Kodėl keturi pasaulio didieji
vetavo Irako režimo nuginklavimą?
Žinyno (CIA World Factbook) duomenys
rodo, kad Prancūzijai tenka 22,5 proc. Irako importo. Prekyba
su Iraku pagal JT programą Nafta už maistą yra trečioji pagal
apimtį ir nuo 1996 metų siekia 3,1 mlrd. JAV dolerių. Prancūzija
buvo didžiausia 2001 metų prekybos su Iraku partnerė. Stambiausioji
naftos kompanija Total Fina Elf derėjosi dėl Irako naftos telkinių
žvalgymo. Apimtis ketvirtadalis visų telkinių. Stokholmo instituto
(SIPRI) duomenimis, Irakas nuo 1981 iki 2001 metų importavo iš
Prancūzijos per 13 proc. savo ginkluotės.
Tiesioginė Vokietijos ir Irako prekyba sudaro 350 mln.dolerių
kasmet ir dar vieną milijardą per trečiąsias šalis. 2002 metais
Bagdade buvo pasirašyta penkių tūkstančių automobilių ir atsarginių
dalių tiekimo sutartis už 80 mln. dolerių. Tais pačiais metais
kompanija Daimler Crysler įsipareigojo tiekti Irakui sunkvežimius
už 13 mln. dolerių. Vokietijos valdžia tiria šalies korporacijų
nelegalų ginkluotės tiekimą Irakui per Jordaniją.
To paties žinyno duomenimis, Rusijos prekyba su Iraku apytikriai
sudaro 5,8 proc. metinio Irako importo. Pagal JT programą Nafta
už maistą prekybos apimtis per 2001 metų antrą pusmetį siekė
iki milijardo dolerių. Rusija labai suinteresuota Irako naftos
telkinių ekonomika. Parengti 67 nauji projektai dešimties metų
laikotarpiui. Dalis jų turėjo būti pradėti įgyvendinti po to,
kai bus atšauktos sankcijos Irakui. Sovietų Sąjunga buvo svarbiausioji
ginkluotės tiekėja Irako armijai. Nuo 1981 iki 2001 metų Rusija
tiekė Irakui 50 proc. visos ginkluotės.
Irako importas iš Kinijos siekia apie 5,8 proc. Pastaraisiais
metais Kinija pagal JT programą Nafta už maistą sudarė meteorologinių
palydovų pardavimo Irakui sutartis. Taip pat 2000 metais už du
milijonus pardavė optinio pluošto kabelių, kurie gali būti panaudojami
vadaviečių ryšių, radarų sistemų, raketų paleidimo įtaisų įrangai.
Kinija buvo antroji pagal apimtį ginkluotės tiekėja Irakui, patiekusi
per 18 proc. bendro ginkluotės importo.
Šios keturios šalys ir JT yra atsakingos už tai, kad per 2001
metus Irakui buvo tiekiama 81 proc. ginkluotės ir technologijų,
reikalingų karui ir teroro akcijoms. Aiškėja jų vetavimo ar nebalsavimo
motyvai Jungtinėse Tautose, - rašoma Amerikos lietuvių interneto
žinutėje.
Vetavusių Irako nuginklavimą valstybių pozicija ima kardinaliai
keistis. Amerikiečiai ir britai atlieka pačią sunkiausią, pakankamai
rizikingą, reikalaujančią didelių finansinių išteklių ir žmonių
aukų, tačiau labai reikalingą tarptautiniam saugumui išlaikyti
akciją. Jos vaisiais, be jokios abejonės, pirmiausia stengsis
pasinaudoti valstybės, kategoriškai protestavusios prieš S.Huseino
režimo nuginklavimą. Interesai išliko tie patys. Didžiojoje politikoje
garbė, pelnas, interesai viename krepšyje neišsitenka.
Edmundas SIMANAITIS
© 2003"XXI amžius"