"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 21 d., Nr. 10 (55)

PRIEDAI

Gal taip, o gal ir ne…

Lietuvoje sėkmingai įvykus referendumui, įsiliejame į svarbias tarptautines struktūras, tampame išties pasaulio dalimi; kad nebūtume jame „eksperimentiniais triušiais“, ant kurių netikėtai užgriūva „juodosios technologijos“, kaip kad neseniai įvyko per Prezidento rinkimus, turime būti budrūs ir visada pasirengę netikėtumams, jei ne pažinti išsamiai, tai bent išgirsti juos esant ar ištiksiant. Tam ir skiriama ši publikacija.

Vokiečių ekonomistas Giunteris Hanichas neseniai parašė knygą „Euras – Europos pražūtis“. Dėl šios ir kitų jo parašytų knygų G.Hanichas vadinamas ekonominiu populistu ir smarkiai kritikuojamas. Šiaip ar taip, su jo mintimis susipažinti verta – kad atskirtume pelus nuo grūdų.
Savo knygose G.Hanichas propaguoja vienintelę idėją – finansinė Vakarų sistema yra pasmerkta, ji žlugs. Visos krizės – Pirmojo pasaulinio karo krizė, krizės prieš ir po Antrojo pasaulinio karo – ne atsitiktinės, o vykstančios pagal logikos dėsnius. Mechanizmas, jo nuomone, yra toks: skolinant pinigus, gaunamos palūkanos, kurios vėl paverčiamos indėliu. Šito rezultatas – kapitalo augimas yra greitesnis už realų ekonominį augimą. Ekonomika pradeda augti skolų slegiama. Kapitalas ieško naujų investicijų objektų biržoje. Birža „pampsta“, po to vyksta žlugimas, krizė ir defliacija. Šitai tampa pasaulinio karo priežastimi, per kurį naikinamos materialinės vertybės ir atsiranda galimybė naujoms investicijoms ekonomikoje. Šitaip G.Hanichas aiškina Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kilmę.
Taip ar ne taip, bet knygoje įdomiausios yra konkrečios rekomendacijos. Štai jos:
1. Pirmasis patarimas – jau girdėtas: laikyti indėlius skirtinguose bankuose, kad žlugimo atveju būtų išgelbėta bent dalis indėlių.
2. Antrasis – įdomesnis. Svarbiausia eiliniam piliečiui būsimoje krizėje yra „santaupų likvidavimas“, tai yra kuo greitesnis jūsų investicijų ir indėlių pavertimas grynaisiais.
3. G.Hanichas nepataria dėti indėlių doleriais, taip pat japonų jenomis.
4. Nepataria investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes istorinėje perspektyvoje per krizes nekilnojamojo turto kaina irgi krisdavo.
5. Nepatariama skolintis.
6. Patariama laikyti grynuosius ir pirkti auksą.
7. Rekomenduojama pirkti šveicarų frankus (matyt, todėl, kad šveicarų frankas neįeina į euro zoną).
Ir paskutinis, pats svarbiausias patarimas: santaupų išsaugojimas jums turi rūpėti labiau nei pelnas iš santaupų, nes ateityje laukia globalinė krizė, ir niekam nuo jos nepavyks apsisaugoti.
Taigi, kaip sakoma, norite tikėkite, norite ne.

Parengta pagal „Deutsche Welle“

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija