Vengrai pasisakė už narystę ES

Tautiškai apsirengusi kroatė balsuoja už Vengrijos narystę Europos Sąjungoje

Praėjusį savaitgalį Vengrijoje vyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad visi apklausų duomenys rodė, jog dauguma vengrų remia savo šalies narystę ES, rinkėjų aktyvumas buvo gana nedidelis. Balsuoti atėjo tik 45 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Tačiau, pagal Vengrijos įstatymus, referendumas laikomas įvykusiu, jeigu bent ketvirtis turinčiųjų teisę balsuoti žmonių pasisako „už“. Iš atėjusiųjų balsuoti net 84 proc. pasisakė už narystę ES, o 16 proc. buvo prieš. Po referendumo visoje Vengrijoje, ypač sostinėje Budapešte, vyko didžiuliai koncertai, kiti masiniai renginiai, užsitęsę iki ryto.

NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vado vizitas

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis (kairėje), NATO vyriausiasis jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vadas generolas Džekas Deverelas ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius

Rengiamasi įsilieti į NATO pajėgas

Balandžio 13-14 dienomis Lietuvoje lankėsi NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vadas generolas seras Džekas Deverelas. Tai jau antrasis šio aukšto karinio pareigūno vizitas į Lietuvą (pirmą kartą lankėsi 2001–ųjų vasarą). NATO karinių pajėgų Šiaurės Europoje vadą lydėjo regioninio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Leo Van den Bošas, regioninio štabo direktorius plėtrai ir integracijai brigados generolas Gunaras Lundbergas bei kiti atsakingi štabo karininkai. Šio vizito tikslas – su Lietuvos kariuomenės ir šalies gynybos politikos planavimo aukščiausiais pareigūnais aptarti mūsų karinių pajėgų plėtrą ir indėlį į bendras NATO šalių pajėgas.
Gen. Dž.Deverelas vadovauja NATO jungtinių pajėgų Europoje štabui priklausiančioms NATO Šiaurės Europos karinėms pajėgoms. Šiuo metu šiam regionui priskirta dešimt NATO valstybių: Didžioji Britanija, Norvegija, Vokietija, Danija, Belgija, Olandija, Islandija, Liuksemburgas, Lenkija ir Čekija. Iš septynių NATO pakviestų šalių keturios – Lietuva, Latvija, Estija ir Slovakija – po ratifikavimo proceso taps NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje atsakomybės regiono dalimi.
Delegacija, lankydamasi Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse, domėjosi mūsų karinių pajėgų sąveikos ir integracijos NATO pasirengimo darbais ir planais. NATO aukštieji karininkai susitiko su krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi, kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Kronkaičiu, lauko pajėgų ir motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” vadais. Svečiai taip pat susitiko su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Giedriumi Čekuoliu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku. Vizitas baigėsi delegacijos apsilankymu Prancūzijos ambasadoje, kur įvyko susitikimas su Lietuvoje reziduojančiais NATO valstybių ambasadoriais.

Briuselis – ne Maskva, Europos Sąjunga – ne SSRS

Taip, ragindamas per gegužės referendumą balsuoti už Lietuvos ateitį Europoje, sakė Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (ELP-ED) frakcijos Europos Parlamente (EP) pirmininkas Gertas Hansas Poetteringas. Praėjusią savaitę lankydamasis Lietuvoje jis žvalgė, kokios jėgos ateis į ELP-ED iš naujų ES narių bei kaip jos galėtų sustiprinti dešinįjį sparną Europos Parlamente. Apie tai kalbėta susitikimuose su Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku dr.Kaziu Bobeliu ir vicepirmininku Algirdu Saudargu bei Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininku prof.Vytautu Landsbergiu. Baigiantis viešnagei Gertą Hansą POETERINGĄ kalbino žurnalistas Arvydas JOCKUS.

Papasakokite savo politinį kelią iki ELP-ED frakcijos Europos Parlamente pirmininko posto.
Gimiau 1945 metais. Mano tėvas, vokiečių kareivis, žuvo paskutinėmis karo dienomis, sovietams veržiantis į Vokietiją. Aš niekada nemačiau savo tėvo, ir galbūt tėvo mirtis psichologiškai suformavo mano įsipareigojimą kitokiai Europai. Jau būdamas studentu, supratau, kad Europos vienijimasis reiškia taiką tarp europiečių. Dar studijuodamas įstojau į Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (KDS) jaunimo organizaciją ir visą laiką dirbau su Europa susijusiose srityse. 1974-1976 metais buvau Žemutinės Saksonijos KDS jaunimo organizacijos pirmininku. Dabar esu KDS Osnabriuko apygardos Žemutinėje Saksonijoje skyriaus pirmininkas, o mano jauniausias sūnus vadovauja šio regiono KDS jaunimo organizacijai. KDS regione priklauso puspenkto tūkstančio narių, ir tai viena stipriausių KDS apygardų Vokietijoje. 1976-1980-aisiais vadovavau visos Žemutinės Saksonijos KDS jaunimo organizacijai, ir tuomet ši organizacija mane iškėlė kandidatu į Europos Parlamentą. Pagal išsilavinimą esu teisininkas, taip pat studijavau politikos mokslus ir istoriją. Dešimt metų dėsčiau Europos teisę Osnabriuko universitete.

Finišo tiesiosios barjerai

Šiandien Atėnuose pasirašomi istoriniai dokumentai – ES sutartis su valstybėmis kandidatėmis. Lietuvos vardu šią sutartį pasirašo premjeras A.Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. O prieš savaitę, praėjusį trečiadienį, Europos Parlamentas balsavo dėl dešimties šalių kandidačių, tarp jų ir Lietuvos, priėmimo į Europos Sąjungą. Dėl kiekvienos šalies kandidatės buvo balsuojama atskirai. Kad Europarlamentas rekomenduotų priimti valstybę kandidatę, reikėjo, jog už tai balsuotų mažiausiai 314 iš 626 Europos Parlamento narių. Negavus tokio pritarimo, kandidatė nebūtų buvusi pakviesta balandžio 16 dieną pasirašyti stojimo sutarties. Už Lietuvos narystę trečiadienį balsavo 521 Europarlamento narys, 22 – prieš, 24 – susilaikė. Tai palyginti geras rezultatas. Aišku, tiek balsavimas Europarlamente, tiek ES sutarties pasirašymas Atėnuose – dar negalutinė naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą procedūra. Naujų narių priėmimą turi ratifikuoti visų ES šalių parlamentai. Štai čia ir iškyla tam tikri nuogąstavimai.

Europos Sąjungos bendrosios politikos

Aktorė Inesa Paliulytė ir Lietuvos-Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus vadovė Birutė Strakšienė

Europos Sąjungos, į kurią rengiasi įstoti ir Lietuva, politika turi savo bruožus, apie kuriuos būtina žinoti stojančioms į ją šalims. Po Frankofonijos dienų vėliava Kauno visuomenę pasiklausyti paskaitos „Europos Sąjungos bendrosios politikos“ pakvietė Prancūzijos ambasados regioninio bendradarbiavimo patarėjas Baltijos šalims Michel Gontier.
„Dabar Europai trūksta bendros saugumo politikos, nors turime didžiulį bendrą vidaus produktą ir svarią ekonomiką“, – teigė pranešėjas. Pasak jo, Europos Sąjungoje reikėjo žingsnio į priekį, pertvarkyti institucijas. Buvo nutarta sukurti naują postą ir tuo pačiu palikti tarptautinių ryšių plėtrą. Europos Konventas dirba bendrosios Europos saugumo politikos labui. Pranešėjas teigė siekiantis, kad tam vadovautų vienas žmogus, t.y. Europos užsienio reikalų ministras, kuris turėtų dirbti ilgesnį laikotarpį. Iki šiol galioja vadinamasis slenkantis prezidentavimas: šeši mėnesiai Graikijai, šeši mėnesiai Danijai ir t.t. O per pusmetį labai sunku kažką nuveikti. Konvento darbo tikslas yra vykdyti Europos institucijų reformą, nes ES institucijos buvo sukurtos šešioms šalims, o dabar jų yra 15, greit bus 25. Tad, pasak jo, „kvaila vis dar dirbti pagal seną tvarką“.
Kalbėdamas apie savo darbą su Baltijos šalimis, patarėjas sakė, kad yra trys rizikos faktoriai. Pirma, ar visos trys šalys balsuos už stojimą į Europos Sąjungą. Antra, ar ES parlamentai balsuos už Baltijos šalių stojimą į Europos Sąjungą. Trečia, ar Konvento darbas bus sėkmingas. Jo supratimu, jei nebus įvykdyta Europos institucijų reforma, kažin ar galės ir norės šalys kandidatės stoti į šią Sąjungą.

Karas baigėsi – problemos liko

Plėšikavimas - šiomis dienomis plačiai paplitęs reiškinys Basros mieste

Viso pasaulio televizijų ekranuose mirgėte mirga vaizdai apie chaosą ir masinius plėšikavimus Bagdade, Mosule, Kirkuke, Basroje ir kituose Irako miestuose. Nusiaubtos vyriausybinės įstaigos, diktatoriaus Sadamo Huseino artimųjų, tarp jų ir sūnaus Udajaus, rūmai. Išplėštos daugelio šalių ambasados, kuriose faktiškai liko tiktai sienos. Neišvengė grobimų netgi nacionalinis muziejus, iš kurio pagrobtos neįkainojamos istorinės vertybės. Išgrobstytas ligoninių turtas bei medicininė įranga. Susidariusią padėtį po faktiško S.Huseino diktatūros žlugimo užsienio agentūrų korespondentai pavadino visiška anarchija.

Pokarinis Irakas: kova už rinkas

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kuriam ką tik suteiktas Sankt Peterburgo universiteto garbės daktaro titulas, priima Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikinimą

Irake dar siautėja anarchija, irakiečiai ir džiaugiasi ilgamečio rėžimo žlugimu, ir neatsilaiko prieš plėšikavimo pagundas, šalies šiaurėje amerikiečiai kartu su kurdais muša priešo likučius, specialieji daliniai tebeieško O. bin Ladeno pėdomis dingusio 24 metus valdžiusio diktatoriaus ir jo svitos, o pasaulis jau svarsto, koks bus pokarinis Irakas, kas jį valdys, kas tvarkys naftos telkinius, kokie santykiai bus su kaimyninėmis šalimis.

Iraką valdys generolai

Amerikiečiai, dar neužėmę Bagdado, paskelbė planus, koks bus pokarinis Irakas. Apžvalgininkų nuomone, toks skubotumas yra dėl to, kad JAV vadovybė nori užbėgti už akių Europai, kuri reikalauja į vyriausybės formavimą įtraukti ir Jungtines Tautas. Vašingtonas neketina to daryti, ir JT, matyt, bus skirtas tik formalus vaidmuo, sudarant pokarinę Irako valdžią ir atkuriant šalį. Šalis bus padalyta į tris administracinius sektorius.