"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 7 d., Nr. 9 (54)
PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

„Lietuvą mylinčio žmogaus skundas“

JAV ambasados vyr. konsulas dr. Vytautas Dambrava darbo kabinete Monterėjuje (Meksika) 1970 metais

Taip savo pamąstymus apie šių dienų Lietuvos problemas pavadino ambasadorius Ispanijoje Vytautas Dambrava 2003 m. kovo 11 d. Vaidoto Žuko radijo laidoje „Kovo 11-oji: ką Lietuva pelnė per trylika laisvės metų?“. Jau pačioje temos formuluotėje užfiksuotas svarbiausias Lietuvos laimėjimas - ji atgavo laisvę ir nepriklausomybę. Atkūrė savo valstybę ir įtvirtino valstybingumą.
„Lietuva po kelių dešimtmečių nebūties vėl atsirado pasaulio žemėlapiuose ir žinynuose. Viso pasaulio valstybės pripažino Lietuvą savo šeimos visaverte nare“ (O.Voverienė. Ateitis gimsta tik kovoje! // „Lietuvos aidas“. 2003 m. kovo 12 d. P.5).
„Kaip vieną didžiausių Lietuvos laimėjimų Vytautas Dambrava įvardijo Lietuvos įsitvirtinimą Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Pasaulio prekybos organizacijoje ir Europos Taryboje, o taip pat Lietuvos pakvietimą į NATO ir Europos Sąjungą“ (Ten pat.).

Dėl Lietuvos Vyriausybės darbo Europos referendumo išvakarėse

Pareiškimas

Vyriausybė aiškina Europos Sąjungos privalumus taip atsainiai, lyg norėtų priešingo poveikio. Gražūs žodžiai pro šalį ir vienas po kito erzinantys žmones einamosios politikos sprendimai – tai labai keistas derinys. Premjeras jau prasitarė, kad nusiristi į atsiliekančių Rumunijos ir Bulgarijos grupę su didžiuliais socialiniais, ūkiniais ir politiniais nuostoliais jo vadovaujamai Lietuvai - nieko ypatinga, bent jam. Visuomenės apklausų rengėjai pagal Vyriausybės užduotis domisi, kiek už, kiek prieš, bet visai neklausiama, ar žmonės supranta atsakomybę prieš savo vaikus, ar ateis balsuoti.

Apie filosofuojančius teisininkus ir duobkasius

Prezidentas Rolandas Paksas prisiėmė nemažą atsakomybę, nepasirašęs Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisos ir negrąžinęs jos pasirašyti Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Dabar nesami rinkėjai, skaičiuojami iki šimtų tūkstančių, gali paversti Lietuvos referendumą dėl Europos Sąjungos neįvykusiu, o tai reiškia, kad labai nuostolingą gaišatį lemtų pirmiausia ne rinkėjai, kurių nėra ir kuriems VRK niekaip neįteikia balsavimo pažymėjimų, o negudrūs arba labai gudrūs politikai. Nemaža kaltė tektų ir tiems filosofuojantiems teisininkams, kurie Prezidento aplinkoje painiojo elementarias sąvokas apie “teisę išvykti” su sovietijos prisiminimais apie buvusius draudimus, o sąmoningą piliečio valią – su K.Donelaičio aprašytojo Slunkiaus galvosena.

Tikros ir dirbtinės kliūtys

Prieš lemtingą Lietuvai referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje kyla vis daugiau įtarimų, jog valdančioji neokumunistinė dauguma iš esmės visai netrokšta, kad įsisenėjusios nomenklatūros pastangomis nupilietinta ir paversta amorfiška visuomenė ateitų balsuoti. Iš tiesų „žemdirbių“ organizuotos protesto akcijos, valdančiosios partijos vado sukeltas vadinamasis aukštų valstybės pareigūnų sekimo skandalas bei Premjero pasirinktas atvirai prorusiškas vidaus reikalų ministras rodo, kad vienvaldžiu tapęs Premjeras ir jo vadovaujama partija nenori referendumo sėkmės. Tą dar kartą parodė A.Brazausko atsakymas į klausimą, ar jis neketina atsistatydinti, jeigu neateis balsuoti 50 proc. Lietuvos piliečių. „Na, ir kas“, - atrėžė Premjeras, tuo tarsi pabrėždamas, kad jam visai nesvarbu, ar Lietuva taps ES nare. Gerai (bet Lietuvai kartu ir gėda), kad iškilusią grėsmę pralaimėti Lietuvos referendumui stengiasi sulaikyti įžvalgūs Lietuvos bičiuliai iš ES, užimantys ten aukštas pareigas.

Europos Sąjungos Rytų dimensija

Prieš dešimt metų visos Lietuvos parlamentinės partijos priėmė vieningą nutarimą dėl mūsų tėvynės ateities - privalome eiti euroatlantinės integracijos link. Dešimties metų laikotarpis istorijai - tik akimirksnis, tačiau mūsų šalies atveju nuveikta labai daug. Balandžio 16-ąją Atėnuose pasirašyta sutartis dėl Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą. Liko vienintelis darbas - tai gegužės 10-ąją ar 11-ąją referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą pasakyti „taip“, kaip šitai jau padarė Kipro, Slovėnijos ir Vengrijos žmonės. Tikime, jog ir Lietuvoje eurooptimistų balsų užteks šiam Dievo duotam šansui. Tačiau nei asmeninio, nei visuomeninio, nei politinio gyvenimo be problemų nebūna.

Gyvenimo lygmenys

“Reikia atsižvelgti tiek į gamtinę būtinybę, tiek į absoliučią Dievo laisvę”. Šitie žodžiai yra vokiečių filosofo Martino Deutingerio (1815 – 1864), pateikti B.Kuzmicko straipsnyje “Katalikiškoji filosofija XIX amžiuje” („Logos“, p. 20). Mums jie įdomūs ir dėl gyvenimo, ir jo santykio su būtinybe požiūrio.
Būna du kraštutinumai. Vienas, kai būtinybę suvokiame ir imame vaizduotis, kad yra ji vienintelė – tik būtinybė, ir taip gyvename, tarsi visai negalima būtų laisvė. Kitas kraštutinumas, kada būtinybės norime nepripažinti, ir tuo sumažiname savo laisvę, nes fiziškai susinaikiname – visai arba iš dalies. Tas sunaikinimas dažnai pagimdo neviltį ir laisvės neigimą, tarsi sakant, kad jeigu nėra jos visiškos, tai ir jokios nereikia. Toks veiksmas dar yra vadinamas Dievo gundymu. Elgiamasi neatsižvelgiant į esamas, tai irgi Dievo leistas sąlygas, ir reikalaujama, kad Dievas išgelbėtų iš tuo nepaisymu susikurtų sunkumų.

Partijų europėjimo galimybės ir sunkumai

Vargu ar kam Lietuvoje neaišku, kad nūdienos Socialdemokratų partijos stuburas yra tie patys buvę sovietinės kompartijos ir ūkio nomenklatūrininkai, aktyviai besipratinantys vartoti Vakarų socialdemokratijos sąvokas, suteikiantys joms konkretų, bet toli gražu ne naują idėjinį turinį. Kompartija niekada nebuvo partija Vakarų politinės kultūros prasme. Persivadinimų serija negalėjo pakeisti esmės ir jos nepakeitė, nes galvos liko tos pačios, mąstysena – ta pati ir net veikimo metodai išliko seni. Įprotis – tai antras prigimimas. Porą savaičių žiniasklaida visuomenę linksmino anekdotiška ir drauge liūdna vidaus reikalų ministro ir Premjero teisinio nihilizmo ekvilibristika. Teisėtvarkos šulai ir teisingumo vykdytojai svaidė žiniasklaidoje (kodėl ne teisme?) sunkius kaltinimus ir nuosprendžius jų iš anksto nežinia už ką pasmerktam valstybės pareigūnui, visiškai nepaisydami nekaltumo prezumpcijos, net nemėgindami laukti tyrimo komisijos išvadų, šiurkščiai pažeidinėdami žmogaus teises, ignoruodami Konstitucijos 25-ąjį straipsnį, kuris dezinformaciją ir šmeižimą kvalifikuoja kaip nusikalstamus veiksmus. Griebtasi net savivalės – ministras prisiskyrė sau valstybės vadovo teisę nušalinti Prezidento paskirtą pareigūną. Ir jau visai linksma darėsi, kai, klestelėjus į balą ir ataušus “partiniam” įkarščiui, buvo mėginta kriminalinį nusikaltimą (šmeižtą!) užbaigti “katalikišku” susitaikymu. Kuo galima paaiškinti tokį impulsyvų teisinio nihilizmo proveržį nūdienos socialdemokratijoje?

Kokių partijų reikės Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą?

Vakarų šalyse niekas neabejoja, kad jų demokratijos stabilumas priklauso nuo veikiančių partijų brandumo. Šioms šalims būdinga tai, kad dėl valdžios varžosi nedaug – kelios pagrindinės partijos, o smulkesnės susilieja ar prie jų šliejasi koaliciniu pagrindu, kad po rinkimų veiktų kartu. Joms būdingas susitarimų vykdymas ir programų tęstinumas. Antras bruožas – partijų programos kuriamos pagal pasirinktą socialinės ekonomikos vystymo modelį. Europos demokratijoje pagrindinės diskusijos vyksta tarp socialdemokratinės ir liberaliosios bei konservatizmo – krikščioniškosios krypties partijų. Kairiosios partijos – socialdemokratai ir socialistai – pripažįsta valstybės (valdžios) viršenybę, reguliuojant ekonomiką, mokesčių sistemą ir visą socialinį gyvenimą, o dešiniosios partijos pripažįsta laisvąją rinką, privačios nuosavybės neliečiamumą, valdžios ribojimą, pagarbą tautos tradicijoms, kultūrai ir praeičiai. Pastaruoju metu išryškėjo visuotinės gerovės valstybės kūrimo modelis, kuriame siekiama susitarimo tarp liberaliosios ir valstybės reguliuojamosios rinkos, einama tarpiniu keliu, leidžiant valdžiai saikingai reguliuoti ir rinką, ir socialinį gyvenimą (neoliberalizmas, neokonservatizmas).

HAGA - karalių ir teisininkų miestas

Hagos priemiestyje Delfuose prie gotikinės bažnyčios stovi stiklinė širdis

Nedidelis Olandijos pajūrio miestas Haga, prigludęs prie šiuo metu dar vėsios ir banguotos Šiaurės jūros pakrantės, mums žinomas daugiau kaip Tarptautinio teismo, kitaip sakant, tribunolo karo nusikaltimams įvertinti vieta.
O iš tiesų Haga - tai Olandijos (arba Nyderlandų) vyriausybės ir karalienės rezidencijų vieta, kuri gyventojų skaičiumi (apie 540 tūkstančių) maždaug prilygsta Vilniui. Tai kartu ir Pietų Olandijos provincijos sostinė, ir parlamento posėdžių vieta. Hagoje yra karalienės Beatriksės rezidencija. Dar Haga garsėja elektroninės aparatūros gamyba, be to, konditerijos pramone ir fajanso bei porceliano gaminiais. Hagos priemiestyje Eipinburge yra garsių lėktuvų "Fokker" gamykla.

Hagos tribunolas –palankus Lietuvai…

Hagos tarptautinis teismas, įsikūręs senuosiuose karalių rūmuose, dabar vadinamuose Taikos rūmais, turi keletą pavadinimų. Senosiose enciklopedijose jis vadinamas Nuolatiniu tarptautinio teisingumo teismu, Jungtinių Tautų tarptautiniu teismu, tiesiog Hagos tribunolu. Šiuo metu dažniausiai vadinamas Hagos teismu karo nusikaltimams, nes ypač po karo audrų Balkanuose jame teisiami karo nusikaltėliai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis veikė 18 metų (1922–1940). Tuomet iš esmės šis teismas sprendė tarpvalstybinius ginčus ir teikė teisines konsultacijas tarptautiniais klausimais. Sovietų Sąjunga jo veikloje nedalyvavo, nes, kaip rašė tuometiniai jos žinynai, teismas vykdė didžiųjų imperialistinių valstybių valią ir ne kartą buvo panaudotas antisovietiniais tikslais. Sovietinė Maskva teismą laikė Jungtinių Tautų politikos instrumentu, kurį valdė Vašingtonas. Labiausiai Kremlių tada užrūstino 1922 metais Genujos konferencijos pagrindu priimtas Tarptautinio teismo sprendimas pareikalauti iš Sovietų Sąjungos reparacijų už nacionalizuotą po revoliucijos užsienio valstybių kapitalą. Žinoma, bolševikai šioje Hagos konferencijoje nedalyvavo ir teismo sprendimų nevykdė.

Ir karai skiriasi

1. Čečėnijos kilpa

Neseniai Londone įvyko vadinamasis Rusijos ekonomikos forumas. Tačiau aukščiausieji Maskvos pareigūnai, tarp jų ir verslo atstovai, pasiekė, kad forume nebūtų perskaitytas Rusijos Valstybės Dūmos deputato Ivano Rybkino ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Ruslano Chasbulatovo parengtas išsamus pranešimas „Ekonominiai karo Čečėnijoje aspektai“.
Tame pranešime išsamiai pateikiami duomenys, kiek kainavo iki šiol (Kremliaus avantiūrai Čečėnijoje galo nematyti) Rusijos biudžetui Čečėnijos karas. Visų pirma karinėje operacijoje prarasta karinės technikos, panaudota raketų, artilerijos sviedinių ir kitos karinės amunicijos už 8 mlrd. dolerių. Tiek kainavo Rusijos mokesčių mokėtojams karo veiksmai nuo 1999 metų rugpjūčio iki šių metų kovo mėnesio. Užtat atsigauna karinis-pramoninis kompleksas. Per minėtą laikotarpį Gynybos ministerijos ir kitų žinybų užsakymu buvo pagaminta karui Čečėnijoje naujų tankų, lėktuvų, sraigtasparnių, karinės elektronikos už 9 mlrd. dolerių.

JAV nori viena nulemti Irako ateitį

Užėmus Bagdadą, pasigirdo kalbų, esą amerikiečiai ketina ilgam įsitvirtinti Irake, pasisavinti visus S.Huseino turtus bei nevaržomai naudotis Irako teritorijoje esančiais naftos telkiniais. JAV griežtai neigia tokias ateities perspektyvas.
JAV atstovas JT Ričardas Viljamsonas tvirtina, kad amerikiečiai nepasisavins to, kas teisėtai priklauso irakiečiams, o jų valstybės laukia puiki ateitis. Pasak šio pareigūno, pastarosiomis dienomis pernelyg daug kalbama apie milžiniškus S.Huseino turtus ir pamirštama, kad irakiečiai išlaisvinti iš 30 metų trukusios despotijos, kurios metu dingo be žinios mažiausiai 16 tūkst. žmonių, kurių dauguma kurdai ir musulmonai šiitai. R.Viljamsonas nesitiki, kad irakiečiams bus lengva kurti demokratiją, tačiau JAV turėtų garantuoti, kad visos Irako vertybės pasitarnautų šios šalies gyventojų gerovei.

Rytų Europoje sparčiai auga atominės energetikos rinka

Prancūzijos dienraščiui "Le Monde" išspausdinus itin prieštaringai įvertintą straipsnį, Europos Sąjunga pradėjo dar aršiau ginčytis, ar Rytų Europos valstybės turėtų išsaugoti savo atominės energetikos sektorių po įstojimo į Europos bloką, ar turėtų atsisakyti savo dabartinių reaktorių. "Le Monde" teigimu, Rytų Europos valstybės norėtų ir toliau naudoti atominę energetiką, nepaisydamos Vakarų įspėjimų. Analitiniame straipsnyje Prancūzijos dienraštis rašo apie Lietuvą, kuri šalia Ignalinos jėgainės, kurią ES reikalauja uždaryti, gali pastatyti dar vieną reaktorių.

JAV dolerio kursas krenta ir kris toliau

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo iki aukščiausio per pastaruosius ketverius metus lygio. Ketvirtadienį euro kursas sudarė 1,129 JAV dolerio, o penktadienį JAV valiutai pavyko šiek tiek sustiprėti - iki 1,123 JAV dolerio už eurą. Tuo pačiu metu JAV dolerio kursas Japonijos jenos atžvilgiu nusileido žemiausiai per pastarąjį mėnesį, o Australijos dolerio atžvilgiu - iki žemiausio per pastaruosius trejus metus lygio. Ekspertai, apklausti finansų agentūros “Bloomberg”, prognozuoja, jog šią savaitę JAV dolerio kursas silps toliau - jau penktą savaitę iš eilės. Du trečdaliai iš 34 ekspertų rekomenduoja parduoti JAV dolerius už eurus.

Negaus nė cento

Tuo metu, kai komunistiniai ir „patriotiniai“ Rusijos laikraščiai, tokie kaip „Tribūna“, „Literaturnaja gazeta“, kažkada buvęs gana pažangus savaitraštis, „Parlamentskaja gazeta“, lieja ašaras dėl Sadamo Huseino ir „kenčiančios Irako liaudies“, Maskvos dienraštis „Izvestija“ paskelbė Irako nacionalinio kongreso centro komiteto nario Muvafako Fatuhi straipsnį, pavadintą „Niekas negrąžins skolų“. Jame M.Fatuhi prisimena, kaip S.Huseinas, dar būdamas Irako viceprezidentu, sudarė komisiją, kuri turėjo numatyti gaires Irako ateičiai.

Kaukazo kalnams gresia ekologinė katastrofa

Praėjusių metų pabaigoje Kirgizijos sostinėje Biškeke buvo surengta tarptautinė konferencija, skirta kalnuotųjų teritorijų problemoms. Šis renginys patraukė mokslininkų, ekologų, politikų bei žurnalistų dėmesį.
Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Didžiulę šios šalies dalį sudaro kalnai. Respublikai vadovaujantis Askaras Akajevas dar 1998-aisiais kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas 2002-uosius paskelbti Kalnų metais. Pasak JTO, pasaulyje yra 86 valstybės, kurių teritorijomis driekiasi kalnų masyvai. Kirgizijai kreipusis į šią organizaciją, sujudo ir kitos šalys. Buvo kruopščiai tyrinėjama augmenija ir gyvūnija, kalnuotųjų teritorijų infrastruktūros.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų remia šalies narystę NATO

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų remia šalies narystę NATO, rodo balandžio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Lietuvos integracijai į NATO pritaria 76,2 proc. apklaustų gyventojų. 59,5 proc. respondentų yra aktyvūs narystės NATO rėmėjai, 16,7 proc. neprieštarauja Lietuvos narystei Aljanse.

Komunistinės Kinijos valdžios nusikaltimas

Kinijoje kilus vadinamajai SŪRS ligos epidemijai, kuri apėmė ir kitas šalis ir netgi pasiekė Kanadą, komunistinė šalies valdžia pasielgė kaip ir dera komunistams - slėpti nepatogius galus. Tuo labiau kad pasigirdo kalbos, jog šios pavojingos plaučių ligos sukėlėju galėjo būti slapto Kinijoje gaminamo cheminio ar biologinio ginklo bacilos, ar kiti komponentai.

Nuo bado pasaulyje kasdien miršta 25 tūkstančiai žmonių

Kaip skelbia UNESCO spaudos tarnyba, nuo bado pasaulyje kasdien miršta 25 tūkstančiai žmonių. Tai pažymima Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurią parengė ekspertai, atlikę vandens išteklių būklės įvertinimą. Ataskaitoje teigiama, jog apie 815 milijonų žmonių nuolat stokoja maisto. Iš šių žmonių 777 milijonai gyvena besivystančiose šalyse, 27 milijonai - pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse, o 11 milijonų - ekonomiškai stipriose valstybėse.

Žemės gyventojai neprotingai naudoja vandenį

Tikroji kritiškos gėlo vandens stokos pasaulyje priežastis yra daugybės valstybių vadovybių aplaidumas. Kaip pažymima išplatintoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, jei nebus imtasi skubių priemonių, iki šio šimtmečio vidurio vandens stokos septyni milijardai žmonių. Šis išsamiausias pasaulio gėlo vandens atsargų pasaulyje tyrimas kelia didelį nerimą, pabrėžia BBC. Dėl ligų, kylančių dėl užteršto vandens vartojimo, kasmet miršta šeši tūkstančiai vaikų iki penkerių metų amžiaus.
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija