO, ES nare, jos politinėms
partijoms, be savo kairumo-dešinumo, be savo vertybinių orientacijų,
teks apsibrėžti ir geopolitinėje erdvėje, prognozavo R. Juknevičienė.
R.Pavilionio, V.Uspaskich, Vakaro žinių ir į juos panašių veikla
Lietuvoje - tai Eurazijos apologetų politika, sakė R.Juknevičienė.
Ši politika šiandien nėra lemianti, tačiau ir prieškario Lietuvoje
dirva kitokiai geopolitinei situacijai buvo ruošiama gerokai iš
anksto.
XXI, ELTA
© 2003"XXI amžius"