Rytų Europoje sparčiai auga atominės energetikos rinka

Prancūzijos dienraščiui "Le Monde" išspausdinus itin prieštaringai įvertintą straipsnį, Europos Sąjunga pradėjo dar aršiau ginčytis, ar Rytų Europos valstybės turėtų išsaugoti savo atominės energetikos sektorių po įstojimo į Europos bloką, ar turėtų atsisakyti savo dabartinių reaktorių. "Le Monde" teigimu, Rytų Europos valstybės norėtų ir toliau naudoti atominę energetiką, nepaisydamos Vakarų įspėjimų. Analitiniame straipsnyje Prancūzijos dienraštis rašo apie Lietuvą, kuri šalia Ignalinos jėgainės, kurią ES reikalauja uždaryti, gali pastatyti dar vieną reaktorių.
Tačiau daugelį ES vyriausybių, siekiančių uždaryti dabartinius ES saugos standartų neatitinkančius buvusio sovietinio bloko atominės energetikos reaktorius, turėtų supykdyti ne tik Lietuva. Bulgarija, uždariusi pirmąjį ir antrąjį Kozlodujaus jėgainės reaktorius ir pasižadėjusi iki 2006 metų uždaryti likusius du reaktorius, šiuo metu planuoja pastatyti dar vieną reaktorių. Praėjusiais metais darbą atnaujinusios Čekijos Temelino jėgainės pavyzdys vis dar yra aktualus, nes daugelis prisimena, kokias aistras šios jėgainės darbas sukėlė kaimyninėje Austrijoje, kurios piliečiai rengė mitingus, reikalaudami atidėti Čekijos Respublikos narystę Europos Sąjungoje, kol jėgainė nebus uždaryta.
"Le Monde" pabrėžia, jog net Ukraina ir Baltarusija, nukentėjusios per Černobylio nelaimę prieš septyniolika metų, vėl pradeda svarstyti galimybes pastatyti kelis naujus reaktorius. Rumunija taip pat neatsisako planų pastatyti atominę jėgainę su šiuolaikinėmis Kanados technologijomis Černavodoje. Tuo tarpu Europos Sąjunga reikalauja, kad visos valstybės kandidatės atsisakytų dabartinių atominių jėgainių, kurių senosios sovietinės eros technologijos reiškia, kad reaktoriai kelia didžiulį pavojų ir negali būti modernizuoti už priimtiną kainą. Tokios valstybės, kaip Bulgarija, Lietuva ir Slovakija, sutiko atsisakyti jėgainių dar per derybas dėl narystės ir mainais už tai ES pažadėjo joms finansinę kompensaciją. Tuo tarpu Bulgarija gavo pirmąją "Euratom" 240 milijonų eurų paskolą naujesnių - penktojo ir šeštojo - Kozlodujaus reaktoriams modernizuoti, ir netrukus turėtų gauti antrą paskolą. Rumunija taip pat gali gauti "Euratom" paramą naujosios jėgainės Černavodoje statyboms. "Le Monde" analitikų nuomone, Rytų Europos valstybės kandidatės nori sugrįžti prie atominės energetikos, siekdamos gauti daugiau ES lėšų ir kitų "Euratom" paskolų. Šiais metais "Euratom" paskolos bus padidintos dviem milijardais eurų, tačiau Vokietija šiam padidinimui atkakliai prieštarauja.
"Le Monde" aiškina, jog be ES pagalbos šių valstybių ambicijos nebus įgyvendintos. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, jog atominės energetikos plėtra Rytuose nėra realistinė. Ši problema yra ekonominė, nes šios valstybės nepajėgs pačios surinkti šiems projektams būtinų lėšų. Reaktoriaus statyboms paprastai reikia maždaug milijardo eurų. Neįskaitant šio problemos aspekto, Rytų energetikos sistemos, "Le Monde" cituojamų analitikų nuomone, yra labai neefektyvios. Vis dėlto "Le Monde" tikisi, jog šioms valstybėms kandidatėms įstojus į ES eikvojamos energijos apimtys automatiškai sumažės.

ELTA

© 2003"XXI amžius"