JAV nori viena nulemti Irako ateitį

Užėmus Bagdadą, pasigirdo kalbų, esą amerikiečiai ketina ilgam įsitvirtinti Irake, pasisavinti visus S.Huseino turtus bei nevaržomai naudotis Irako teritorijoje esančiais naftos telkiniais. JAV griežtai neigia tokias ateities perspektyvas.
JAV atstovas JT Ričardas Viljamsonas tvirtina, kad amerikiečiai nepasisavins to, kas teisėtai priklauso irakiečiams, o jų valstybės laukia puiki ateitis. Pasak šio pareigūno, pastarosiomis dienomis pernelyg daug kalbama apie milžiniškus S.Huseino turtus ir pamirštama, kad irakiečiai išlaisvinti iš 30 metų trukusios despotijos, kurios metu dingo be žinios mažiausiai 16 tūkst. žmonių, kurių dauguma kurdai ir musulmonai šiitai. R.Viljamsonas nesitiki, kad irakiečiams bus lengva kurti demokratiją, tačiau JAV turėtų garantuoti, kad visos Irako vertybės pasitarnautų šios šalies gyventojų gerovei.
Neseniai į Iraką atvykęs JAV atsargos generolas Džekas Garneris, kuriam Dž.Bušo administracija patikėjo koordinuoti Irako atstatymo procesą bei laikinosios Irako administracijos sudarymą, taip pat žada kiekvieną dieną skirti irakiečių pagalbai. Kartu su juo į Iraką atvyko apie 400 JAV karininkų bei kitų strategiškai svarbių profesijų atstovų.
,,Irako nacionalinio kongreso“ partijos lyderis ir vienas realiausių pretendentų tapti naujuoju Irako vadovu Achmadas Čalabis mano, kad amerikiečiams derėtų pasilikti jo šalyje bent jau iki naujosios vyriausybės rinkimų, kurie greičiausiai įvyks maždaug po dvejų metų. Pasak jo, amerikiečiai turėtų užtikrinti eilinių irakiečių saugumą, šalyje vis dar egzistuojant savivalei, esant politiniam, ekonominiam bei etniniam nestabilumui.
Tuo tarpu JAV piliečiai vis labiau baiminasi, kad JAV misija Irake gali užsitęsti. Pasak ,,ABC News“ televizijos kanalo bei ,,Washington Post“ vykdytos apklausos, 73 proc. apklaustųjų mano, kad amerikiečiai turės likti Irake ilgam. 58 proc. apklaustųjų tiki, kad sąjungininkų armijos pergalė sumažino naujų teroro išpuolių JAV tikimybę. Prezidento vykdomą užsienio politiką teigiamai vertina 47 proc. respondentų.

Jungtinėms Tautoms patikima tiekti humanitarinę pagalbą

Nors daugelis Saugumo Tarybos narių pokarinio Irako atstatymą ir valdymą siūlo patikėti Jungtinėms Tautoms, JAV prezidentas Dž.Bušas ne kartą viešai pareiškė, jog ši organizacija turėtų rūpintis tik humanitarinės pagalbos tiekimu irakiečiams. Kremliaus pareigūnų taip pat netenkintų JT veikla Irake. Oficialioji Maskva JT humanitarinę misiją Irake jau šiandien vadina Irako okupacija. R.Viljamsonas primena, kad Irake savų interesų turinčios šalys labiau suinteresuotos ekonomine nauda, o ne skurstančių irakiečių gerove. Jis tikisi, kad tarptautinė bendruomenė palaikys siekius padėti irakiečiams.
Naująją Irako vadovybę JAV burs be konsultacijų su JT atstovais. JAV atakavo šią šalį, negavusi JT pritarimo. Amerikiečiai teisinasi elgęsi pagal tarptautinės teisės normas. Pasak R.Viljamsono, JT leidžia vienai ar kelioms valstybėms, be specialaus Saugumo Tarybos sprendimo, rūpintis savo saugumu. Kiekviena pasaulio valstybė turinti teisę gintis nuo agresorių. Be to, Irakas neįvykdė JT rezoliucijų reikalavimų, kurių net septynios įspėja apie galimas griežtas sankcijas, t.y. karo veiksmus. Ir Dž. Bušas, ir T.Bleiras sutinka, jog būtina kuo greičiau suburti naują Irako vyriausybę, nes dabartinė situacija šalyje, švelniai tariant, nestabili. JT turėtų pripažinti naujosios Irako valdžios teisėtumą.

Amerikiečiai tikisi pasipelnyti

JAV kompanijos skuba kuo greičiau užsitikrinti teisę vykdyti Irako atstatymui būtinus darbus. Pirmąją tokią sutartį pasirašiusi San Francisko statybos bendrovė gaus 34,6 milijono dolerių. Irako elektrinėms, vandenvalos įrenginams, kanalizacijai, oro ir jūrų uostams atstatyti planuojama skirti 680 milijonų dolerių. Demokratų partijos atstovai būgštauja, esą daugelį naudingiausiųjų sutarčių pasirašys dabartinę JAV administraciją remiančios kompanijos.
Numatoma kuo skubiau reorganizuoti Irako švietimo sistemą, išleisti naujus vadovėlius, kuriuose neliktų liaupsių S.Huseinui, pagal naujas programas apmokyti būsimus mokytojus. Žadama stabilizuoti naująją Irako valiutą, reorganizuoti bankų ir finansų sistemas, kurti naujas darbo vietas. JAV kompanijos planuoja daugiau nei pusę personalo samdyti iš vietinių gyventojų. Tačiau Irako bei kitų šalių firmoms bei kompanijoms nežadama pelningų kontraktų, esą taip kiltų grėsmė, kad bus iššvaistyti JAV mokesčių mokėtojų pinigai.

Rusija, Vokietija ir Prancūzija siekia pagerinti santykius su JAV

Rusijai teks susitaikyti su JAV sprendimais. V.Putinas sako, jog Rusijai svarbu išlaikyti gerus santykius su JAV ir bendradarbiauti su šia supervalstybe. Nutraukti bet kokius ryšius su amerikiečiais būtų nenaudinga. Tačiau vargu ar Rusijai pavyks išpešti naudos iš Irako atstatymo.
Koalicijai be didesnio pasipriešinimo įžygiavus į Bagdadą, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai lyg ir pamiršo ankstesnius pareiškimus apie šį karą. Ž.Širakui ir G.Šrioderiui teks diplomatiškai pripažinti amerikiečių pergalę. G.Šrioderis, televizoriaus ekrane stebėdamas vieno iš daugelio S.Huseino paminklų nuvertimą, pareiškė, kad sąjungininkų pralaimėjimas nebeįmanomas. Paryžiuje taip pat negailima pagyrų sąjungininkų pajėgoms. Nei Berlynas, nei Paryžius nenori likti nuošalyje nuo Irako atstatymo klausimų. Vokietijos vyriausybė žada skirti keletą šimtų milijardų eurų, vokiečių firmos norėtų dalyvauti kuriant Irako pramonės infrastruktūros projektus.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai, be begalės vidaus problemų, priversti galvoti, kaip pagerinti santykius su JAV ir tuo pat metu nepabloginti santykių su vokiečiais bei prancūzais. Rusijos karo ekspertai, prognozavę ilgalaikį karą ir milžinišką sąjungininkų aukų skaičių, pasirodė neteisūs. Rusija jaučiasi taip, tarsi kartu su Iraku būtų pralaimėjusi karą. Prarandamos paskutinės viltys kada nors atgauti Irakui paskolintus aštuonis milijardus dolerių. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas P.Vulfovicas ragina valstybes, kurioms S.Huseino režimas buvo įsiskolinęs, neužkrauti šių milžiniškų įsipareigojimų naujajai valdžiai. Baiminamasi, kad, nepagerinus santykių su JAV, Rusija gali prarasti įtakingos pasaulio valstybės statusą. Šansų jiems pagerinti tikrai yra, ypač jei bus laikomasi vieningos pozicijos Šiaurės Korėjos ir Irano atžvilgiu, kurios taip pat kaip ir Irakas turi masinio naikinimo bei branduolinių ginklų. Niekam ne paslaptis, jog Rusija per trečiąsias valstybes Irakui teikė karinę ginkluotę, todėl Rusijai teks gerokai pasistengti, norint įrodyti lojalumą JAV.
Sankt Peterburge vykusiame trišaliame Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikime, kurį žurnalistai pavadino ,,pralaimėjusiųjų trijule“, iš esmės nekalbėta apie santykių su Didžiąja Britanija ir JAV gerinimą. Daug dėmesio skirta diskusijoms apie ateities tarptautinės saugumo sistemos užtikrinimo perspektyvas, tikintis, kad šias funkcijas ir toliau turėtų atlikti JT. Tačiau šios tarptautinės organizacijos lyderis K.Ananas stengėsi laikytis neutralios pozicijos. Todėl daugelis šį renginį vertina tik kaip pokalbį apie galimą Irako skolų nurašymą bei pasirengimą birželį vyksiančiam G-8 grupės susitikimui.
JAV Kongresas jau skyrė lėšų atstatymo darbams, ieškoma šiuos darbus atliksiančių kompanijų. Prognozuojama, kad pirmajame atstatymo darbų etape amerikiečiai neleis dalyvauti valstybėms, neparėmusioms sąjungininkų koalicijos. Vėliau JAV, ko gero, neišsivers be Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos paramos. Tačiau kad įvykiai klostytųsi būtent taip, būtinas tam tikras kompromisas tarp dabartinių šių valstybių pozicijų.

Arabų šalys laukia naujų karų

JAV administracija skelbiasi įžengusi į Irako teritoriją, norėdama visam islamiškajam pasauliui įrodyti esanti galinga ir nebijanti siekti tikslų valstybė bei sužlugdyti šios šalies remiamų islamo teroristų grupuočių veiklą. Todėl arabų šalyse leidžiamuose laikraščiuose mirga straipsniai apie pasipriešinimą sąjungininkų armijai, kurį nutyli kitų šalių žiniasklaida, apie S.Huseino valdininkų meilę pinigams, o ne šalies vadovui, apie priešpriešą tarp JAV ir arabų šalių bei JAV, Rusijos bei Prancūzijos santykius.
Vašingtonas tikėjosi, kad sąjungininkai irakiečių bus sutikti kaip išvaduotojai, deja, teko susidurti ir su neapykanta bei priešiškumu.
Jei paaiškėtų, kad amerikiečiai nepajėgūs kontroliuoti situacijos ir sukurti naujos Irako vyriausybės, tai reikštų, jog karas nebuvo laimėtas. Rūpesčių kelia kaimyninės Sirija, Turkija ir Iranas.
Pavojingiausiu ir neprognozuojamu potencialiu priešu laikoma Sirija. Karinių veiksmų Irake metu Damaskas siuntė savanorių būrius kovai prieš sąjungininkų pajėgas, teikė prieglobstį pabėgusiems iš šalies aukštiems Irako pareigūnams.
JAV karo strategams itin palanki Turkijos geopolitinė padėtis. Tačiau nerimą kelia tai, kad be JAV paramos neįmanoma užtikrinti Turkijos saugumo. Turkai nesižavi Irako kurdų noru kurti nepriklausomą valstybę, baimindamiesi, kad jų pavyzdžiu nepasektų Turkijos kurdai.
Irako kare proiraniškosios šiitų grupuotės kovojo prieš amerikiečius, kai oficialioji Irano vadovybė skelbiasi remianti JAV. Tokios dviveidystės Teheranas griebiasi bijodamas Vašingtono keršto. Tuo tarpu JAV Iraną laiko šalimi, keliančia didžiulę grėsmę regiono saugumui. Todėl visai realu, kad JAV ir toliau griebsis tarptautinio terorizmo prevencijos, puldama Siriją ir Iraną.
Tiesa, JAV vykdomos gyventojų apklausos rodo, kad tokiems veiksmams nepritartų devyni iš dešimties tų šalies piliečių.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"