Ekonominės Irako karo pasekmės

TVF vadovas H. Keleris ilgo Irako karo atveju prognozuoja recesiją

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdantysis direktorius Horstas Keleris dėl karo Irake pesimistiškiau vertino pasaulio ekonomikos perspektyvas. Vokietijos verslo savaitraščiui “Wirtschaftswoche” TVF vadovas teigė, kad atsigavimui kliūtimi taps net ir trumpas konfliktas. Tuo tarpu, pasak H. Kelerio, naftos kainas pakelsiančio ir vartotojų pasitikėjimą sumažinsiančio ilgo karo atveju nereiktų atmesti ir recesijos galimybės.
Anksčiau finansininkas minėjo, kad trumpas karas gali netgi paskatinti augimą, išsklaidydamas investuotojų abejones, ir teigė TVF šiais metais prognozuojant didesnį nei 3 procentų pasaulio ekonomikos prieaugį. Naujajame interviu H. Keleris ankstesnės 3 proc. augimo prognozės nepakartojo. Anksčiau TVF pareigūnas sakė: “Šiais metais tikimės maždaug 3 procentų pasaulinio augimo. Tai remiasi trumpo Irako konflikto ir antrojo pusmečio laipsniško atsigavimo prielaidomis”. Dabar H. Keleris prognozavo: “Tai priklauso nuo to, kiek karas truks, ir kokie bus nuostoliai. Tačiau net ir trumpas karas yra papildoma kliūtis pasaulio ekonomikai atsigauti. Ilgo konflikto atveju nebegalima atmesti pasaulinės recesijos galimybės”. Paklaustas, ar pasaulio centriniai bankai turėtų reaguoti į Irake prasidėjusį karą, TVF vadovas atsakė: “Yra erdvės tolesniam palūkanų normų mažinimui. Tikiuosi, kad, esant būtinybei, tuo bus pasinaudota”.
Balandžio 9 dieną TVF turėtų paskelbti naujas prognozes kas pusmetį pristatomose “Pasaulio ekonomikos prognozėse”. Remiantis neseniai nutekėjusia informacija, fondas planuoja sumažinti pasaulinę augimo prognozę nuo 3,7 iki 3,3 procento, tačiau tebesitiki prieaugio net ir užsitęsus karui Irake. Interviu “Wirtschaftswoche” H. Keleris minėjo fondą sumažinus Europos prognozę. “Vokietijos ekonomikos augimas tikriausiai bus daug mažesnis nei 1 procentas”, - prognozavo TVF vykdantysis direktorius.
Nutekėjusioje informacijoje nurodoma, kad fondas nurėžė Vokietijos prieaugio prognozę nuo praėjusį rugsėjį paskelbtų 2 procentų iki 0,7 procento. Vokietijos vyriausybė tikisi šalies ūkį augsiant vienu procentu. H. Keleris manė, kad 2003-iaisiais Vokietija antrus metus iš eilės pasieks Europos Sąjungoje didžiausią leistiną biudžeto ribą, tačiau ES Plėtros ir stabilumo pakte numatytų 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) neviršys.
Paklaustas, ar yra susirūpinęs smunkančio dolerio poveikiu Vokietijos eksportui, TVF vadovas teigė: “Ne. Nuosmukis yra Jungtinių Valstijų didelio einamosios sąskaitos deficito logiškas padarinys. Nenorime nevaldomo dolerio kritimo. Jei taip atsitiktų, centriniams bankams ir finansų ministerijoms tektų imtis kokių nors veiksmų”.

Pentagono piniginė pamažu tuštėja

Vien tik pasirengti kariuomenės įvedimui į Iraką Pentagonas išleido 30 milijardų JAV dolerių. Jei Kongresas neskirs papildomų daugiau kaip 60 milijardų JAV dolerių, iki šių metų gegužės mėnesio JAV gynybos ministerija neturės lėšų operacijai Irake finansuoti. Siekdama kuo skubiau papildyti karinį biudžetą, JAV administracija pasiuntė Kongresui užklausą dėl papildomų 62,6 milijardo JAV dolerių skyrimo. Minėti 62,6 milijardo JAV dolerių įeina į 75 milijardų JAV dolerių papildomo karinės sferos finansavimo paketą. Užklausą dėl šios sumos skyrimo JAV prezidentas Dž.Bušas parengė praėjusią savaitę.
Kaip praneša anoniminius JAV šaltinius cituojanti agentūra "Reuters", savo prognozes dėl Irako karo kaštų Pentagonas parengė remdamasis prielaida, jog susirėmimai Irake bus "palyginti trumpi, bet intensyvūs". Administracija atliko skaičiavimus pagal prielaidą, jog karas tęsis maždaug 30 dienų. Agentūros cituojamas pareigūnas neslepia, jog situacija gana sudėtinga. "Mes negalėsime finansuoti mūsų įprastinio darbo, jei negausime šių pinigų. Mums teks rimtai sumažinti išlaidas kareivių parengimui, techniniam aptarnavimui ir kitiems karinio biudžeto straipsniams".
Nepigiai karas atsieis ir britams, nors, palyginti su amerikiečiais, jų išlaidos karui atrodo niekingos. Dar iki karinės operacijos pradžios Didžiosios Britanijos finansų ministras Gordonas Braunas paskelbė, jog karinėms išlaidoms padengti atidėta 1,75 milijardo svarų suma. Ekspertai, tiesa, spėja, jog realios išlaidos gali būti du kartus didesnės ir gerokai viršys sumas, skirtas 1991 metų karui. Pentagonui prireiks 30,3 milijardo JAV dolerių pasirengimo Irako karui kaštams padengti, 13,3 milijardo JAV dolerių pačiam karui finansuoti, 12 milijardų JAV dolerių kariuomenei aprūpinti "pereinamojo laikotarpio metu" ir 7,2 milijardo JAV dolerių kompensacijoms už pamestą ar pažeistą įrangą. Tarp kitų Dž.Bušo nustatytų paketo straipsnių yra 500 milijonų JAV dolerių humanitarinei pagalbai ir tokia pat suma, leisianti FTB kovoti su terorizmo pavojumi JAV. Dar aštuoni milijardai bus skirti JAV sąjungininkų karo išlaidoms padengti. Tokių išlaidų augimo perspektyva karo priešininkų nedžiugina. Senatorius demokratas Robertas Berdas pareiškė, jog iš esmės JAV vyriausybės reikalauja leidimo nekontroliuojamai finansuoti karą. Jo teigimu, Kongresas privalo patikrinti, kokiu būdu bus leidžiamos užklausiamos lėšos. "Juk tai tik pirmoji pinigų dalis. Bus ir kitų užklausų, ir mes turime tai sąžiningai paaiškinti Amerikos liaudžiai", - pažymėjo senatorius.
Ekonominės problemos buvo svarstomos ir prezidento Dž. Bušo surengtuose susitikimuose. Prezidentas ekonominę situaciją aptarė ne tik su savo patarėjais, bet taip pat ir su federalinio iždo banko pirmininku Alenu Grinspenu, kuris pastaruoju metu administracijai negaili nemalonių pastabų dėl augančio JAV biudžeto deficito. Spėjama, jog šiais metais biudžetas, neįskaitant neplanuotų išlaidų karui, sieks 300 milijardų JAV dolerių.
Kongreso biudžeto komiteto vertinimais, per ateinantį dešimtmetį deficitas gali pašokti iki 1,8 trilijono JAV dolerių. Tačiau JAV finansų ministras įsitikinęs, jog dabartinis deficitas yra laikinas reiškinys, ir administracija pajėgs jį įveikti. Kongresas palaikė prezidento planą dėl masinio mokesčių mažinimo, kuriuo siekiama atgaivinti šalies ūkio augimą. Per ateinantį dešimtmetį mokesčiai bus sumažinti bendra 726 milijardų JAV dolerių suma.
Pagrindiniai mūšiai dėl biudžeto jau baigėsi, ir daugelis demokratų teigia ketiną palaikyti papildomų lėšų Pentagonui skyrimą. Tačiau keli demokratų partijos atstovai pareiškė, jog, jų nuomone, amerikiečiai iš pradžių norėtų išsiaiškinti su jų šalies saugumo stiprinimo finansavimu ir tiktai tada su finansinėmis lengvatomis geriausiai aprūpintai JAV mokesčių mokėtojų grupei.
Tuo tarpu daugelis JAV valstijų ir teritorijų tvirtina neturį lėšų įvairiausioms vyriausybės nustatytoms gyventojų apsaugos nuo terorizmo priemonėms. Nemažai problemų kelia ir opozicinės demokratų partijos reikalavimai: tarp demokratų pasiūlytų skubių antiteroristinių priemonių yra policininkų ir ugniagesių skaičiaus didinimas, specialios aprangos atsargų formavimas ir papildomos saugumo priemonės uostuose, atominėse jėgainėse ir cheminėse gamyklose. Be to, demokratai siūlo dukart - nuo 4 iki 8 milijardų JAV dolerių - padidinti išlaidas JAV piliečių saugumui užtikrinti.
Tarp kitų išlaidų, susijusių su karu ir antiteroristine kampanija, yra ir parama JAV sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose. Izraeliui numatoma skirti tiesioginės paramos už milijardą JAV dolerių ir paskolų už dar devynis milijardus. Po milijardą JAV dolerių administracija siūlo pervesti Egiptui ir Jordanijai.
Išlaidų Irako atstatymui po karo prognozės yra itin apytikrės - šiuo metu niekas nežino, kokiu mastu bus sunaikinta ir apgadinta šalies infrastruktūra karinės operacijos metu. Tačiau JAV užsienio paramos agentūra (USAID) jau paragino JAV korporacijas pateikti paraiškas dėl dalyvavimo konkursuose dėl Irako atstatymo. Tiesa, žinoma, jog JAV administracija tikisi iš dalies finansuoti atstatymą iš įplaukų už parduotą Irako naftą, kurių bendra suma siekia 25 milijardus JAV dolerių per metus.

Buvę Irako kreditoriai viliasi atgauti pinigus

Sąjungininkų daliniams artėjant prie Bagdado, buvę Sadamo Huseino režimo kreditoriai "rikiuojasi į eilę", vildamiesi atgauti savo pinigus. Remiantis žurnalo "The Wall Street Journal" gauta informacija, daugelis Irako kreditorių, pradedant bendrove "Hyundai Engineering & Construction" ir baigiant Rusijos vyriausybe, jau pareiškė savo teises į Irako kapitalą. Bendra "pretenzijų" suma jau viršija 100 milijardų JAV dolerių. Tačiau šias lėšas, kurių didžiąją dalį sudarys pelningos sutartys, skirstys JT ir JAV. Vieno JAV administracijos atstovo teigimu, Vašingtonas nenori tokio režimo pasikeitimo Irake, kuris išprovokuotų "kapitalo nutekėjimą". Tuo pačiu metu Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios tikisi glaudžiai bendradarbiauti su naujuoju Iraku, nėra suinteresuotos, kad naujoji Bagdado valdžia būtų susaistyta milžiniškų skolinių įsipareigojimų.
Preliminariais JAV Energetikos ministerijos vertinimais, Irako užsienio skola sudaro nuo 100 iki 200 milijardų JAV dolerių. Skolų grąžinimo tvarka bus nustatoma atskirai su kiekvienu kreditoriumi, kuris geriausiu atveju gali tikėtis atgauti tiktai dalį skolos, rašo "The Wall Street Journal". Didžioji dalis užsienio bendrovių, turėjusių Irako teritorijoje nekilnojamojo turto ar plėtojusių šioje šalyje gamybą, prarado šiuos aktyvus per Irano ir Irako karą, operaciją "Audra dykumoje", taip pat per dvylikos metų ekonominių sankcijų laikotarpį. Analitikai neabejoja, jog tokio turto kompensavimas bus gerokai apsunkintas. Pietų Korėjos "Hyundai Engineering & Construction" jau rengia "juridinį pagrindą", kuriuo bandys susigrąžinti teises į savo buvusį turtą Irake, kurio bendra suma viršija milijardą JAV dolerių.
Kitas Irako kreditorių tipas - valstybių vyriausybės, kurios paprastai nevaldė Irake jokio turto, tačiau tiekė didžiules pramonines siuntas, kurių didžiąją dalį sudarė ginkluotė. Tarp šios kreditorių kategorijos yra ir Rusija bei Prancūzija. Maskva tvirtina, jog Irakas gavo rusiškų ginklų už devynis milijardus JAV dolerių. Mainais už ginkluotę S.Huseinas žadėjo Rusijos bendrovėms lengvatas naftos telkiniams plėsti. Prancūzija, kuri yra istorinė ekonominė Irako partnerė, tvirtina, jog Bagdado skola Paryžiui siekia 2,5 milijardo JAV dolerių.
Įvedus Irakui ekonomines sankcijas ir prasidėjus programai "Nafta už maistą", Vašingtonas nurodė "užšaldyti" Irako kapitalus, kad ateityje Bagdadas galėtų grąžinti visas skolas. Tačiau, kaip rašo "The Wall Street Journal", šiandien kreditoriai realiai gali tikėtis gauti tik vieną centą už kiekvieną JAV dolerį, kuris kadaise buvo paskolintas S. Huseino režimui. "Užšaldytame" Irako ižde yra 1,78 milijardo JAV dolerių, kurie, Dž.Bušo nurodymu, bus skirti "humanitarinėms Irako žmonių reikmėms".
Vašingtonui nepavykus greitai įveikti Irako,

JAV doleris kris

Rinkoms laukiant greitos pergalės Irake, JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pakilo beveik 5 procentais, o praėjusios savaitės pradžioje, kai paaiškėjo, jog karas nebus toks greitas, kaip buvo tikimasi, krito 1,8 procento.
Valiutų analitikai spėlioja, kiek dar dienų prireiks Amerikos tankams Bagdadui pasiekti, kokie kruvini bus mūšiai Irako sostinėje, kiek dar sraigtasparnių numuš irakiečiai, ir svarsto, kas bus su doleriu, pasibaigus karinei kampanijai, rašo "Vedomosti". Nuo kovo 11 dienos, kai JAV dolerio kursas krito iki žemiausio per pastaruosius ketverius metus lygmens, JAV valiuta euro atžvilgiu sustiprėjo 4,6 procento, o jenos atžvilgiu - 3,8 procento.
Prasidėjus karinei operacijai Irake dolerio kursas pašoko iki aukščiausio lygmens per pastaruosius tris mėnesius (1,0504 JAV dolerio už eurą ir 121,6 jenos už JAV dolerį), tačiau praėjusios savaitės pradžioje krito - iki 1,069 JAV dolerio už eurą ir 119,8 jenos už vieną JAV dolerį. Daugelis analitikų sutinka, jog karinės operacijos Irake sėkmė gali kurį laiką paremti JAV dolerį, tačiau tolesnės JAV valiutos perspektyvos atrodo gana pesimistiškos. JAV dolerio silpimas yra ilgalaikė tendencija: nedarbas JAV išlieka aukštas, gyventojų pajamų augimas yra vangus, šalies ūkio išsivadavimo iš stagnacijos perspektyvos - miglotos, o federalinio iždo banko piniginė politika vis labiau švelninama.
Pagal pagrindinį Irako konflikto scenarijų, kurį apžvelgia dauguma analitikų, koalicija turėtų greitai švęsti pergalę, o praradimai karo metu bus nedideli, ir tai padės JAV ekonomikai išvengti recesijos. Pabrėždamas, jog toks scenarijus "beveik 100 procentų atsispindi" dabartiniame JAV dolerio kurse, "Putnam Investments" valiutų skyriaus vadovas Dirkas Morisas prognozuoja, jog JAV doleris gali pakilti iki 1,02 JAV dolerio už eurą ir 125 jenų už JAV dolerį. "Tačiau po vieno trijų mėnesių JAV doleris vėl pakris žemyn, nes žmonės supras, kad prezidentas Dž.Bušas turi ir kitų problemų", - aiškina analitikas.
Be ekonominių problemų - tai ilgalaikė ir brangi Irako okupacija, galimas konfliktas su Šiaurės Korėja, naujos išlaidos antiteroristinei veiklai.
"J. P. Morgan Chase" valiutų analitikė Rebeka Paterson mano, jog pergalė Irake padės JAV doleriui išvengti smukimo ne ilgiau kaip kelis mėnesius ir metų pabaigoje kursas sudarys 1,09 JAV dolerio už eurą ir 120 jenų už vieną JAV dolerį.

Gavo pirmąją sutartį Irakui atstatyti

JAV verslas gavo pirmąją sutartį Irako atstatymo darbams atlikti - sutartį dėl šalies Um Kasro uosto valdymo. JAV vyriausybė sudarė 4,8 milijono JAV dolerių vertės sutartį su JAV korporacija “Stevedoring Services of America”. Pagal sutarties sąlygas, bendrovė turės atstatyti uostą, pirmiausia siekiant pritaikyti jį humanitarinės pagalbos iškrovimui. Bendrovė taip pat bus atsakinga už įplaukiančių ir išplaukiančių laivų aptarnavimo sureguliavimą. Tačiau tam iš pradžių koalicijos pajėgos turi perimti miesto kontrolę, o kovos dėl miesto sutarties metu vis dar tęsėsi.
Informuoti šaltiniai teigia, jog Didžiosios Britanijos vyriausybė neoficialiai išreiškė nepasitenkinimą, jog šiame konkurse nebuvo leista dalyvauti nė vienai Didžiosios Britanijos bendrovei. JAV savo poziciją šiuo klausimu motyvavo tuo, jog uosto valdymas atvers priėjimą prie “slaptos informacijos”, kurią turi kontroliuoti tik Jungtinės Amerikos Valstijos. Tarptautinės humanitarinės organizacijos jau paskelbė ketinančios artimiausiomis dienomis kreiptis į JTO Saugumo Tarybą, reikalaudamos teisės dalyvauti Irako atstatymo programoje.

Reuters-ITAR-TASS-ELTA

© 2003"XXI amžius"