Ir slovakai pasakė „taip“

Slovakijos premjeras Mikulas Dzurinda džiaugiasi referendumo dėl narystės ES rezultatais EPA-ELTA nuotrauka

Po Vengrijos, Slovėnijos, Maltos, Lietuvos ir Slovakijos piliečiai tarė savo žodį dėl stojimo į Europos Sąjungą. Nors visuomenės apklausų duomenys, skelbti prieš referendumą dėl Slovakijos stojimo į ES, buvo optimistiški teigiant, jog 80 proc. slovakų nori, kad jų šalis taptų ES nare, po analogiško referendumo Vengrijoje, kur balsuoti atėjo vos 42 proc. balso teisę turinčių piliečių, Slovakijos vyriausybė gerokai sunerimo. Buvo baiminamasi, jog iš 4,2 milijono Slovakijos rinkėjų pusė neateis prie balsadėžių. Tuo labiau kad buvusio boksininko ir premjero V.Mečiaro šalininkai neslėpė savo priešiškumo narystei ES. Tą patį darė ir komunistai, kurie Slovakijoje, kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse, turi pakankamai didelę įtaką. Tuo labiau kad nemažos dalies Slovakijos gyventojų ekonominė padėtis gana sunki ir dalis žmonių dėl to kaltina ekonomines reformas, su kriminaliniu atspalviu vykstantį privatizavimą. Kita vertus, Slovakijoje, daugiau nei kitose pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, jaučiama nostalgija „socialistinei“ praeičiai. Valdančiosios krikščionių demokratų vyriausybės nerimą sukėlė ir tai, jog po pirmosios referendumo dienos balsuoti atėjo mažiau kaip 30 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Tai buvo pagrįstas nerimas, nes antrąją referendumo dieną balsuoti buvo galima tiktai iki vidurdienio. Tiesa, Slovakijos parlamentas, kaip ir Lenkijos Seimas, apsidraudė. Jeigu balsuoti nebūtų atėję pusė šalies rinkėjų, tai sprendimą dėl narystės Europos Sąjungoje turėtų priimti parlamentas. Tačiau to neprireikė. Balsavo 52 proc. Slovakijos rinkėjų, o už šalies narystę ES pasisakė per 92 proc. balsavusiųjų.
Slovakijos referendumą, kaip ir anksčiau įvykusį Lietuvoje, įdėmiai sekė Lenkijoje, kur referendumas dėl narystės ES įvyks birželio 7-8 dienomis. Skirtingai nei Lietuvos ir Slovakijos, visuomenės nuomonės apklausų agentūrų duomenys rodo, jog kol kas referendume rengiasi dalyvauti tik 48-49 proc. lenkų rinkėjų, o pagal Konstituciją referendumo rezultatai bus pripažinti galiojančiais tik tuo atveju, jeigu jame dalyvaus per 50 proc. rinkėjų. Ypač aktyviai prieš referendumą pasisako žinomo populisto Andžejaus Leperio vadovaujama „Savigynos“ organizacija. Ji ypač populiari Lenkijos provincijoje. Be to, vis didėjantis nedarbas ir korupcija, skandalai kairiosios valdžios viršūnėse, į kuriuos įsipainiojusi ir premjero Lešeko Milerio aplinka bei pats premjeras, irgi nuteikia lenkus nedalyvauti referendume.

© 2003"XXI amžius"