A. Brazauskas: krašto gynybai
skirtos lėšos suteikia darbo šalies pramonei ir mokslui
Pagal NATO reikalavimus
Lietuvos Vyriausybė beveik du procentus bendrojo vidaus produkto
(BVP) skiria krašto apsaugos sistemai kurti ir plėsti. Apie tai,
ar Krašto apsaugos ministerija, disponuodama dideliais finansiniais
ištekliais, yra stambi ir patikima užsakovė Lietuvos pramonei
ir mokslo įstaigoms, ELTA kalbina Ministrą Pirmininką Algirdą
Brazauską.
Už kokią pinigų sumą
ir kokiose srityse Lietuvos įmonės atlieka darbų krašto apsaugos
sistemai?
Praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija su Lietuvos ir
užsienio firmomis sudarė 253 mln. litų vertės sutarčių. Daugiau
kaip pusantro šimto šalies bendrovių vykdė statybos darbus, pateikė
maisto produktų, aprangos, avalynės, ekipuotės, atributikos, organizacinės
bei kompiuterinės technikos, kainavusios 102 mln. litų. Beje,
Lietuvos įmonės aprūpina karius visa reikalinga apranga, apavu
- nuo kepurės iki batų raištelių.
Šiemet ministerija planuoja sudaryti sutarčių su Lietuvos ir užsienio
firmomis už 261 mln. litų. Jau dabar Lietuvos firmų vykdomų darbų
bei tiekimų kaina siekia 112 mln. litų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik Lietuvos įmonės gauna statybos
darbų užsakymus, tiekia aprangą, avalynę, atributiką. Be to, kariuomenės
reikmėms Lietuvoje perkama dalis reikalingų šaudmenų bei metalo
gaminių.
Galiu išvardyti daugybę įmonių, kurios atlieka Krašto apsaugos
ministerijos užsakymus. Pavyzdžiui, karišką aprangą gamina Lietuvos
tekstilės institutas, Šatrija, Utenos trikotažas, Sparta,
Silvos trikotažas, Alytaus tekstilė ir kitos įmonės. Neperšaunamas
liemenes ir šalmus tiekia Lietuvos tekstilės institutas, karišką
ekipuotę ir atributiką - Vilga, Skalmantas, Suvenyras. Batus
- bendrovės Sabalin ir Sidabrinė kurpaitė. Sausus maisto davinius
- Pakma.
Paprastai valstybė, įsigydama ginkluotę užsienio šalyse,
siekia pasirašyti tokias pirkimo sutartis, kuriose numatoma dalį
gamybos ar ginkluotės aptarnavimo darbų atlikti pirkėjo šalyje.
Kiek įmonių ir kokiose srityse buvo įkurta Lietuvoje?
Krašto apsaugos ministerija deda pastangas, kad užsienio tiekėjai
investuotų į Lietuvos pramonę. Taikant užskaitas, Švedijos bendrovė
Bofors investavo į Panevėžio įmonės Stigma gamybos plėtrą
- sukurta 16 naujų darbo vietų. Kauno įmonėje Elsis surenkamos
JAV bendrovės Harris Corporation radijo stotys, kurių pirko
ministerija.
Kariuomenės sraigtasparniai remontuojami Kauno Helisotoje, šautuvų
M14 modernizacija užsiima Pergalės koncernas ir panašiai. O
bendrovėje Stigma gaminamos šaudmenų dėtuvės yra ir eksportuojamos.
Manau, kad taikant užskaitas galima dar geriau panaudoti Lietuvos
pramonės potencialą įsigyjant ginkluotės bei karinės technikos.
Kiek Lietuvos mokslo įstaigų dalyvauja NATO programose
ir kiek jų įtraukta į NATO užsakymų vykdymą?
Krašto apsaugos ministerija remia programą Moksliniai tyrimai
krašto apsaugai: mokslo tyrimų ir technologijų plėtra 2001-2003
metais. Per trejus metus keturių mokslo centrų plėtrai planuota
skirti 14 mln. litų.
Sudarant šią programą buvo nutarta, kad neverta lėšų skaidyti
daugeliui smulkių projektų, o naudingiau sutelkti tarptautinį
pripažinimą pelniusių tyrimų paramai.
Programos lėšas numatoma investuoti į lazerių, jutiklių, biotechnologijos
ir kitų tyrimo sričių centrų plėtrą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto
Lazerių centrui modernizuoti jau išleista apie 3 mln. litų.
Atkreipčiau dėmesį į tai, kad vis daugiau Lietuvos mokslininkų
įtraukiama į NATO programą Mokslas taikai. Šiuo metu Vilniaus
universiteto, Puslaidininkių fizikos instituto bei Biotechnologijos
instituto mokslininkai kartu su kitų šalių specialistais dalyvauja
šešiuose tarptautiniuose projektuose.
Šiems projektams vykdyti NATO skiria apie 6 mln. litų - vidutiniškai
po milijoną litų kiekvienam projektui.
Kai Lietuva taps NATO nare, mūsų mokslininkai galės konkuruoti
ir dėl dalyvavimo uždarose NATO programose.
Dėkojame už atsakymus.
Kalbėjosi Eltos korespondentė
Rimanta RUTKAUSKAITĖ
© 2003"XXI amžius"
