Aklavietėje

Nekokios žinios pasirodė Europos žiniasklaidos pranešimuose, jog kitą mėnesį Europarlamentas dėl nesutarimų tarp Europos Sąjungos valstybių gali ir nepriimti nutarimo dėl ES plėtros finansavimo. Tai išties bloga žinia šalims kandidatėms, tarp jų ir Lietuvai, bei didelis džiaugsmas vietiniams promaskvietiškiems euroskeptikams. Pranešimuose nepateikiama, kokio pobūdžio tie nesutarimai Europos Sąjungos viduje, tačiau apie juos numanyti galima. Visai galimas dalykas, kad Prancūzija ir Vokietija, paskelbusios tikrą „šaltąjį karą“ Jungtinėms Valstijoms ir atvirai suniekinusios šalis kandidates, parėmusias JAV poziciją dėl Irako, dabar rengiasi atkeršyti toms valstybėms. Ir ne tik rengiasi, bet ir daro. Pavyzdžiui, visai neseniai Vokietija, pasinaudodama savo įtaka Europos Sąjungoje, sutrukdė Vidurio ir Rytų Europos šalims dalyvauti ES viršūnių susitikime Briuselyje. Panašiai elgiasi ir Prancūzija. Jos prezidentas Žakas Širakas nepraleidžia nė vienos progos įgelti „nevisavertėms“ Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Labai keista, kad tokių valstybių kaip Prancūzijos ir Vokietijos vadovai Ž.Širakas ir G.Šrioderis nesuvokia, jog Vidurio ir Rytų Europos valstybės visai neseniai išsivadavo nuo komunistinės vergovės. Tačiau tų šalių parama JAV sąlygojama ir dar vienu labai svarbiu dalyku. Jų pašonėje - Rusija, kuri ne tik visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti savo įtaką buvusioje sovietinėje imperijoje, bet ir buvusiose „liaudies demokratijos“ šalyse. Antra vertus, Rusija iki šiol mąsto jėgos politikos kategorijomis. Neseniai Rusijos Valstybės Dūmos vienbalsiai priimtas pareiškimas dėl Kaliningrado tranzito per Lietuvos teritoriją tai akivaizdžiausiai parodo. Šioje situacijoje gana keistai nuskambėjo pranešimas iš Lietuvos Prezidentūros, jog R.Paksas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Dž.Bušu ir „patarė“ jam taikiai išspręsti Irako konfliktą. Tik kyla klausimas, kas Lietuvos Prezidentui patarė duoti Dž.Bušui tokį patarimą ir taip save sureikšminti. Kažkodėl nieko nepranešama, apie ką gi konkrečiai kalbėjosi R.Paksas su V.Putinu. Kokį patarimą Lietuvos Prezidentas davė Rusijos kolegai? Todėl neatsitiktinai ne tik vadinamieji landsbergistai, bet ir gana prof. V.Landsbergio nemėgstantys politikos apžvalgininkai stebisi tokiais dalykais. Stebisi ir tuo, jog Prezidentas ir Premjeras niekaip nesureagavo į akiplėšišką, bet ir grūmojantį, nepriklausomą Lietuvos valstybę niekinantį Rusijos Dūmos pareiškimą. Teisintis tuo, kad Rusijos Valstybės Dūmos pozicija dar nereiškia oficialios Maskvos politikos, yra visiškas absurdas. Įdomu, kas atsitiktų, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos Seimas priimtų net kur kas švelnesnį pareiškimą Rusijos atžvilgiu. To, žinoma, bent jau dabartinės sudėties Seime neatsitiks. Tačiau Prezidentas tylėti jokiu būdu neturėtų, nes oficialiai yra atsakingas už Lietuvos užsienio politiką.
O oficialią Rusijos politiką šiomis dienomis pademonstravo pats Rusijos prezidentas V.Putinas, radikaliai pertvarkydamas KGB įpėdinę FSB (Federalinę saugumo tarnybą). Faktiškai šiai tarnybai grąžinti buvę beveik neriboti KGB įgaliojimai. Kaip ir KGB laikais, FSB perduota pasienio kariuomenė. O tai daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, aviacijos ir karinio jūrų laivyno daliniai. V.Putinas aiškina, jog tai padaryta siekiant sustiprinti kovą su terorizmu bei narkotikų gamyba ir platinimu. Tačiau Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas aiškiai pasakė, jog tai niekas kitas, o grįžimas į KGB laikus. Įdomu, ką dabar kalbės mūsų politikai Maskvos gerbėjai. Tikriausiai vėl kalbės apie prekybą su Rusija ar pagalbą Kaliningradui. Tą pagalbą ne taip seniai suteikė ne kas kitas, o pats premjeras A.Brazauskas, pareiškęs, kad jį visiškai tenkina galiojusi tranzito per Lietuvos teritoriją tvarka. Ir jeigu ne ES, tai dabar nekalbėtume net apie „supaprastintus“ sienos kirtimo dokumentus. Jokios nuomonės apie tą nelemtą tranzitą nepasakė Prezidentas.
Belieka laukti gegužės referendumo dėl narystės į ES. Visai nesvarbu, kad oficialūs asmenys pasisako už narystę. Tačiau iš trylikos metų atkurtosios valstybės patirties puikiai matyti, jog dažnai sakoma viena, o daroma kitaip. Netgi minint Seime Kovo 11-ąją, į tribūną buvo įstumtas moksleivis, kuris reiškė tariamą susirūpinimą dėl Lietuvos kultūros, tautiškumo išlikimo tapus ES nare. Tai daugiau priminė agitaciją prieš Europos Sąjungą. Neatitikimą žodžiams nuo darbų geriausiai pademonstravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich. Praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškęs esantis karštas narystės ES šalininkas ir net truputį bijantis Rusijos, oligarchas nustebino daugelį. Bet tuo pačiu oligarcho aktyvistai, pasklidę po visą Lietuvą, renka parašus dėl referendumo keisti Seimo rinkimų sistemą. Iš esmės tai reiškia demokratijos naikinimą, kas visiškai nepriimtina Europos Sąjungai. Faktiškai siūloma būdinga Rytams nedemokratiška rinkimų sistema ir turčių valdžios įteisinimas. Aišku, jeigu V.Uspaskich pavyktų įdiegti naują rinkimų sistemą ir išrinkti, teisingiau sakant, nupirkti Seimo narius, aklai vykdančius oligarcho ir jo bičiulių užduotis, tai ir jam Lietuvos narystė Europos Sąjungoje būtų naudinga. Juk tada oligarchų rankose atsidurtų milžiniški pinigai iš ES fondų.
Aišku, keisis ir pati Europos Sąjunga. Nors tie pasikeitimai įvyks dar gana negreitai. Dabar karštai ginčijamasi, kaip atrodys ta federalinė Europos sistema, kuri pakeistų dabar egzistuojančią Europos Sąjungoje. Siūloma įsteigti prezidento instituciją, kuri esą garantuotų centralizuotą valdžią. Taip pat federalinė Europa turėtų dviejų rūmų parlamentą. Žemuosiuose rūmuose atstovai į juos būtų renkami pagal gyventojų skaičių, o aukščiausiuose rūmuose kiekviena ES šalis turėtų po lygiai atstovų. Tokiu būdu daugiau gyventojų turinčios šalys negalėtų dominuoti priimant sprendimus. Kažkodėl euroskeptikai vengia apie tai kalbėti, vis akcentuodami tik tai, jog mažosios valstybės bus tik klusniomis avelėmis, aklai vykdančiomis didžiųjų ES valstybių nurodymus.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"