Balkanuose vėl neramu
|
Serbijos premjeras Zoranas
Džindžičius
su žmona Ružica |
|
Gėlės nužudytam Serbijos
premjerui
EPA-ELTA nuotraukos |
Nužudžius Serbijos premjerą Zoraną
Džindžičių, pasaulis vėl atsigręžė į Balkanus. Bent jau kuriam
laikui Serbijos įvykiai nustūmė į šalį net galimo karo Irake peripetijas.
Z.Džindžičius buvo aktyvus laisvosios rinkos ir negailestingos
kovos su organizuotu nusikalstamumu šalininkas. O žinant, kad
buvusio diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus gerbėjų Serbijoje
daugiau negu reikia, tai Z.Džindžičiaus nužudymas neturėtų stebinti.
Tuo labiau kad nepaprastai korumpuotas ir glaudžiai susijęs su
nusikalstamomis struktūromis S.Miloševičiaus režimas paliko daugybę
įvairių karinių grupuočių, slaptus ginklų sandėlius. Be to, nemaža
dalis serbų S.Miloševičiaus valdymo metais buvo sąmoningai užkrėsti
nacionalizmo ir šovinizmo bacilomis, konkrečiai - didžiosios Serbijos
idėja. Manoma, kad tokie žmonės sudaro mažiausiai pusę visų Serbijos
gyventojų. Tai jie ir kaltino premjerą, jog tas išdavė Serbiją,
o svarbiausia, perdavė tarptautiniam Hagos karo nusikaltimų tribunolui
didįjį serbą S.Miloševičių. Be to, Z.Džindžičius pažadėjęs surasti
ir atiduoti tam pačiam tribunolui dar du buvusios Jugoslavijos
karo nusikaltėlius: buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą Radko
Mladičių ir jo viršininką - Bosnijos serbų premjerą Radovaną
Karadžičių. Manoma, kad R.Mladičius slapstosi Serbijoje, o R.Karadžičius
- Juodkalnijoje. Be to, savo metu S.Miloševičius įkūrė specialius
policijos dalinius, kuriuose buvo aršūs serbų šovinistai. Šie
daliniai buvo labai susiję su kriminaliniais nusikaltėliais. Neatsitiktinai
Londono Times rašė, jog S.Miloševičiaus policijos ir norėdamas
negalėjai atskirti nuo banditų. Vienas tokių baudžiamosios policijos
dalinių buvo Raudonosios beretės, kurioms vadovavo S.Miloševičiaus
numylėtinis, profesionaliu žudiku vadinamas Miloradas Lukovičius.
Manoma, kad jo grupuotė Zeman, pasitraukusi į pogrindį, ir nužudė
išdaviką Z.Džindžičių. Beje, tai pirmoji valstybės vadovo žmogžudystė
Europoje po 1986 metų, kai buvo nužudytas Švedijos premjeras Ulofas
Palmė.
Serbijos vicepremjeras Z.Koračas pranešė, jog suimta apie 200
asmenų, įtariamų prisidėjus prie premjero nužudymo. Suimti ir
pagrindiniai sąmokslo prieš Z.Džindžičių iniciatoriai. Tačiau
galima suprasti, jog Raudonųjų berečių vadeivų tarp suimtųjų
nėra.
Europos laikraščiai, komentuodami Z.Džindžičiaus nužudymą, priekaištauja
Europos Sąjungai, kad ji labai greitai pamiršo Balkanų regioną,
nors ten padėtis toli gražu nėra stabili. Anot Londono Times,
dabar Serbija, Makedonija, pagaliau ir Albanija su pavydu žvelgia
į kitas buvusias komunistines valstybes, kurias rengiamasi priimti
į Europos Sąjungą. Žvelgia, tačiau žino, kad jos bus paliktos
už borto, - teigia britų laikraštis.
Kaip toliau plėtosis įvykiai Serbijoje, niekas nesiima prognozuoti.
Šaliai rimtai iškilo politinio nestabilumo, kovos dėl valdžios
ir netgi smurto grėsmė. Nėra abejonės, jog po Z.Džindžičiaus nužudymo
pakels galvas S.Miloševičiaus šalininkai. Labai svarbu, kaip elgsis
Serbijos ministrų kabineto nariai. Yra vilčių, kad nužudytas premjeras
paliko savų žmonių aukščiausioje valdžioje. Dar prieš Z.Džindžičiaus
nužudymą Europos spaudoje buvo rašoma, kad jis subūrė aplink save
labai progresyvią, Vakarų universitetuose baigusių mokslus žmonių
komandą iš bekompromisinių laisvosios rinkos šalininkų.
Padėtimi Serbijoje pagaliau susirūpino ir ES. Į Belgradą skubiai
atvyko Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Chavjeras
Solana. Tiktai demokratiniai Belgrado laikraščiai rašo, jog Ch.Solanai
ir kitiems Briuselio ponams kur kas anksčiau reikėjo skirti daugiau
dėmesio, tuo labiau nestabiliai Serbijai.
Yra dar vienas svarbus dalykas. Kaip pakryps naujos valstybės
Serbijos ir Juodkalnijos Konfederacijos kūrimo reikalai, kuriais
labai rūpinosi nužudytasis Serbijos premjeras? Jau artimiausiu
metu turėjo būti išrinktas Konfederacijos prezidentas ir ministrų
kabinetas. Dabar, aišku, šis procesas, bent jau kuriam laikui,
sustos. Tuo labiau kad Serbijoje paskelbta nepaprastoji padėtis,
o policijos funkcijas perėmė armija.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"