"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 7 d., Nr. 9 (54)

PRIEDAI

Ir karai skiriasi

1. Čečėnijos kilpa

Neseniai Londone įvyko vadinamasis Rusijos ekonomikos forumas. Tačiau aukščiausieji Maskvos pareigūnai, tarp jų ir verslo atstovai, pasiekė, kad forume nebūtų perskaitytas Rusijos Valstybės Dūmos deputato Ivano Rybkino ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Ruslano Chasbulatovo parengtas išsamus pranešimas „Ekonominiai karo Čečėnijoje aspektai“.
Tame pranešime išsamiai pateikiami duomenys, kiek kainavo iki šiol (Kremliaus avantiūrai Čečėnijoje galo nematyti) Rusijos biudžetui Čečėnijos karas. Visų pirma karinėje operacijoje prarasta karinės technikos, panaudota raketų, artilerijos sviedinių ir kitos karinės amunicijos už 8 mlrd. dolerių. Tiek kainavo Rusijos mokesčių mokėtojams karo veiksmai nuo 1999 metų rugpjūčio iki šių metų kovo mėnesio. Užtat atsigauna karinis-pramoninis kompleksas. Per minėtą laikotarpį Gynybos ministerijos ir kitų žinybų užsakymu buvo pagaminta karui Čečėnijoje naujų tankų, lėktuvų, sraigtasparnių, karinės elektronikos už 9 mlrd. dolerių.
I.Rybkino ir R.Chasbulatovo pranešime pažymima, jog „kontrteroristinė operacija“ Dagestane nuo 1999 m. rugpjūčio 2 d. iki tų pačių metų rugsėjo kainavo 870 mln. dolerių, o prasidėjusi nauja invazija į Čečėniją vien per 1999 metų rugsėjo – 2000 metų gruodžio laikotarpį – 12 mlrd. dolerių; 2001 metais karo veiksmai patuštino Rusijos biudžetą 13 mlrd., 2002 metais – 12 mlrd., o per tris šių metų mėnesius – apie 3 mlrd. dolerių.
Pateikiami duomenys – tik minimalūs realių išlaidų skaičiai. Abiejuose Čečėnijos karuose okupacinės Rusijos armijos korpuse buvo daugiau kaip 200 tūkst. kariškių. Paprastai jokių duomenų apie jų išlaikymo išlaidas Gynybos ministerija niekada neskelbia. Pirmasis Čečėnijos karas iš esmės buvo finansuojamas iš Vakarų tuomet dosniai teiktos finansinės pagalbos „demokratinei“ Rusijai. Antrasis karas vyko aukštų naftos ir dujų kainų sąskaita.
Ekonominiai nuostoliai, kuriuos patyrė Čečėnijos Respublika Ičkerija, vertinami mažiausiai 25 mlrd. dolerių. Visiškai sunaikinta daugiau kaip 500 pramonės, energetikos ir kitų šakų įmonių. Taip pat visa pramonės infrastruktūra – tai dar 7 mlrd. dolerių. Rusijos okupacinės armijos vykdomi asmeninio gyventojų turto grobimai vertinami 6 mlrd. dolerių.Naftos ir jos produktų išgrobstyta už 5 mlrd. dolerių. Padaryta didelė žala gamtai, ne mažesnė kaip 10 mlrd. dolerių. Faktiškai nušluota nuo žemės paviršiaus Čečėnijos sostinė Džochargala (Groznas), kurioje gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Nuostoliai – mažiausiai 30 mlrd. dolerių. Kitų miestų ir gyvenviečių gyvenamojo fondo prarasta už 10 mlrd. dolerių.
Per visą tą laikotarpį žuvo, kukliausiais apskaičiavimais, 220-250 tūkst. taikių Čečėnijos gyventojų. Rusijos armijos oficialiai skelbiami gyvosios jėgos nuostoliai – 10 tūkst. žmonių. Tačiau tuo niekas netiki netgi pačioje Rusijoje. Žuvusių žmonių yra mažiausiai dvigubai daugiau. Taigi per pirmąjį ir dar tebesitęsiantį antrąjį Čečėnijos karą ekonominiai nuostoliai sudaro per 100 mlrd. dolerių.
Visa tai reikalauja milžiniškų lėšų Čečėnijos atstatymo darbams, o jų Rusija neturi. Tie simboliniai pinigai, kurie skiriami Čečėnijai atstatyti, tėra tik lašas jūroje. Beje, pusė jų nusėda Maskvoje, o kita pusė skiriama išlaikyti kolaborantų administracijai, kuriai skirta vaidinti kažkokios valdžios regimybę, pavyzdžiui, 2000 metais Čečėnijai „atstatyti“ buvo skirta 7,5 mlrd. rublių (apie 230 mln. dolerių), 2001 m. – 14,9 mlrd. rublių, 2002 m. – 14 mlrd. rublių. Dalis jų atiteko pensininkams ir kolaborantų administracijos tarnautojams. Didesnė dalis tų lėšų paprasčiausiai išvogta, nes sugriautų gyvenamųjų namų statyba net nepradėta.
Oficialūs Maskvos pareigūnai, skaičiuodami, kiek milijardų dolerių kainuoja amerikiečiams karinė operacija Irake, ir pranašaudami JAV ekonomikos žlugimą, nieko nekalba apie tai, kiek Maskvai kainuoja Čečėnijos avantiūra. Be to, tai nepalyginami dalykai.

2. Svetimos pergalės nuoskaudos

Taigi karas Irake faktiškai baigtas. Aišku, dar bus incidentų, teroristinių išpuolių, galbūt žmonių aukų. Tačiau aišku viena – Irako diktatoriaus Sadamo Huseino režimas nugalėtas. Pasaulis vėl ėmė įdėmiai stebėti biržų skelbiamus duomenis: dolerių kursą, naftos barelio kainą, akcijų kursą. Tačiau Rusijos piliečiai noromis nenoromis galvoja bei lygina Ameriką ir Rusiją. Lygina du karus – JAV Irake ir nesibaigiantį Rusijos karą Čečėnijoje. Tad štai: 21 JAV karo Irake diena ir septyneri su puse metų besitęsiantis Rusijos karas Čečėnijoje.
JAV ir Anglijos nuostoliai Irako operacijoje – 132 žuvusieji. Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai Čečėnijoje – 15-20 tūkstančių. Irakiečių žuvo apie 4000. Čečėnų – mažiausiai 200 tūkstančių. Amerikai Irakas – toli už vandenyno. O Čečėnija – šalia, galima sakyti, pačioje Rusijoje.
Irakas užima 438,3 tūkst. kv. km, turi 22 mln. gyventojų. Čečėnija užima 16 tūkst. kv. km, turi vieną milijoną gyventojų.
Aišku, Dž.Bušo pergalė Irake, pasiekta gana nesunkiai, praliejus mažai kraujo, tuo labiau labai tolimoje nuo Amerikos teritorijoje, sukelia daug minčių netgi paprastiems Rusijos žmonėms. Ginklai? Čečėnų kovotojai ginkluoti šimtus kartų prasčiau nei Irako kariškiai. Čečėnų kovotojų yra šimtus kartų mažiau nei Irako armijos. Beje, ir rusų armijos ginkluotė Čečėnijoje ne tokia jau prasta: tankai, lėktuvai, raketiniai kompleksai „Uragan“.
Skiriasi kas kita. Argi gali kas įsivaizduoti, kad amerikiečių ar britų karininkai - majorai ar leitenantai – pardavinėtų savo ginklus irakiečiams, o pulkininkai prievartautų ir smaugtų Irako moteris ir merginas, kaip tai daro rusų karininkai? Bagdadas išliko beveik visiškai nesugriautas, Džochargala – vien griuvėsių krūva.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija