"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. vasario 19 d., Nr. 4 (49)

PRIEDAI







Politikos analitikai abejoja referendumo sėkme

Politologai, sociologai, žurnalistai ir kiti Atviros Lietuvos fondo bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto surengtos konferencijos dalyviai labai atsargiai prognozavo būsimo Lietuvos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) rezultatus. Kai kurie konferencijos “Porinkiminė Lietuva: politikos naujovės ir tęstinumas” prelegentai teigė, jog ne itin sėkmingai numatyti praėjusių Prezidento rinkimų rezultatai leidžia manyti, kad ir referendumo dėl narystės ES rezultatas gali būti netikėtas.
“Bus stebuklas, jeigu Lietuva balsuos už stojimą į Europos Sąjungą”, - sakė “Lietuvos ryto” redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. Jis priminė praėjusius Prezidento rinkimus, kurių rezultatas daugeliui buvo labai netikėtas. Netikėtumo, pasak R. Valatkos, galima laukti ir iš artėjančio referendumo. “Visiems yra aišku, kad Europos Sąjungoje turėtume gyventi šiek tiek geriau ir tas aiškumas baigsis tuo, kad referendumas formaliai pasakys “Ne”, - kalbėjo žurnalistas.
Jam pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto docentas Ramūnas Vilpišauskas. “Praėjusių Prezidento rinkimų rezultatas daug kam buvo netikėtas, daug kas po jų susimąstė, kad ir tai, jog referendumas baigsis be jokių siurprizų, jau nėra garantuota”, - sakė politologas.
Paklausti apie galimą referendumo nesėkmę ir to priežastis, politikos analitikai įvardijo skeptišką bendrą Lietuvos piliečių požiūrį į politinę sistemą bei gyvenimo perspektyvas. Žmonės gali balsuoti ne prieš Europos Sąjungą, bet prieš politinį elitą”, - pažymėjo R. Vilpišauskas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata akcentavo ir išrinktojo prezidento Rolando Pakso vaidmenį rengiantis būsimajam referendumui. “Situacija gali dar pablogėti, jeigu apie Europos Sąjungą išrinktasis Prezidentas šnekės “taip, bet...” arba tiktai “taip”.
Planuojamas referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą turėtų įvykti šių metų gegužės 11 dieną. Tačiau šią datą dar turi patvirtinti Seimas. Jis tai svarstys vasario 24-ąją prasidėsiančioje neeilinėje sesijoje. Gegužės mėnuo referendumui pasirinktas todėl, kad tai yra laikotarpis tarp Lietuvos stojimo į ES sutarties pasirašymo ir jos ratifikavimo. Labai svarbu pateikti aiškų tautos sprendimą dėl stojimo į ES prieš sutarties Europos valstybių parlamentuose ratifikavimą.
2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose numatoma pasirašyti Lietuvos stojimo į ES sutartį, kurią vėliau turės ratifikuoti Lietuvos Seimas, ES valstybių narių parlamentai bei parafuoti Europos Parlamentas. Ratifikavus stojimo sutartį ES valstybėse narėse, Lietuva taptų visateise ES nare ir 2004 metų birželį jau galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.
Pagal dabar galiojančią Referendumo įstatymo nuostatą, sprendimas dėl klausimų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 2,7 milijono Lietuvos piliečių. Pritarimas Lietuvos narystei ES būtų pareikštas tuo atveju, jei už tai būtų ne mažiau kaip 902 tūkst. 550 piliečių.

Pagal Eltą

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija