Ar pakaks kantrybės ir
gebėjimo
Po viešnagės Paryžiuje ir susitikimo
su Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku Lietuvos Prezidentas optimistiškai
pareiškė, jog pasaulyje plačiai nuskambėjęs ir sukėlęs atvirą
pasipiktinimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse Ž.Širako įžeidžiantis
pareiškimas, liepiant joms geriau patylėti, jau nuėjo diplomatinėn
užmarštin. Gerai būtų, jeigu taip būtų iš tiesų. Neatrodo, kad
Paryžius atsisakytų savo ambicijų tapti Europos Sąjungos lyderiu.
Be abejo, labiausiai bus spaudžiamos naujosios ES narės, tarp
jų ir Lietuva. Po referendumo, kai viena koja jau atsidūrėme Europoje,
Lietuvos politikų laukia ne ką lengvesni uždaviniai. Ypač vykstant
aršioms diskusijoms dėl būsimosios Europos Sąjungos Konstitucijos.
Pagal išankstinį sumanymą, ES Konstitucija turi būti priimta 2004
metų gegužės ar birželio mėnesiais, kai visateisėmis ES narėmis
taps dešimt naujų valstybių. Tačiau jau dabar galima drąsiai tvirtinti,
jog šis terminas nerealus. Tuo labiau kad ne tik naujosios narės,
bet ir ES senbuvės būgštauja, jog ES Konstituciją priims didžiosios
ES valstybės, žinoma, palankią savo interesams. Todėl mažosios
ES šalys nenori, bent jau per artimiausius kelerius metus, keisti
dabartinę ES valdymo tvarką, kai Europos Sąjungai kas pusmetį
pirmininkauja kuri nors bendrijos valstybė. Prancūzija ir Vokietija
atkakliai siekia, kad būsimojoje ES struktūroje būtų įteisintas
nuolatinis Europos viršūnių tarybos pirmininkas. Kitaip tariant,
prezidentas. Jis ir priimtų visus svarbiausius sprendimus, privalomus
kiekvienai ES narei. Pasak Danijos atstovės Europos Parlamente
Anės Jensen, aišku, jog ES prezidentu taptų didžiųjų ES valstybių
atstovas. O tai nepriimtina ne tik Danijai, bet ir ypač šalims
kandidatėms. Kol kas vis dar neaišku, ar dešimt būsimųjų ES narių
galės kaip lygiavertės partnerės dalyvauti rudenį Romoje įvyksiančioje
Tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri turėtų apsvarstyti ES
Konvento parengtą bendrijos Konstitucijos projektą. Briuselyje
ir Strasbūre beveik atvirai kalbama, jog Europos Komisijoje vyrauja
nuomonė, kad Tarpvyriausybinėje konferencijoje sprendimo teisę
dėl ES Konstitucijos priimtų tik senosios penkiolikos ES valstybių
narės. Šitokia pozicija, aišku, gali ir pasikeisti. Tuo labiau
kad mažosios ES valstybės linkusios palaikyti naująsias nares.
Šiaip ar taip, Lietuvos bei kitų naujojo ES dešimtuko šalių laukia
galimas referendumas dėl naujosios ES Konstitucijos. Danijoje
ir Airijoje tokie referendumai jau numatyti surengti. Sunku prognozuoti,
kas ištiktų, jeigu žmonės balsuotų prieš tokią Konstituciją. Kai
kurių politikų nuomone, nieko baisaus neatsitiktų, nes liktų galioti
dabartinė ES sistema. Kaip teigė Lietuvos Europos reikalų komiteto
vadovas V.Andriukaitis, toks referendumas dėl ES Konstitucijos
Lietuvoje galėtų įvykti kitų metų pavasarį. Tik neaišku, ar už
tai pasisakytų dauguma piliečių, kaip buvo referendume dėl narystės
Europos Sąjungoje. Juk daugelis, nepajutę laukto eurų lietaus,
gali ir neateiti balsuoti. Nesvarbu, kad dauguma balsavusiųjų
už narystę ir teigė, kad balsuoja už geresnę savo vaikų ir vaikaičių
ateitį. Vos pasibaigus referendumui, žemdirbių vadais besivadinantieji,
pirmiausia iš valstybės biudžeto išlaikomas Žemės ūkio rūmų vadovas
J.Ramonas, teigęs, kad žemės ūkis, jeigu ne šiandien, tai rytoj
bankrutuos, tiesiog kursto žmones streikams ir kelių blokadoms.
Tik kažkodėl tas pats J.Ramonas ir jo vadovaujami Žemės ūkio rūmai,
tariamai ginantys pieno gamintojus, absoliučiai nieko nedaro steigiant
ūkininkų kooperatyvus ar kaip atsvarą perdirbėjų monopoliui -
kooperatines pienines. Pasirodo, visi šie grūmojimai turi kitą
tikslą - nurėžti išlaidas krašto apsaugai. Kažkodėl tie du BVP
procentai, skiriami krašto apsaugai, neduoda ramiai miegoti ne
tik Seimo nariams R.Pavilioniui ir J.Veselkai, bet ir tiems, kas
kursto blokuoti greitkelius, vedančius Lenkijos sienos link. Tai
aiškus siekis sutrukdyti tarptautinį eismą ir sukelti Lietuvai
naujų problemų. Taigi entuziazmas, praėjus vos kelioms dienoms
po sėkmingo referendumo, keičiasi į anarchiją. Kita vertus, tie
patys, dabar besiskelbiantys žemdirbių gynėjais, ir agitavo valstiečius
balsuoti už socialdemokratus. Tad kodėl jie dabar blokuoja greitkelius,
o ne Premjero Vyriausybę?
O kaip tvarkytis būnant Europos Sąjungoje, galima pasimokyti iš
Portugalijos, kurios prezidentas Žoržė Sampajas šiomis dienomis
lankėsi Lietuvoje. Beje, tai buvo pirmojo Europos Sąjungos valstybės
vadovo vizitas į Lietuvą po sėkmingo referendumo. Net vadinamieji
Briuselio biurokratai pripažįsta, kad, 1986 metais tapusi ES nare,
Portugalija ypač efektyviai panaudojo ES struktūrinių fondų lėšas.
Neatsitiktinai Portugalijos prezidentas atsivežė į Vilnių ir kelis
ekspertus, kurie Lietuvos eurointegracijos specialistams surengė
seminarą. Beje, Portugalija labai daug lėšų, gautų iš ES fondų,
skyrė švietimui. Ir ne tik studentams bei moksleiviams, bet ir
ūkininkams mokyti, kaip prisitaikyti prie ES nustatytų normų,
pakeisti savo ūkių profilį. Tad pasimokyti iš šios pietų šalies
tikrai verta.
nukelta į 3 p.
atkelta iš 1 p.
Kai kas, matydamas valdžios suktybes, savanaudiškumą, netiki,
kad dabartiniai valdantieji sugebės ir norės perimti kokią nors,
kad ir pačią geriausią patirtį. Taip pat galima labai suabejoti
ir valdžioje esančiųjų gebėjimais. Juk kai į valdžią skiriami
žmonės tik vadovaujantis partine atranka, gerų rezultatų ir nuoširdaus
darbo nėra ko tikėtis. Tuo labiau kad įsigalėjo mada, kai niekas
už nieką neatsako. Tiesa, Lietuvos bankininkai ir finansininkai
teigia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus panaudotos
sėkmingai. Bent jau taip kalbėjo Vilniuje vykusiame Baltijos ekonomikos
forume Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojas A.Feiferas.
Jo žodžiais tariant, Lietuva labai sėkmingai įsisavino ES PHARE
programos lėšas, panaudojo net 97,3 proc. skirtų pinigų. Tačiau
daugeliui kyla abejonių dėl Lietuvos sugebėjimo paimti kuo daugiau
ES struktūrinių fondų lėšų. Tai priklausys ne tik nuo verslininkų,
ūkininkų ir kitų sričių dirbančiųjų sugebėjimo sutvarkyti reikiamus
dokumentus, bet ir nuo vietinių biurokratų. Čia ir slypi didžiausi
pavojai.
Šiomis dienomis Briuselyje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų
ministrai pradėjo svarstyti 2004 metų ES biudžeto projektą. Šiame
susitikime dalyvavo ir būsimųjų ES narių finansų ministrai. Tarp
jų ir Lietuvos finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Kitų metų
ES biudžeto projekte numatomi asignavimai jau ne penkiolikai,
o visoms 25 ES šalims narėms. Visos biudžeto išlaidos 2004 metais
siektų 100 milijardų eurų. Šalims naujokėms nuo jų narystės pradžios
- 2004 m. gegužės 1 d. Europos Komisija siūlo skirti penkis milijardus
eurų (17,264 mlrd. litų). Iš jų du milijardus eurų žemės ūkiui.
Na, o kol kas Lietuva, nepaisydama nieko, skinasi kelią į ES ir
NATO. Dar viena maloni žinia atėjo iš Baltijos valstybių bičiulės
Danijos. Jos parlamentas vieningai balsavo už naujų narių stojimo
į NATO dokumentų ratifikavimą. Iš 101 Danijos parlamento nario
tik keturi komunistai balsavo prieš. Taigi Danija tapo ketvirtąja
NATO šalimi, po Norvegijos, Kanados ir JAV, ratifikavusi naujų
narių stojimo į Aljansą protokolus.
Tiesa, Lietuvos parlamentarų delegacija Europos Parlamente vėl
sugebėjo atkreipti Europos dėmesį į save. Triukšmą sukėlė Seimo
narys K.Bobelis, užsimojęs tapti Europos Parlamento Liaudies partijos
frakcijos Užsienio reikalų komiteto nariu. Nesvarbu, jog iš anksto
buvo susitarta, jog į šį postą turi būti skiriamas parlamentaras
E.Vareikis. Tačiau K.Bobelis pareiškė, kad ši vieta priklauso
jam, nes esą E.Vareikis atstovauja neegzistuojančiai Moderniųjų
krikščionių demokratų partijai ir nėra joks krikščionis demokratas,
o liberalas. Taigi panašūs pokštai krečiami ne tik Vilniuje,
bet jie jau pasiekė Briuselį ir Strasbūrą.
Petras KATINAS
|
Portugalijos prezidentas
Žoržė Sampajas kartu
su žmona Marija Chosė Rita (kairėje) apžiūrėjo Vilniaus
senamiestį.
Tomo BAURO (ELTA) nuotrauka
|
Lietuvoje su valstybiniu vizitu
viešėjęs Portugalijos Respublikos prezidentas Žoržė Sampajas kartu
su žmona Marija Chosė Rita ir oficialia delegacija dalyvavo Lietuvos
ir Portugalijos verslo forume, Antakalnio kapinėse padėjo vainiką
prie memorialo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, lankėsi
Vilniaus universitete. Universiteto bibliotekoje aukštieji svečiai
pirmiausia apžiūrėjo puošniausią Pranciškaus Smuglevičiaus salę
ir joje veikiančią senųjų spaudinių ekspoziciją, ilgiau sustodami
prie XVI amžiaus atlasų su Portugalijos žemėlapiais. Šv. Jonų
bažnyčioje svečiai apžiūrėjo įspūdingą Šv. Onos koplyčios altorių,
klausėsi didžiųjų vargonų muzikos. Vėliau VU Auloje svečiai klausėsi
senosios muzikos ansamblio iš Lisabonos Segreis de Lisboa atliekamos
muzikos. Ž.Sampajas ir Vilniaus universiteto rektorius akademikas
Benediktas Juodka aptarė abiem šalims aktualias aukštųjų mokyklų
valdymo, švietimo reformos, kitas švietimo problemas. Portugalijos
vadovui labai didelį įspūdį paliko Lietuvos aukštojo mokslo statistika,
vienas didžiausių Europos Sąjungoje studijuojančiųjų skaičius.
Portugalijos prezidentas taip pat lankėsi Trakuose.
© 2003"XXI amžius"