Horizontai

Europos ateities forume – nerimas dėl referendumo

Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo metinėje konferencijoje priimta deklaracija patvirtino būsimo referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje istorinę reikšmę. Kovo 1 dieną Vilniuje susirinkę forumo dalyviai paragino visus Lietuvos piliečius, kuriems rūpi jų, jų vaikų ir vaikaičių ateitis ir kurie nori matyti savo kraštą klestintį tarp kultūringų ir demokratiškų Europos valstybių, nedvejoti ir aiškiai pasisakyti už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Forumo, vienijančio daugumą pagrindinių šalies profesinių, religinių, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų, pareiškime sakoma, jog, nepaisant nuomonių įvairovės, lietuviai sugebėjo ypač svarbiais šaliai momentais būti susitelkę ir solidarūs. Žymūs visuomenės ir mokslo veikėjai ragina Lietuvos piliečius per istorinį referendumą būti aktyvius ir padėti tokiems tapti savo kaimynams ir artimiesiems.

Valdžios egzaminas prieš žmones
Sveikindamas forumo dalyvius baigęs kadenciją prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad šiandien Lietuva turi istorinę galimybę sugrįžti į Vakarų civilizacijos kelią - ir mūsų visų didžioji pareiga yra padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Lietuva šita galimybe pasinaudotų. “Gegužės mėnesį vyksiantis referendumas dėl Lietuvos narystės ES turi tapti mūsų vienybės, mūsų pilietinio sąmoningumo ir solidarumo išraiška. Tai turi būti sąmoningas, gerai apspręstas ir apgalvotas mūsų visuomenės žingsnis. Jį turime žengti gerai suprasdami europinio apsisprendimo naudą mūsų valstybei, tautai, kiekvieno mūsų gerovei, kad kartu su kitomis šalimis lemtume Europos ateitį”,- sakė V.Adamkus.
Prezidentas priminė, jog per penkerius kadencijos metus visada pabrėžęs, kad ateities Europoje negali būti pirmarūšių ir antrarūšių piliečių, negali būti skirstymo į lygesnius šeimos narius ir mažiau lygius vargšus. Vieninga Europa – lygiateisių tautų ir žmonių sąjunga. Į tokią sąjungą įsijungusi Lietuva įgis palankias sąlygas savo ūkinei ir socialinei pažangai, įgis papildomų galimybių nedarbui ir skurdui sumažinti. Eidama Europos keliu, Lietuva neišvengiamai stiprins pilietinę visuomenę, civilizuos valstybės valdymą, mažins korupciją, įsitikinęs V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad jau dabar visuomenė turi būti kuo plačiau informuojama apie visas finansines galimybes, kurios atsiveria Lietuvos piliečiams kartu su naryste ES.
“Lietuvos valdžia šiuo metu laiko didelį egzaminą – europietiškumo, skaidrumo, sąžiningo tarnavimo žmonėms egzaminą, ir mūsų, Lietuvos piliečių,pareiga savo reiklumu, savo aktyviu dalyvavimu padėti valdžiai šį egzaminą dorai ir labai sėkmingai išlaikyti”, – sakė V.Adamkus. Prezidentas linkėjo visiems kuo didžiausios sėkmės siekiant strateginių Lietuvos tikslų ir atkreipė dėmesį, kad iki referendumo liko labai nedaug laiko. Jis kreipėsi į visus, kurie jaučia atsakomybę prieš žmogų, prieš valstybę, ragindamas dėti visas pastangas, kad Europos susijungimo idėja pasiektų kiekvieną Lietuvos žmogų, kad jis visiškai suprastų tos idėjos reikšmę ne tik valstybei, bet ir jam pačiam.

Arkivyskupą gąsdina kaimo skepticizmas

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius visų krikščioniškąsias vertybes išpažįstančių žmonių vardu dėkojo “tiems, kurių dėka esame ant Europos slenksčio”. Arkivyskupas linkėjo Dievo palaimos sugrįžtant į Europos šalių šeimą. “Dievas tikrai laimins, jei eidami į ES tikėsimės ne tik gauti naudos, bet planuosime ir dalytis su kitais tomis vertybėmis, kurias išsaugojome”, – užtikrino arkivyskupas. Kita vertus, arkiv. S.Tamkevičius prisipažino, jog, nepaisant palankių visuomenės apklausų, jaučiąs tam tikrą nerimą dėl būsimo referendumo sėkmės. “Esu įsitikinęs, jog per mažai padaryta, kad paprasti Lietuvos žmonės turėtų pakankamai informacijos apie tai, kaip jie gyvens įsijungę į ES”, – sakė arkivyskupas. Kunigai miestuose ir kaimuose labai gerai jaučia visuomenėje plevenančias nuotaikas. Ir jie, anot arkivyskupo, aiškiai kalba, kad kaimo žmonėms iki šiol niekas suprantamai nepaaiškino, kaip atėjus į ES galės gyventi ne tik tie ūkininkai, kurie šiandien turi šimtus ar tūkstančius hektarus žemės. Bet kaip gyvens turintieji dvi karvutes ir tris hektarus žemės? S.Tamkevičiaus nuomone, per maža kaimo žmonėms priminti, kaip gyvena Rytų kaimynai, nes jie tikrai neatsidurs iki ten esamo skurdo ir staiga nepakeis savo skeptiško nusistatymo dėl ES. Lankydamasis pas kaimo žmones, Kauno arkivyskupas bandęs įsiklausyti į jų sakomus rūpesčius. “Patikėkite, ten labai aktyviai plevena antieuropietiškos mintys, ir jei mes visi užmerksime akis, gegužės mėnuo visus gali labai nuliūdinti”, – perspėjo S.Tamkevičius.
Kauno arkivyskupas dar kartą priminė Šventojo Tėvo ne kartą išsakytas mintis, jog ES neturėtų užmiršti savo krikščioniškų šaknų ir to paveldo, kuris amžiais maitino Europos visuomenę ir dėl kurio esame tuo, kuo esame. S.Tamkevičius užtikrino, kad vyskupai ir kunigai tikrai aktyviai bendradarbiaus su visomis institucijomis, kurios dirba Lietuvos ateities labui ir padės žmonėms labiau susiorientuoti šiuo atsakingu periodu. O vienas svarbiausių uždavinių, arkivyskupo nuomone, yra padėti žmonėms keistis dvasiškai, nes kai kurie tiesiog nepajėgia priimti naujų idėjų. “Reikia padėti žmonėms keistis dvasiškai, kad jie pasidarytų imlūs, nes neužteks ateiti į ES - reikės mokytis gyventi ne taip, kaip buvo gyventa okupacijos sąlygomis, bet kaip gyvena laisvi, darbštūs ir sąžiningi demokratiškų Europos šalių žmonės”,- sakė arkivyskupas S.Tamkevičius.

Kokį patalą pasiklosim

“Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi”,- šią lietuvių liaudies patarlę prisiminęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis papasakojo palyginimą apie tai, kaip tą patalą galima klotis. Ar ežero pakrantėje, pamiškėje, vėjo perpučiamoje lūšnoje, ar dėtis kartu su kaimynu, kuris pasirengęs išardyti savo tvorą ir aptverti tavo sklypą, tačiau jis sako: “Tavo troba prasta, duosim pinigų, kad susidėtum langus, susitvarkytum stogą, bet žiūrėsim, kad tų pinigų neišleistum pilstukui; be to, negalėsi pilti šiukšlių už tvoros ir mokėsi sargybiniui, kuris tą tvorą saugos”. Į tokį klausimą, anot ministro, Lietuvos žmonės turės atsakyti gegužės 10-11 dienomis, ir tik teigiamas atsakymas leis mums kalbėti apie Europos ateitį, kad tvirtas ir nepriklausomas Lietuvos balsas ten skambėtų. Kitu atveju sėdėsime už tvoros ir džiaugsimės savo nepriklausomumu, kad niekas pirštais nebaksnos į mūsų šiukšlynus.
Užsienio reikalų ministras priminė, kad daugiau kaip prieš du mėnesius užverstas vienas naujausių laikų Lietuvos istorijos puslapių. Svarbiausi politiniai sprendimai dėl ES plėtros priimti, belieka juos teisiškai įtvirtinti Stojimo į ES sutartyje, kurios pasirašymas vyks balandžio mėnesį Atėnuose. Kartu su pakvietimu į NATO tai sukuria Lietuvos politikos matmenis ateinantiems dešimtmečiams, o galbūt ir šimtmečiams. “Baigėsi etapas, kai Lietuva buvo viena kandidačių į vieną ir kitą klubą. Tapdami visateisiais klubo nariais gauname naujus įtakingus instrumentus savo nacionalinių interesų komponuoti, pristatyti ir įgyvendiniti”, – tvirtino A.Valionis.
Dabar, anot ministro, mums liko išlaikyti patį svarbiausią testą – atsakingai pasirengti referendumui dėl narystės ES. “Mūsų pareiga, kad kiekvienas referendumo dalyvis suprastų balsuojantis ne tik už savo šeimos gėrį ir saugumą, ne tik už artimiausią dieną ir metus, bet ir už visos Lietuvos ateitį ilgiems dešimtmečiams į priekį”,- sakė A.Valionis. Todėl referendumo informacinė kampanija turi būti plati ir visaapimanti. Valdžiai nereikėtų kalbėti apie aukštai padangėje skraidančius milijonus eurų, bet aiškinti trihektarininkams, turintiems tris karves, kokios yra galimybės bent dalį iš tų milijonų pasiimti į savo ūkį.

Daugiau kalbėti apie dabartį

Europos komiteto prie Vyriausybės generalinis direktorius Petras Auštrevičius pabrėžė, kad sėkmingo referendumo iš Lietuvos tikisi ir Europa. Referendumo nesėkmės atveju, Europai būtų labai sunku paaiškinti, kodėl mes nepritariame savo artėjančiai narystei - tai tikrai nustebintų Europą. P.Auštrevičius priminė, kad Lietuva referendumą rengs ne pirma ir ne paskutinė, tačiau mes būsime pirmi tarp Baltijos valstybių, tad reikia parodyti gerą pavyzdį Baltijos kaimynams.
Buvusio vyriausiojo euroderybininko nuomone, svarbiausi referendumo klausimai susiję su šalies ekonomine ir socialine situacija. Todėl atvažiavus į bet kurį kaimą ar mažesnį miestelį užduodami trys pagrindiniai klausimai: žemės ūkis, užimtumas ir laisvas asmenų judėjimas bei Ignalinos atominė elektrinė. P.Auštrevičius ragino būsimuosius agitatorius nevengti kalbėti šiomis temomis, nes žmonės nesupras. “Europa yra šiandien, žmonės nemato ir nematys sąsajos su ateitimi, jeigu nesugebėsime išaiškinti, kokiu būdu mūsų narystė ES padės išspręsti žmonių problemas”, – sakė P.Auštrevičius. Vis dėlto jis ragino kalbant apie narystės naudą nepamiršti ir istorinės apsisprendimo reikšmės, nes Lietuva puikiai žino, ką reiškia vėluoti, eiti paskui istoriją.
Pasak P.Auštrevičiaus, šiuo metu eurošalininkai ir neapsisprendusieji sudaro daugiau kaip 80 proc. rinkėjų. Į šias dvi grupes ir reikia koncentruoti pastangas. Be to, svarbu, kad žinia apie Europą nebūtų transliuojama tik iš Vilniaus. Apie Europą turi kalbėti vietos bendruomenių pripažinti autoritetai, o kartais apie Europą kalbėti ir vietos tarme, kad ši žinia būtų suprantama ir kiekvienam priimtina. Galiausiai reikia kalbėti ne tik apie pinigus. Europa – tai visų pirma vertybių sistema, tad kartais reikėtų praskleisti sumaterialėjusio gyvenimo uždangą, kuri atskiria nuo tų vertybių.

Sėkmę gali lemti aktyvumas

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad netrukus turėsime priimti lemtingą sprendimą: ar Europos Sąjungos ateitis bus su Lietuva, ar be jos. Seimo Pirmininkas kalbėjo apie visų visuomenės grandžių paramą referendumui. Visiems, kurie dalyvauja agitacinėje kampanijoje, jis kėlė uždavinį aiškinti apie aktyvumo reikšmę. Svarbiausia, kad žmonės ateitų į referendumą. Šiuo atveju naudinga ir euroskeptikų veikla – jų antiagitacija gali paskatinti aktyviau dalyvauti narystei prijaučiančiuosius. Anot Seimo Pirmininko, svarbu įteigti ir tai, kad Europos Sąjunga – tai ne vien valdžios projektas, o visų Lietuvos žmonių noras. Airijos patirtis įtikina, kad ypač svarbus visuomenėje žinomų, iškilių žmonių žodis. Jiems reikia suteikti galimybę kalbėti, organizuoti išvykas, tačiau, pasak A.Paulausko, pinigų, kuriuos referendumo kampanijai skiria valstybė, gali neužtekti, tad svarbu rinkimų agitacijai kooperuoti verslo ir kitų suinteresuotų visuomenės grupių lėšas.

Reikia mylėti ir euroskeptikus

Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas akademikas Algirdas Gaižutis aiškino, kaip būtų galima sušvelninti euroskepticizmą, atsirandantį dėl įvairių priežasčių, pvz., informuotumo stokos, tam tikros perdėtos įtarumo psichologijos ar baimės, kad vadinamoji Briuselio biurokratija netaptų savotišku bastionu, kurčiu tautų lūkesčiams ir balsui. A.Gaižučio nuomone, lietuviškajam skepticizmui trūksta konceptualumo, kurį kartais regime tarp kitų Europos šalių atstovų. Lietuviškasis euroskepticizmas nėra įvairus ir rafinuotas. Jis dažniausiai psichologiškai spontaniškas, atsirandantis tarp žmonių, praradusių darbą, pasitikėjimą savo galimybėmis, sunkiai gyvenančių, ar tarp tų, kurie nebeturi tikėjimo svarbesniems savo gyvenimo planams realizuoti. Visi šie žmonės, žinoma, turi teisę į laimę ir geresnį gyvenimą, bet euroskeptikai yra mūsų broliai ir seserys, į kurių argumentus vis dėlto reikėtų reaguoti labai atidžiai, įsiklausyti, gerbti ir mylėti. Suprasti kaip žmogiškų vilčių praradimo reiškinį.
A.Gaižutis kalbėjo, kad globalizacija gali būti suderinama su lokalizacija ir kad ES turės ateitį, jei remsis pamatinėmis patikrintomis vertybėmis bei dvasinio gyvenimo viršenybe. Tačiau kokios tos modernaus europietiško gyvenimo vertybės ir normos, kaip jos per amžius išlieka ir įsitvirtina, atsakyti ne visada paprasta ir lengva.
“Referendumas yra mūsų tautos istorinis išbandymas. Jis parodys, ar mūsų valstybė yra tvirta ir demokratiška, ar mūsų tauta yra vieninga, turinti stiprų savigarbos jausmą. Tad Forumo nariai dar turės nuveikti daug darbų, kad gegužės 10 ir 11 dienomis mūsų tėvynainiai nebūtų vangūs, abejingi sau ir kitiems, tik pragmatiškai žvelgiantys į naujas perspektyvas, viską matuojantys tik medžiagiškai – skaičiais, eurų sumomis ir pan. Nauji žmogiškosios veiklos horizontai neatsiveria savaime, jiems atverti reikalinga stipri kūrybinė valia, mokėjimas vienyti pastangas vardan kilnaus tikslo, žmonių gerovės, jų saugios būties, asmenybės tobulėjimo laisvės”,- platesnę Forumo veiklos prasmę nušvietė akademikas A.Gaižutis.

Kaimas, kaimas, kaimas

Kaunietis prof. Arimantas Dumčius atkreipė dėmesį, kad didžiausia prieš Europos Sąjungą nusiteikusių žmonių dalis gyvena kaime, todėl siūlė per likusius mėnesius didžiausias pastangas nukreipti į juos. Dabar, pasak profesoriaus, visa agitacinė literatūra daugiausia pasiekia miesto ir miestelių žmones, nepakankamai efektyviai veikia rajonų Europos informacijos centrai. Kaimo žmonės protingi, bet jiems nepakanka pozityvios informacijos apie ES. Be to, susitikimuose su žmonėmis labai vangiai dalyvauja apskričių ir rajonų valdžia. Per mažai už ES agituoja ir žiniasklaida.
Prof. A.Dumčius reiškė viltį, kad kaime daug pasidarbuos Lietuvos Katalikų Bažnyčia, jos balsas gali būti lemiamas.
Dr.Juozas Lapienis taip pat pasigedo aktyvių valdžios žingsnių įtikinėjant kaimą būsimąja narystės nauda – vien marškinėlių ir ES atributikos dalijimu jų nuomonės tikrai nepavyks pakeisti.
Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas prof. Stasys Vaitekūnas, nors neabejojo referendumo sėkme, iškėlė dalykus, kurie kelia nerimą. Visų pirma agituojantys per televiziją dažnai nepasako visos tiesos – o reikėtų pristatyti narystės ES ir teigiamas, ir neigiamas puses. Antra, nemažai Seimo narių, agituodami už Europą, imasi gąsdinimo taktikos – nenorit į ES, būsite Rusijos glėbyje. Toks metodas labai pavojingas, nes vien Klaipėdoje gyvena 30 proc. nelietuvių rinkėjų. Jie nori į ES, tad tokia pigi agitacija yra visiškai netinkama. Trečia ir svarbiausia, dėl visų nelaimių Lietuvoje jau tapo tradicija kaltinti kaimiečius – ar Seimas išrinktas blogas, ar Prezidentas ne tas. “Tačiau kaime gyvena 23 proc. žmonių. Daugelis išvis neateina balsuoti, nes jiems toli eiti. Balsuoja miestiečiai, bet jie turi giminių kaime. Negąsdinkime Lietuvos kaimu, nes taip kaimą nuteiksime prieš bet ką!”- ragino prof. S.Vaitekūnas.
Prof. Bronislovas Genzelis kritikavo atvejus, kai už ES pasitelkiami agituoti šoumenai, kurie savo laidose nuolat tyčiojasi iš kaimo žmonių, vadina juos “runkeliais” ir dar blogiau. Tokia praktika gali turėti priešingą poveikį, nes ne kiekvienas gali agituoti – reikia žiūrėti ir žmogaus moralinio veido.

Arvydas JOCKUS