Pokarinis Irakas: kova
už rinkas
|
Vokietijos kancleris Gerhardas
Šrioderis, kuriam ką tik suteiktas Sankt Peterburgo universiteto
garbės daktaro titulas, priima Rusijos prezidento
Vladimiro Putino sveikinimą
EPA-ELTA nuotrauka |
Irake dar siautėja anarchija,
irakiečiai ir džiaugiasi ilgamečio rėžimo žlugimu, ir neatsilaiko
prieš plėšikavimo pagundas, šalies šiaurėje amerikiečiai kartu
su kurdais muša priešo likučius, specialieji daliniai tebeieško
O. bin Ladeno pėdomis dingusio 24 metus valdžiusio diktatoriaus
ir jo svitos, o pasaulis jau svarsto, koks bus pokarinis Irakas,
kas jį valdys, kas tvarkys naftos telkinius, kokie santykiai bus
su kaimyninėmis šalimis.
Iraką valdys generolai
Amerikiečiai, dar neužėmę Bagdado,
paskelbė planus, koks bus pokarinis Irakas. Apžvalgininkų nuomone,
toks skubotumas yra dėl to, kad JAV vadovybė nori užbėgti už akių
Europai, kuri reikalauja į vyriausybės formavimą įtraukti ir Jungtines
Tautas. Vašingtonas neketina to daryti, ir JT, matyt, bus skirtas
tik formalus vaidmuo, sudarant pokarinę Irako valdžią ir atkuriant
šalį. Šalis bus padalyta į tris administracinius sektorius.
Šiai administracijai vadovaus Amerikos generolas Džejus Garneris,
ir ji atsiskaitys tiesiogiai Pentagonui. Kartu jis bus atsakingas
už pietinę Irako dalį. Antruoju žmogumi Irake taps taip pat generolas
Bakas Muras, kuris atsakys už kurdų rajonus, o centrinei šalies
daliai vadovaus buvusi JAV pasiuntinė Jemene Barbara Bodin.
Kiekvienai žinybai vadovaus amerikietis, bet visi iki keturių
artimiausių jo padėjėjų bus irakiečiai. Karinės administracijos
vadovu bus operacijos Irake vadas generolas Tomis Frenksas.
Svarbiausia įvesti
tvarką
Taigi Vašingtonas paskubėjo paskelbti,
kad laikinajai civilinei administracijai vadovaus Amerikos atsargos
generolas Dž.Garneris. Jis jau sukūrė savo vadavietę Pietų Irake,
Um Kasro mieste. Iš Amerikos vyriausybės jis atsirinko apie 30
bendradarbių, kurie šalies pietuose kurs vadinamąją Humanitarinės
pagalbos ir rekonstrukcijos valdybą (HPRV). Vienas grupės narių
majoras Džefas Jurgensenas britų laikraščiui The Independent
pasakė, kad HPRV organizuos humanitarinę pagalbą, atstatys Iraką
ir rengs šalį sudaryti laikinąją irakiečių vyriausybę. Bet kadangi
visuose Irako miestuose siaučia plėšikai, viešpatauja anarchija,
ši grupė taip pat spręs tvarkos įvedimo klausimus. Tam iš JAV
netrukus atvyks apie tūkstantį specialiai parengtų policininkų.
Tačiau administracija turi spręsti ir kitą nelengvą uždavinį.
Kaip ir Kosove bei Afganistane, ji privalo rasti sąžiningų ir
lojalių pagalbininkų tarp vietinių gyventojų. Tai ne taip lengva.
Tie, kurie turi tam tikrą kvalifikaciją, susiję su ankstesniu
režimu arba į pagalbininkus tuojau perša savo giminaičius. Kitas
neišspręstas klausimas kaip elgtis su buvusiais BAAS partijos
nariais.
Patirtis Afganistane parodė, kad buvę karo vadai, padėję išvyti
Al Qaeda grupuotes ir talibus, dabar jaučiasi nepakeičiami,
ir Hamido Kerzajo vyriausybei jie tapo kietu riešutėliu.
Mūšis dėl kontraktų
Irakas, kuris užima antrą vietą
pagal naftos gavybą pasaulyje, yra turtingesnė šalis už Afganistaną.
Bet per 13 sankcijų metų naftos telkiniai, negavę investicijų,
smuko ir apie 60 proc. irakiečių priklauso nuo Jungtinių Tautų
malonės. Todėl Irakui reikės ne tik geros verslo vadybos, bet
ir solidžių finansinių injekcijų, rašo The Independent.
Pasaulyje jau įsiliepsnojo kova dėl kontraktų atstatyti Iraką.
Tačiau JAV paskelbė, kad juos sudaryti turės teisę tik JAV sąjungininkai,
pritarę operacijai Irake. Net Londonas dėl to pareiškė nepasitenkinimą,
pritaręs Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai, kad pagrindinis vaidmuo
atkuriant Iraką turi atitekti Jungtinėms Tautoms.
Tuo tarpu pasaulio valstybių lyderius ir vyriausybes spaudžia
šių šalių kompanijos, kad kuo greičiau jos galėtų užmegzti kontaktus,
siekiant dalyvauti Irako atstatyme. Netgi Lietuvos statybos firmos,
gavusios formalų Vašingtono pakvietimą, suskato domėtis tokiomis
galimybėmis. Manoma, kad į Iraką ir Kuveitą išsiųsti Lietuvos
karo medikai buvo paprašyti pasidomėti dalyvavimu šiame atstatyme.
Generolas turi varžovų
Bet svarbiausia, kad pats Irako
administracijos vadovas Dž.Garneris yra nemėgstamas arabų pasaulyje.
Čia puikiai prisimenama, kad prieš dvejus metus generolas pasirašė
pareiškimą, remiantį Izraelį, kuriame kaltinami palestiniečiai,
neva auginantys savo vaikus neapykantos žydams dvasia. Generolui
taip pat teks susigrumti su Achmedu Čalabiu, kurį Pentagonas kariniu
lėktuvu po 40 metų tremties Amerikoje praėjusią savaitę atskraidino
į Irako pietus. Šis senas S.Huseino priešas yra laikomas Irako
H.Kerzajumi. Bet Pentagonui koją pakišo CŽV, organizavusi informacijos
nutekėjimą, neva A.Čalabio nepalaiko irakiečiai.
Naujoji Amerikos administracija Irake (kažkodėl vadinama civiline,
nors jai vadovaus generolas) teišbus vos 90 dienų. Daug kas abejoja,
ar ji pasitrauks po trijų mėnesių. Tačiau irakiečiai jau perspėjo,
kad amerikiečiai iš Irako turi tučtuojau išeiti. Ignoruoti šį
reikalavimą nugalėtojui pavojinga, rašo britų apžvalgininkai.
Pabudo karo priešininkai
Tuo tarpu antiamerikietiška koalicija
taip pat nutarė nesudėti ginklų. Tiesa, jų praėjusio savaitgalio
veiksmas daugiau simbolinis negu demonstratyvus.
Trijų antikarinės koalicijos vadovų Vladimiro Putino, Gerhardo
Šrioderio ir Žako Širako penktadienio ir šeštadienio susitikimą
Sankt Peterburge galima vadinti šaukštų laižymu po pietų. Rusija,
Vokietija ir Prancūzija buvo ryžtingos karo Irake oponentės. Jos
nepritarė jėgos naudojimui sprendžiant tarptautines problemas.
Visą laiką Maskva, Berlynas ir Paryžius kartu su kitomis šalimis
reikalavo, kad lyderio vaidmens imtųsi Jungtinės Tautos. Vašingtonas
nusprendė nelaukti, nes, jo nuomone, S.Huseino diktatūros kritinė
masė taip išaugo, kad režimas ėmė grėsti pasaulio saugumui.
Oponentų tonas švelnėja
Nuo karo Irake pradžios iki to
momento, kai pagrindinėje Bagdado aikštėje buvo nuversta didžiulė
S.Huseino statula, tai yra galutinai žlugo diktatūra, praėjo trys
savaitės. Netgi didžiausi JAV oponentai netrukus pripažino, kad
Amerika šį karą laimėjo, ir suskato siūlyti savo paslaugas atstatant
pokarinį Iraką. Tačiau iki šiol nei Maskva, nei Vakarų lyderiai
nepatikėjo Džordžo Bušo ir Tonio Bleiro pareiškimu, kad Jungtinėms
Tautoms pokario Irake teks gyvybiškai svarbus vaidmuo.
Prieš Sankt Peterburgo susitikimą G.Šrioderis pareiškė, kad Vokietija
gali prisidėti ir prisidės prie Irako rekonstrukcijos, jeigu ji
bus vykdoma globojant Jungtinėms Tautoms. V.Putinas anksčiau
yra pasakęs, kad jis nenorėtų, jog Vašingtonas pralaimėtų šį karą.
Trijų vadovų tono švelnėjimas reiškia, kad Europa nenorėtų tęsti
konflikto su Amerika. Rusijos santykiai su JAV ypač atšilo po
rugsėjo 11osios, ir jų pagadinti nė viena pusė nenorėtų. Po derybų
spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė: Mūsų susitikimo tikslas
neskaldyti tarptautinės visuomenės.
S.Huseino žlugimas jau yra įvykęs faktas. Dabar Maskva turi galvoti,
kaip atstatyti buvusias pozicijas Irake. Apžvalgininkai lyg susitarę
tvirtina, kad karas su S.Huseinu ypač nuostolingas Rusijai, turėjusiai
didžiulius energetinius kontraktus su diktatūra. Antai Irako opozicija,
kuri tikisi užimti pagrindines valdžios pozicijas Bagdade, tvirtina,
kad ji negrąžins Rusijai aštuonių milijardų dolerių Irako skolų.
Tuo tarpu JAV ragina Rusiją, Prancūziją ir Vokietiją nurašyti
visas Irako skolas, kad šalies atkūrimas būtų mažesnė našta irakiečiams.
Tai kartu būtų šių šalių indėlis į pokarinę Irako rekonstrukciją,
pareiškė JAV gynybos ministro pavaduotojas Polas Vulfovicas.
Vis dėlto aišku, kad vien tokio dalyvavimo pokariniame Irake šioms
šalims neužtenka. Taigi trijulės susitikimas Sankt Peterburge
negalėjo duoti jokių apčiuopiamų rezultatų, tuo labiau tapti tolesnės
konfrontacijos su Vašingtonu vieta.
Sankt Peterburgo susitikimas
KBH
Susitikimo reikšmę sumenkino
ir tai, kad paskutiniu metu jame dalyvauti atsisakė Jungtinių
Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas. Pretekstas didelis
užimtumas. Matyt, Jungtinių Tautų vadovui diplomatiškai netikslinga
tęsti draugystę su karo Irake priešininkais, nes JAV parodė bent
jau formalius ženklus, kad pokarinį Iraką tvarkys su JT pagalba.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai į Sankt Peterburgą buvo kviesti
ne specialiai derėtis dėl Irako. G.Šrioderis dalyvavo metiniame
forume Peterburgo dialogas ir šventė kompanijos Siemens 150metį,
o Ž.Širakas skaitė pranešimą šeštadienio konferencijoje Taika,
saugumas ir tarptautinė teisė: žvilgsnis į ateitį. Vadinasi,
kaip tvirtina interneto svetainė gazeta.ru, nederėjo laukti,
kad Peterburge bus sprendžiamas Irako likimas. Galbūt todėl šios
svetainės apžvalgininkė E.Šiškunova komentarą apie susitikimą
pavadino gana sarkastiškai: Linksmųjų ir išradingųjų klubas
(rus. - KBH). Nei pridėsi, nei atimsi
Amerika pajuto pergalių
skonį
Vašingtono triumfas akivaizdus,
ir net jo buvę priešininkai ima suprasti, kad kol kas pasaulis
negali įvesti tvarkos kitaip, kaip tik jėga. Betgi Amerikos karinė
mašina parodė precedentą: galbūt kada nors savo tvarką Vašingtonas
panorės įvesti Sirijoje, Libijoje, Šiaurės Korėjoje arba, sakykime,
Rusijoje?..
JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas jau keletą kartų perspėjo
Damaską, kad Sirijai bus sunku, jeigu ji priglaus S.Huseino režimo
vadovus. O kad šie sprunka iš šalies akivaizdu: savaitgalį amerikiečiai
pasienyje su Sirija sulaikė S.Huseino įbrolį.
Česlovas IŠKAUSKAS
Politikos apžvalgininkas
© 2003"XXI amžius"