Lenkijos vyskupai kviečia dalyvauti referendume

Gegužės pradžioje Lenkijos vyskupai išskirtiniu ganytojišku žodžiu pakvietė tikinčiuosius dalyvauti referendume dėl Lenkijos stojimo į Europos Sąjungą, pabrėžiant dalyvavimą balsavime kaip pilietinę. Tiesa, episkopatas nepabrėžė kvietimo balsuoti „už“, tačiau rėmėsi popiežiaus Jono Pauliaus II autoritetu, kuris pripažino, jog „būtina siekti, kad Lenkija turėtų deramą vietą suvienytos Europos politinėse ir ekonominėse struktūrose“.
Vyskupų kreipimasis visur skelbiamas kaip atsargus Lenkijos integracijos projekto rėmimas, jai stojant į Europos Sąjungą. Tvirtinama, kad kreipimasis bus paskelbtas birželio pradžioje visose Lenkijos bažnyčiose keletą dienų prieš numatomą referendumą, ir gali turėti įtakos apsisprendimui. O tai, esant aiškiai integracijos šalininkų persvarai (pagal apklausą stojimui į ES pritaria per 60 proc. lenkų) gali lemti pozityvų balsavimo rezultatą.

Vyskupų atsargumas ir išvados

„Šiuo metu Lenkija stovi ties apsisprendimu, ar vienytis su kitomis šalimis Europoje, kad sykiu kurtų geresnę bendruomenę ir naują šiandieninę visuomenę, politinę ir ūkinę žemyno plėtrą. (…) Kiekvienas lenkas, tuo labiau tikintis žmogus, jausdamas atsakomybę už ateitį ir deramą savo tėvynės vietą Europos tautų šeimoje, privalo dalyvauti referendume“, - rašė hierarchai gegužės 2 dieną savo ganytojiškame laiške.
Episkopato nuomone, apie Europos integracijos problemas rašoma eiliniuose dokumentuose, pabrėžiamas atsargumas ir nuoseklumas. Išleistame 2002 metų kovo mėnesį dokumente vyskupai priminė, kad vieningos Europos idėja gimė inspiruota krikščioniškojo tikėjimo ir išreiškė viltį, jog ES įstatymų leidyba užtikrins Bažnyčios teisinį statusą, religijos laisvę, taip pat pagrindinę moralinę teisę - gyventi nuo gimimo iki natūralios mirties. Jie kartu pabrėžė, kad atsakomybė už integracijos procesą ir derybas gula ant pasaulietinės valdžios pečių - parlamento, vyriausybės, prezidento, - kurių užduotis - užtikrinti Lenkijos piliečių teises ir interesus.
Vyskupai apibūdina Europos vienijimosi procesą pirmiausia dvasinėmis kategorijomis, dažnai remdamiesi žinoma popiežiaus Jono Pauliaus II metafora apie Europą, kuri privalo kvėpuoti dviem savo dvasinės tradicijos plaučiais - Rytų ir Vakarų. Todėl dažnai Episkopato nariai pabrėžia, jog, be moralinio pamato bei politinės ir ekonominės integracijos, besiremiančios besąlygiška pagarba žmogaus gyvenimui ir moraline teise, visas Europos Sąjungos ateities projektas pasmerktas sunykti.
Taip pat vyskupai perspėja, jog integracijos procesas pirmiausia yra politinis vyksmas, kuriame didžiulį vaidmenį atlieka ekonomika. Už šios integracijos mastą atsakingi Lenkijos politikai ir derybininkai. Todėl Bažnyčia, tokia nuomonė vyrauja tarp Lenkijos vyskupų, neprivalo kviesti vienareikšmiškai remti stojimo į ES, nes tai politinis pasirinkimas, kurį kiekvienas katalikas turi teisę spręsti pagal savo sąžinę.

Hierarchų nuomonės skirtumai

Savo gegužės mėnesio ganytojiškame laiške vyskupai prabilo vieningai. Tačiau žinoma, kad vyskupai laikosi skirtingų nuomonių dėl santykių su ES ir dėl Lenkijos stojimo į ES. Tas vidinis nuomonių pasiskirstymas nulėmė, kad iki paskutinės akimirkos nebuvo žinoma, ar Episkopato konferencija patvirtins dokumentą apie stojimą į ES.
Viena grupė vyskupų aiškiai pasisako už Lenkijos stojimą į ES. Jai priklauso Gniezno arkivyskupas Henrikas Mušinskis, arkivyskupas Juzefas Žycinskis ir vyskupas Tadeušas Pieronekas. Jie sudaro Episkopato mažumą, tačiau yra pakankamai matomi, pastebimi atviroje Lenkijos visuomenės diskusijoje. Šie hierarchai teigia, kad Lenkija neturėtų baimintis Europos, nes, tik dalyvaujant istoriniame žemyno vienijimosi procese, galima daryti įtaką jo krypčiai. Priklausydama ES, Lenkija turės materialinės naudos, bus didesnės civilizacijos plėtros perspektyvos. Taip pat lenkai kartu su kitomis Vidurio Europos tautomis turi ką pateikti dvasinių vertybių srityje: tai stipriai įsišaknijusį krikščioniškoje kultūroje tikėjimą, gyvybės vertinimą, pagarbą santuokai ir šeimai.
Labai aiškiai stojimą į ES parėmė visos Lenkijos Bažnyčios vadovas, primas kardinolas Juzefas Glempas, kuris atvirai pareiškė, kad referendume už stojimą į ES balsuos tik „Taip“.
Kai kurie iš vyskupų laikosi prieštaringos nuomonės. Pavyzdžiui, vyskupas Edvardas Frankovskis prieš kelias savaites Jasna Guroje atvirai pasisakė prieš Lenkijos stojimą į ES. Vyskupai, kurie pasisako prieš stojimą į ES, dažniausiai kalba apie lenkų katalikų savimonės praradimą mažai tikinčioje ir tiesiog bedieviškoje Europoje. Be to, yra nemažai vyskupų, kurie dar neapsisprendė. Iš dalies jie palaiko ES priešininkų nuomonę, tačiau atvirai nepasisako prieš stojimą į ES.

Bažnyčios ir visuomenės nuomonių skirtumai

Toks nuomonių skirtumas aiškiai atspindi ir katalikų bei visos Lenkijos visuomenės nuomonių įvairovę.
Jau kelerius metus beveik nekinta lenkų nuomonė dėl Lenkijos stojimo į ES (pritaria apie 60 proc.), bet per pastaruosius dvejus metus pastebimai suaktyvėjo ir politinės grupuotės bei visuomeniniai judėjimai, pasisakantys prieš stojimą. Populistinė „Savigyna“ („Samoobrona“) ir dešinioji - nacionalistinė Lenkijos šeimų lyga (LPR) (abi grupuotės turi atstovų Seime) įgyja vis didesnį populiarumą ir kaupia savo politinį kapitalą, kritikuodamos negabias pokumunistų kairiųjų vyriausybes. Tų partijų lyderiai stojo į triukšmingą kampaniją prieš ES, vartodami gana dažnai ir katalikišką frazeologiją, atseit gina Bažnyčią, saugo šeimas nuo bedieviškos Europos.
Išskirtinis reiškinys yra „Radio Marija“ laidos, kurių klausosi beveik penki milijonai lenkų. Šeimų judėjimo inicijuotas masinis „Radio Marija“ laidų klausymas (tokių klausytojų yra daugelyje Lenkijos parapijų) sudaro tą antieuropinės integracijos elektoratą. Reikia pabrėžti, kad šovinistinis radijo laidų turinys privertė į tai atkreipti dėmesį ir Lenkijos episkopatą, tuo susirūpino ir Lenkijos Bažnyčios vadovas kardinolas J.Glempas. Kai kurių komentatorių nuomone, baimė dėl kelių šimtų tūkstančių tikinčiųjų netekties ir susiskaldymo Bažnyčioje privertė vyskupus užimti atsargią poziciją integracijos į ES klausimu.
Europos Sąjungos plėtros politinė scena labai plati, nes apima daugumą grupuočių: valdančiuosius buvusius komunistus, liaudininkus, centrinę „Piliečių platformą“ (“Platforma Obywatelska“) ir „Laisvės Uniją“, taip pat to siekia dešiniųjų „Teisė ir Teisingumas“. Šios grupuotės priėmė integracijos į ES klausimu susitarimą, numatantį keitimąsi informacija ir dalinį agitacinės kampanijos koordinavimą, artėjant referendumui. Visos kartu proeuropietiškos grupuotės sudaro aiškią daugumą Seime. Europos Sąjungos narystės šalininkų katalikų yra pakankamai daug, daugiau nei tų katalikų, kurie nepritaria stojimui į ES. Taip pat matyti, kad stojimo į ES mintis gyva pirmiausia tarp inteligentų, kuriems irgi skiriami proeuropietiški katalikų publicistų tekstai. Tuo tarpu „Radio Marija“ adresuoja savo priešiškas laidas mažiau išsilavinusiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių nesugebės orientuotis naujoje ekonominėje situacijoje, kurioje dažnai bus sunku susigaudyti.
Tvirtą poziciją užima nuomonės kūrėjas „Tygodnik Powszechny“, kuriame nuolat pasirodo daugybė straipsnių apie ES ir jos teigiamą naudą, kurią patirs Lenkija, įstojusi į ES. Šis leidinys yra puiki tribūna dalykiškai diskusijai su ES priešininkais.
Stojimas į ES pateikiamas kaip galimybė Lenkijai ir daugiatiražiame savaitraštyje „Goćś Niedzielny“ („Sekmadienio svečias“), viename iš dviejų labiausiai skaitomų katalikiškų leidinių Lenkijoje. Šis leidinys dažniausiai pateikia atsargesnę nuomonę, atkreipdamas dėmesį į baimes ir nepakankamą valstybės ir visuomenės pasirengimą stojimui į ES.
Įdomią iniciatyvą praėjusiais metais įvairių katalikiškų judėjimų ir organizacijų atstovai parodė Šv.Vaitiekaus forume - vyko diskusija dėl krikščionių misijos ir uždavinių besivienijančioje Europoje. Būtina pabrėžti, kad tarp Lenkijos kunigų ES šalininkų yra daugiau kaip du kartus daugiau nei priešininkų. (54 proc. - už, 22 proc. - prieš, 20 proc. neapsisprendusiųjų - tokie 2003 metų tyrimų rodikliai.) Nors tai šiek tiek mažesnis rodiklis nei buvo 1997 metais, kuomet teigiamai apie stojimą į ES pasisakė 84 proc. kunigų.
Gana tvirtai remia stojimą į ES ir Evangelikų Bažnyčios. „Su viltimi vertiname stojimą į Europos Sąjungą kaip į procesą, gerbiantį lokalinį, tautinį, taip pat išpažįstantį savimonę ir išskirtinumą“, - rašė vyskupai evangelikai bendrame pareiškime.
Kaip ir Lenkijos Bažnyčioje, taip ir visoje Lenkijos visuomenėje, galima rasti kuo įvairiausių nuomonių stojimo į ES klausimu. Didesnė visuomenės dalis ir dauguma katalikų pasisako už Lenkijos stojimą į ES. Lenkijos vyskupų balsas gali padėti apsispręsti abejojantiems lenkams dalyvauti birželio mėnesio referendume.

Vertė Kazimieras DOBKEVIČIUS

Paweł WoŁowski,
buvęs Lenkijos katalikų informacijos agentūros
Užsienio skyriaus vadovas

© 2003"XXI amžius"