Negaus nė cento
Tuo metu, kai komunistiniai ir
patriotiniai Rusijos laikraščiai, tokie kaip Tribūna, Literaturnaja
gazeta, kažkada buvęs gana pažangus savaitraštis, Parlamentskaja
gazeta, lieja ašaras dėl Sadamo Huseino ir kenčiančios Irako
liaudies, Maskvos dienraštis Izvestija paskelbė Irako nacionalinio
kongreso centro komiteto nario Muvafako Fatuhi straipsnį, pavadintą
Niekas negrąžins skolų. Jame M.Fatuhi prisimena, kaip S.Huseinas,
dar būdamas Irako viceprezidentu, sudarė komisiją, kuri turėjo
numatyti gaires Irako ateičiai.
Šioje komisijoje dirbo trys geriausi Irako ekonomistai, tarp jų
ir M.Fatuhi. Komisija paskelbė prognozes artimiausiems 30 metų.
Tuo metu, kai dirbo komisija, barelis naftos tekainavo tik tris
dolerius. Komisijos išvadose buvo prognozuojama, jog artimiausiu
metu naftos barelio kaina išaugs iki dešimties dolerių. Dabar,
kaip žinoma, naftos barelio kaina - 24-25 JAV dolerių. Tuomet
nacionalinė Irako valiuta - dinaras - buvo labai stipri - net
3,3 dolerio. Metinė infliacija siekė tik tris procentus, o finansiniai
Irako rezervai sudarė 40 milijardų dolerių. Faktiškai nebuvo nedarbo,
o šalies infrastruktūra puikiai vystėsi... Komisijos išvadose
buvo prognozuojama, kad jau po dešimties metų Irakas visiems laikams
nebebus vadinamas silpnai išsivysčiusia šalimi.
Tačiau kada 1979 metais S.Huseinas užgrobė valdžią, jis visiškai
atsisakė ekonomikos plėtros ir visas pastangas bei lėšas ėmė skirti
ginklavimuisi. Todėl Irako dinaras visiškai nuvertėjo ir, prieš
prasidedant sąjungininkų karinei operacijai, vienas JAV doleris
kainavo du su puse tūkstančio dinarų. Nedarbas pasiekė grėsmingą
mastą ir viršijo 70 proc. Infliacijos lygį sunku net įsivaizduoti
- 60 tūkstančių procentų! Infrastruktūra visiškai sunaikinta.
Oficiali Irako skola užsieniui pasiekė 90 milijardų dolerių. Kitais
duomenimis, skola jau viršijo trilijoną dolerių.
S.Huseino valdymo metais jo sukeltuose karuose su kaimyniniu Iraku
ir etninių kurdų skerdynėse žuvo mažiausiai pusantro milijono
irakiečių. Daugiau kaip du milijonai tapo invalidais.
Rusija, Baltarusija ir Ukraina buvo didžiausios S.Huseino draugės.
Jos dosniai tiekė ginklus. Todėl nei Rusijai, nei Baltarusijai
niekas skolų negrąžins. Maskva ir Minskas S.Huseinui tiekė tankus,
lėktuvus, raketas, tai tegul dabar pačios ieško Sadamo milijonų,
- teigė M.Fatuhi. Jis priminė, jog Rusijos komunistų lyderiui
Genadijui Ziuganovui turėtų būti didelė gėda, nes jis ne kartą
svečiavosi pas S.Huseiną, glėbesčiavosi su juo, o režimas pūdė
kalėjimuose ir žudė Irako kompartijos narius.
Mes, irakiečiai, gerbiame Rusiją. Tai milžiniška šalis. Mes taip
pat žinome Sovietų Sąjungos indėlį sutriuškinant fašizmą. Tačiau
tenka tik apgailestauti, kad šiandieninės Rusijos politika nukreipta
prieš Irako tautą, - pabrėžė M.Fatuhi. Jis taip pat pažymėjo,
kad naujasis atgimęs Irakas neieškos priešų, o ieškos draugų.
Todėl Rusija turi pagaliau suprasti, jog reikia keisti tokią politiką
ir siekti bendradarbiavimo su Iraku visiškai naujais pagrindais.
M.Fatuhi pabrėžė, jog tarptautinė bendruomenė turi imtis iniciatyvos
sukurti Irakui kažką panašaus į Maršalo planą. Realizuojant tokį
planą pirmiausia turi dalyvauti Jungtinės Valstijos, kitos jas
parėmusios, nuverčiant S.Huseino režimą, šalys bei Jungtinės Tautos.
Tikimės, kad ir Rusija neliks nuošalėje, - teigė M.Fatuhi.
Petras KATINAS
© 2003"XXI amžius"