"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. vasario 19 d., Nr. 4 (49)

PRIEDAI







Bagdado rebuso niuansai

1.Galimo karo nuostoliai

Jungtinių Tautų Organizacija, anot vieno britų dienraščio, savo paslaptis saugo ne mažiau kaip Pentagonas, tačiau Londono laikraštis „The Guardian“ savais kanalais gavo informaciją apie JT ir Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus dėl nuostolių galimo karo Irake atveju. Prognozės tikrai nedžiuginančios. Ši organizacija prognozuoja, jog 500 tūkst. Irako gyventojų gali daugiau ar mažiau susidurti su medicininės pagalbos problemomis, dėl karo gautais sužeidimais ir pan. Taip pat teigiama, jog 100 tūkst. taikių gyventojų patirs sunkius ar lengvesnius sužeidimus, o dar apie 400 tūkst. susirgs po to, kai bus subombarduotos vandens aprūpinimo sistemos, taip pat dėl maisto produktų trūkumo. O dėl aprūpinimo maistu, tai JT Vaikų fondo pranešime sakoma, jog 3,03 mln. žmonių atsidurs gana sunkioje padėtyje. Daugiau kaip keturi penktadaliai šių žmonių būtų vaikai iki penkerių metų amžiaus. Likusieji - nėščios ir maitinančios moterys. Visiems jiems bus reikalingas specialus terapinis maitinimas.
Irako gyventojų - 26 milijonai, beveik tiek pat kaip Afganistane, tačiau karo efektas bus kur kas didesnis nei Afganistane. Irakas, skirtingai nuo Afganistano, gana urbanizuota šalis ir daugiau kaip 16 mln. žmonių visiškai priklauso nuo kasdien dalijamo maisto produktų davinio. Šie produktai, nors ir labai mažais kiekiais, dalijami veltui, kaip diktatoriaus Sadamo Huseino „labdara“. Irakiečiai tokiu būdu gauna truputį ryžių, cukraus, miltų ir aliejaus.
Teigiama, kad dėl oro atakų gyventojų aprūpinimas maistu visiškai sutriks. Labai nukentėtų ir elektros aprūpinimo sistema. Tokiu būdu tūkstančiai žmonių liktų be geriamo vandens. Mat 70 proc. Irako gyventojų gauna vandenį iš vandens valymo įrenginių, kuriuose yra dyzeliniai generatoriai. Jeigu jie bus sugadinti, tai dar labiau padidės žmonių, liksiančių be geriamo vandens, skaičius. Tas pats gali atsitikti ir su kanalizacijos sistemomis, kurių tik 10 proc. aprūpinta atsarginiais generatoriais. Tokiu būdu gali atsirasti choleros ir dizenterijos židiniai.
JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro vertinimais, dėl karo veiksmų apie milijonas irakiečių gali pabėgti į Iraną, kiti patrauks į Kuveitą, Siriją, Jordaniją ar Turkiją. Dar du milijonai gali prarasti būstus pačiame Irake. JT vertinimais, operacijos prieš Afganistano Talibano režimą metu nuo bombardavimų žuvo penki tūkstančiai taikių gyventojų, o dar apie 20 tūkst. afganistaniečių mirė nuo maisto produktų ir geriamos vandens trūkumo. Prognozuojama, kad Irako puolimo atveju gyventojų nuostoliai gali būti nepalyginamai didesni. „The Guardian“, remdamasi JT prognozėmis, teigia, jog galimi žmonių nuostoliai gali būti penkis kartus didesni nei 1991 metų karinėje operacijoje Persijos įlankoje. Tada žuvo nuo 3,5 iki 15 tūkst. taikių gyventojų ir apie 120 tūkst. Irako armijos karių. Naujame kare, jeigu jis bus, panaudojant naujausias karines technologijas, ką planuoja Pentagono strategai, vien tik Bagdade gali žūti iki 50 tūkst. žmonių ir dar iki 30 tūkst. pietiniame ir šiaurės frontuose. Jeigu Irakas panaudos cheminį ar biologinį ginklus, gali žūti dar apie 33 tūkst. žmonių.
Tai tokios nelinksmos prognozės, kurias, remdamasis tikromis ar tariamomis JT prognozėmis, skelbia Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“. Šis laikraštis laikomas atstovaujančiu kairiajam Leiboristų partijos sparnui, kuris pasisako prieš premjero T.Bleiro poziciją, besąlygiškai remiančią Vašingtono poziciją Irako klausimu. Todėl tikėti ar ne „The Guardian“ pranešimais, gana problemiškas reikalas. Visai galimas dalykas, kad pradėtos eskaluoti galimų taikių gyventojų aukų ir kančių prognozės skelbiamos Irako puolimo priešininkų iniciatyva ir jų užsakymu. Kartais nusišnekama. Štai kairysis Prancūzijos laikraštis „Liberation“ visai rimtai aiškina, kad bene pagrindinė galimos karinės operacijos prieš Iraką priežastis yra dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo asmeninis kerštas Irako diktatoriui S.Huseinui už jo tėvą buvusį prezidentą Džordžą Bušą vyresnįjį. Esą dabartinis prezidentas, kuris visą gyvenimą stengėsi žengti tėvo pėdomis, nusprendė „užbaigti tėvo pradėtą darbą“. Mat Dž. Bušas vyresnysis 1991 metų kare nutraukė labai sėkmingai vykusią karinę kampaniją ir atsisakė užimti Bagdadą, apsiribodamas Kuveito išlaisvinimu. „Liberation“ cituoja esą dabartinio JAV prezidento žodžius, pasakytus viename privačiame pokalbyje, kad jis nuplaus S.Huseino įžeidimą Bušų šeimai. Iš tiesų 1993 metų balandį, Dž.Bušui vyresniajam besilankant Kuveite, buvo bandyta pasikėsinti į prezidentą ir jį lydėjusių žmonos Barbaros, sūnaus Neilo ir marčios Lauros (dabartinio prezidento žmonos) gyvybę. Tuomet Kuveito policija aptiko automobilyje, kuriuo turėjo važiuoti Dž.Bušas vyresnysis ir jo šeimos nariai, sumaniai paslėptus sprogmenis. Kaip tada skelbė JAV Federalinis tyrimų biuras ir Centrinė žvalgybos valdyba, šį pasikėsinimą užsakė ir finansavo S.Huseinas. „Šitą tipą, bandžiusį nužudyti mano šeimą, privalau sunaikinti“, - esą pasakęs dabartinis prezidentas, pernai rugsėjo mėnesį kalbėdamas savo gimtosios Teksaso valstijos respublikonams.

2.S.Huseino sunaikinimas - pamoka kitiems

„Negalima lieti kraujo dėl naftos“ - tai vienas pagrindinių galimo Irako karo priešininkų šūkių. Jų nuomone, pagrindinis JAV tikslas - „uždėti savo leteną ant Irako naftos“. Tai reiškia, ateityje, apeinant OPEK (naftą eksportuojančių valstybių organizaciją), diktuoti pasaulines naftos kainas. Tačiau dauguma nepriklausomų ekspertų nesutinka su tokia nuomone. Jų žodžiais tariant, jeigu Vašingtonas iš tiesų siektų sumažinti naftos kainas pasaulinėje rinkoje, tai paprasčiausiai paremtų siūlymus nutraukti Irakui naftos eksporto embargą. Aišku, naftos problema egzistuoja. Tačiau pagrindinis JAV motyvas - neleisti S.Huseinui nuolat kelti grėsmę Persijos įlankos valstybėms, įsigyjant masinio naikinimo ginkluotę. Arabijos pusiasalio naftos telkinių apsaugojimas yra vienas svarbiausių JAV strategijos tikslų. Prisimenama negi buvusio JAV prezidento Džimio Karterio (dabar paskelbto vos ne „taikos balandžiu“) doktrina, kurios pagrindinis teiginys – visomis priemonėmis, taip pat ir karinėms, apginti laisvą priėjimą prie Persijos įlankos regiono naftos.
Dar prieš metus du žymūs JAV politologai Bilas Kristolas ir Robertas Kaganas rašė, kad radikalūs veiksmai prieš S.Huseiną ir po to seksiančios demokratinės permainos Irake padarys pozityvią įtaką visam arabų pasauliui. „Artimuosiuose Rytuose pripažįstama tiktai jėgos kalba. Todėl būtina sutraiškyti S.Huseiną, kaip pamoką kitoms regiono valstybėms, kuo jos rizikuoja, regzdamos intrigas prieš Vašingtoną. Kai vienas tironas žlugs, kiti išsigąs“, - teigia JAV Artimųjų Rytų problemų politikos centro direktorius Meizas Vermseris iš Hudzono universiteto. M.Vermserio nuomone, sėkminga karinė operacija Irake turėtų pakeisti dabartinę Vašingtono politiką Artimuosiuose Rytuose. Visų pirma parodant oficialiai JAV sąjungininkei regione Saudo Arabijai,kad savo veiksmuose ji būtų atsargesnė. Iš tiesų ir „Al Qaeda“, ir teroristas Nr. 1 Osama bin Ladenas pagimdyti Saudo Arabijoje. O naujojo demokratiškai besitvarkančio provakarietiško Irako atsiradimas, tuo labiau kaip galingo naftos eksportuotojo, privers Saudo Arabiją elgtis kur kas pragmatiškiau.
JAV Džonso Hopkinso universiteto profesorius arabas Fuadas Adžami sako, jog Irako demokratizavimo procesai, po S.Huseino nuvertimo, modernizuotų visą arabų pasaulį. O kad Irako demokratizacija visiškai galima, profesoriaus F.Adžami nuomone, galima neabejoti. Jo žodžiais tariant, Irakas - bene vienintelė šalis regione, nuo kurios galima pradėti demokratinę pertvarką. Iš tiesų Irake nėra ryškaus islamiškojo fanatizmo, jis turi didelių gamtinių resursų, beveik nėra demografinių problemų, o pakankamai stabilus religinių bendruomenių sugyvenimas neleis atsirasti agresyviam panarabizmui ir islamizmui.
Tuo tarpu JAV Gynybos politikos komiteto (pagrindinio Pentagono konsultacinio organo) vadovas Ričardas Perlas reikalauja nedelsti imantis veiksmų prie Iraką. R.Perlas palygino dabartinę padėtį Irake su ketvirtojo dešimtmečio padėtimi Vokietijoje, kai ji grasino visai Europai. Jis, kaip ir JAV prezidentas Dž.Bušas bei gynybos ministras D.Ramsfeldas, sakė nesuprantąs Prancūzijos pozicijos dėl Irako. „Kaip jūs, prancūzai, galite prieštarauti Irako režimo pakeitimui? Argi nereikėjo savo metu tą patį padaryti Vokietijoje, pakeičiant Hitlerio režimą?“ – klausė R.Perlas. Tą patį jis priminė ir Vokietijos valdžiai, nes jeigu savo metu Vokietijoje būtų atsisakyta hitlerinės valdžios, pačių vokiečių patirtos kančios Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo būtų nepalyginamai mažesnės.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija