NATO generalinis sekretorius:
pakviestų į Atlanto Aljansą šalių stojimo sutarčių ratifikavimas
nebus sklandus
|
NATO generalinis sekretorius
lordas Džordžas Robertsonas
Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka |
Vasario 27 dieną Lietuvos Respublikos
Seime lankėsi ir plenariniame posėdyje kalbą pasakė NATO generalinis
sekretorius lordas Džordžas Robertsonas. Jis taip pat atsakė į
Seimo narių klausimus.
Dž.Robertsonas pabrėžė, kad kitais metais vyksianti Atlanto Aljanso
plėtra, kada prie jo prisijungs Lietuva su dar šešios valstybėmis
ir kada jo narių skaičius išaugs nuo 19 iki 26, bus didžiausia
jo istorijoje. Šios tarptautinės organizacijos generalinis sekretorius
patikino, kad Atlanto Aljansas, į kurį 2004 metais įstos septynios
naujos šalys, savo tikslais, siekiais, veikla skirsis nuo ankstesnės
NATO.
Pasak Dž.Robertsono, istoriniame NATO viršūnių susitikime Prahoje
2002 m. lapkričio 21-22 d. buvo ne tik septynios valstybės oficialiai
pakviestos pradėti derybas dėl narystės, tačiau ir apibrėžti NATO
politikos pokyčiai, kuriuos galima išskirti į tris punktus: 1)
Atlanto Aljansas pasiryžęs ryžtingai spręsti terorizmo klausimą;
2) NATO pasiryžusi siekti masinio naikinimo ginklų, su jais susijusių
technologijų, medžiagų ar patyrimo platinimo prevencijos ir kontrolės
(Irako krizė įrodo, kiek šis klausimas svarbus tarptautiniam stabilumui);
3) susitarimas, kad Atlanto Aljanso pajėgos turi būti pasirengusios
būti ten, kur jų reikia, o ne tik ten, kur yra jo narių teritorija.
Šiuo metu sąjungininkės daug dirba, įgyvendindamos tuos naujus
organizacijos politikos pokyčius. Konkretus to įrodymas NATO
greito reagavimo pajėgų kūrimas (jas planuojama sukurti iki 2004
metų). Generalinis sekretorius akcentavo, kad Lietuva prie jų
galės prisijungti tapusi nare.
Prelegentas pasidžiaugė, jog Lietuva deda daug pastangų, siekdama
prisidėti prie NATO teikiamos saugumo erdvės stiprinimo ir įnešti
savo indėlį į organizaciją. Dž.Robertsono manymu, Lietuva pasiekė
puikių pasiekimų, įgyvendindama narystės politinius reikalavimus,
tačiau jai dar reikėtų sustiprinti kovą su korupcija, ne mažiau
svarbus yra tęstinis jos ginkluotųjų pajėgų pertvarkymas kuriant
veiksmingus karinius dalinius. Ypač teigiamai buvo įvertintas
2001 m. gegužės 23 d. pasiektas Lietuvos parlamentinių partijų
susitarimas dėl šalies gynybos politikos 2001-2004 metais, pagal
kurį susitarta Lietuvos gynybos išlaidas 2002 metais nustatyti
2 proc. BVP ir 2003-2004 metais šio procento nemažinti. Generalinis
sekretorius išreiškė viltį, kad šis procentas bus ilgai išlaikytas
ir po 2004 metų. Įvairių minėtų priemonių įgyvendinimas turėtų
lemti, jog Lietuva taps veiksminga ir gerbiama NATO sąjungininke.
Apskritai mažų Atlanto Aljanso valstybių prioritetu turėtų tapti
specializuotų ginkluotųjų pajėgų, pavyzdžiui, nukreiptų į kovą
su cheminiu ginklu, kūrimas.
Dž.Robertsonas pabrėžė, kad net maža šalis gali įnešti svarbų
indėlį į tarptautinį saugumą. Tai liudija geri Lietuvos santykiai
su didžiąja kaimyne Rusija, tranzito į Kaliningrado sritį klausimo
sureguliavimas, įsipareigojimai Ukrainai. Be to, Lietuva dalyvauja
NATO taikos misijose, operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje,
Kosove bei Afganistane, ir visur Lietuvos kariai laikomi gerai
pasirengusiais ir kompetentingais.
Atsakydamas į NATO komisijos pirmininko Vaclovo Stankevičiaus
klausimą, ar pernai pakviestų į Atlanto Aljansą šalių stojimo
sutarčių ratifikavimas dabartinių 19 valstybių narių parlamentuose
nesusidurs su tam tikrais keblumais, Dž.Robertsonas pažymėjo,
jog stojimo sutarčių ratifikavimo procesas nebus sklandus. Matyt,
kai kuriose valstybėse narėse ratifikavimo pavyks pasiekti tik
po debatų, kurių metu bus svarstomi pakviestų į NATO valstybių
pasiekimai. Šiuo atžvilgiu ypač didelę reikšmę įgis šalių kandidačių
antikorupciniai įstatymai, nes organizacijos senbuvės labai nenorėtų,
jog ji susilpnėtų dėl korupcijos.
Dž.Robertsonas, be kita ko, paskelbė, kad šių metų gruodžio mėnesį
jis rengiasi pasitraukti iš NATO generalinio sekretoriaus pareigų.
NATO generalinio sekretoriaus kalbą ir atsakymus į parlamentarų
klausimus išklausė premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų
ministras Antanas Valionis, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius,
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovai.
© 2003"XXI amžius"