"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. balandžio 2 d., Nr. 7 (52)

PRIEDAI

Dėl Baltarusijos nepriklausomybės

Pareiškimas

Policinė dabarties Baltarusija persekioja savo nepriklausomybės šalininkus. Suimti ir areštinėje laikomi Vincukas Viačiorka ir kiti opozicinės Baltarusijos Liaudies fronto partijos vadovai.
Pastarasis jų nusižengimas - ne oponavimas autoritariniam šalies valdytojui, ne įprastiniai atkaklūs demokratijos ir teisingumo reikalavimai, bet “nusikalstama” pastanga taikiu, viešu piliečių susirinkimu paminėti Nepriklausomybės dieną.
Baltarusijos liaudies respublika gimė Baltarusijos Tarybos sprendimu ir paskelbimu 1918 metais, vos mėnesiui praėjus po Lietuvos Tarybos analogiškos Vasario 16-osios Deklaracijos. Demokratinę Baltarusijos respubliką sunaikino Raudonoji Armija, o čekistai įjungė į Rusiją ir SSRS; todėl nepriklausomybės idėja ten ligi šiol “antisovietinė”, jos paskelbimo diena nešvenčiama. Tikriausiai nepatiktų nė Rusijai, kuri tebesvarsto, kaip užbaigti dar vieną laisvanorišką aneksiją. Tą Baltarusiją, kuri 1991 - aisiais atgavo nepriklausomybę ir iškart pasirašė tarpusavio santykių deklaraciją su Lietuva, Maskvai knieti prisijungti atgal.
Kita vertus, nuolatinė pažanga, kaip sakoma, dviem valstybėms ryžtingai veržiantis į vieną restauruojamą sąjunginę valstybę, vis labiau ryškina Rusijos dilemą, kaip ramiai užbaigti tą susijungimą-prijungimą. Nelabai dera atgijęs didvalstybės apetitas ir numanomos tarptautinės komplikacijos, jeigu Europos žemėlapyje vėl išnyktų viena valstybė. Tiesa, rytinėje savo dalyje ji ir dabar neturi sienos, žemėlapis težymi sovietinę administracinę liniją. Bet spalvos dar skirtingos, ir vakarinėje dalyje netrukus atsiras imponuojanti Europos Sąjungos siena. Pasikeitusi geopolitinė padėtis jau išryškino Baltarusijos progą, galbūt net misiją - tapti jungiančiu “tiltu” tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Aišku, tam reikia išlikti valstybe. Už tokią Baltarusijos perspektyvą pasisako jos europietiškoji opozicija, Baltarusijos Liaudies fronto partija, todėl yra ir bus persekiojama. Nepriklausomybės paminėjimas čia tik simbolis.

Vytautas LANDSBERGIS
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas,
Lietuvos Nepriklausomybės
Akto signataras

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija