Karo auka gali tapti pasaulinė
prekyba
Karas Irake pakenkė sistemai,
kuria grindžiama pasaulio ekonomika, ir gali suduoti smūgį institucijoms,
sukurtoms saugoti nuo pavojų pasaulinę ekonomikos plėtrą. Irako
karas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sukiršino Prancūzijos ir
Vokietijos atstovaujamą "senąją" Europą su JAV ir Didžiąja
Britanija, įtempdamas ir taip sudėtingus santykius ekonominės
politikos požiūriu. Jei šie nesutarimai persikels iš užsienio
politikos arenos į tikrąjį verslą, Irako karo aukomis gali tapti
tarptautinė prekyba ir investicinė veikla.
Ginčai taip pat yra bloga naujiena Didžiajam septynetui, Pasaulio
bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), nes šiuo metu minėtos
institucijos turėtų pasinaudoti savo krizių sprendimo sugebėjimais.
"Pagrindinis klausimas yra tas, kiek galima šį negerą jausmą
atskirti nuo kasdienių reikalų", - sakė Vašingtono tarptautinio
ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Adamas
Pouzenas. Jungtinės Valstijos dėl didžiulio einamosios sąskaitos
deficito yra itin priklausomos nuo užsienio investicijų, kuriomis
finansuoja skolinimąsi. Tuo tarpu likusiam pasauliui labai reikalingi
JAV vartotojai, kurie pirktų šių valstybių gaminamą produkciją
ir skatintų ekonominį atsigavimą. "Kapitalo srautams nepatinka
netikrumas ir nerimas dėl taisyklių pokyčių, pavyzdžiui, susijusių
su mokesčiais ar bendrovių valdymu, apimančių būdus išsivežti
lėšoms", - aiškino A. Pouzenas.
Kasdieniai reikalai, galintys paveikti užsienio investuotojų pasitikėjimą,
reikalauja kantrybės ir diplomatiškumo - savybių, kurių šiuo metu
labai trūksta Paryžiuje, Londone ir Vašingtone. Įtampa gali pirmiausia
atsiskleisti tarptautinėje prekyboje, kuri yra pasaulio gerovės
kertinis akmuo.
Dohoje, kuri dabar labiau žinoma dėl joje įkurto JAV karinių pajėgų
Persijos įlankoje centrinio štabo, vyko ir Pasaulio prekybos organizacijos
(PPO) prekybos liberalizavimo derybų paskutinis turas. Deja, dabar
šios derybos pateko į aklavietę dėl muitų žemės ūkio importui.
Šiuo klausimu ir vėl išsiskyrė Prancūzijos bei Jungtinių Valstijų
nuomonės. Gana nesunku įsivaizduoti politinius nesutarimus persikeliant
į prekybos areną, nes Vašingtono politikai tik ir tesvarsto, kas
su Jungtinėmis Valstijomis, o kas prieš jas.
"Pasaulis negali sau leisti atgalinės globalizacijos krypties,
- pateiktame tyrime savo klientus įspėjo "Morgan Stanley"
vyriausiasis ekonomistas Stivenas Roučas. - Tai padidintų prekybinės
trinties ir protekcionizmo riziką, pakartojant skausmingas klaidas,
kurios nuvarydavo pasaulį nuo bėgių kritiniais praeities momentais.
(...) Globalizacijos ekonomiką bus sunkiau įgyvendinti tiek, kiek
naujų įtrūkimų jau dabar nestabilioje pasaulio tvarkoje atneš
Irako karas". Be to, sunku pasakyti, kaip tokiomis atšiauriomis
sąlygomis galėtų klestėti TVF fondas ir Pasaulio bankas. Didžiausia
problema yra ta, kad naujosios ekonomikos, kurioms minėtos organizacijos
turėtų padėti, atsidurs pavojingiausioje padėtyje, jei dar kartą
smuks pasaulinės ekonomikos plėtra. Savo ruožtu tokia galimybė
šiais neramiais laikais nebūtų itin netikėta.
Ir TVF, ir Pasaulio bankas turėtų gerinti savo veiklą reformomis.
Tačiau gerų rezultatų neverta tikėtis, jei jų valdybose dirbantys
europiečiai ir amerikiečiai susidurs kaktomuša ir nepajėgs susitarti.
"Nerimauju, jog įtampa, panaši į tą, kurią stebėjome JT Saugumo
Taryboje, gali atsispindėti ir (Tarptautinio valiutos) fondo bei
(Pasaulio) banko svarstymuose, - nuogąstavo ekonomikos profesorius
bei JAV ir Europos politikų patarėjas Baris Eichengrinas. - Yra
pavojus, jog pagrįstų ekonominių sprendimų priėmimui skersai kelio
atsistos politika. Pagrįstai baiminamasi, kad įtampa dėl karo
(Irake) procesą sulėtins, o, nesant reformų, šios institucijos
taps ne tokios efektyvios".
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie turtingiausias šalis vienijantį
Didįjį septynetą, kurio, kaip ir TVF, atstovai susitiks balandžio
12 dieną Vašingtone. Turtingųjų klube karą remia JAV, Didžioji
Britanija, Japonija ir Italija, tuo tarpu Prancūzija, Vokietija
ir Kanada nepritaria sprendimui kariauti be JT Saugumo Tarybos
pritarimo. Kai kurie ekonomistai mano, jog Didysis septynetas
už uždarų durų svarsto galimybę susilpninti JAV dolerį, nes tai
padėtų perkelti dalį paklausos iš Jungtinių Valstijų į Europą.
Šie ekspertai tikisi, jog Europos centrinis bankas pasinaudos
aukštesniu euro kursu ir nurėš palūkanų normas, siekdamas paskatinti
regiono ekonomikos augimą.
Tačiau kiti ekonomistai vadina tokius Didžiojo septyneto koordinuotus
veiksmus prasimanymu. Paskutiniame susitikime, kuris vyko vasario
21 dieną Paryžiuje, euro zonai atstovaujančios šalys nė nesistengė
slėpti kritikos dėl Jungtinių Valstijų biudžeto ir einamosios
sąskaitos deficitų, tuo tarpu Vašingtonas priekaištus atmetė kaip
nepagrįstus. "Per savo profesinę karjerą, kuri tęsiasi daugiau
nei 30 metų, niekad nesusidūriau su tokiais priešingais esminių
ekonominių padarinių vertinimais", - sakė Tarptautinio atsiskaitymų
banko vadovas Endrius Kroketas.
Reuters-ELTA
© 2003"XXI amžius"