"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 21 d., Nr. 10 (55)

PRIEDAI

Pakviestosios į ES šalys rengiasi referendumams

Dešimt kvietimus stoti į Europos Sąjungą gavusių šalių lyderių bei vyriausybių vadovų balandžio 16-ąją Atėnuose pasirašė stojimo sutartis. Tiesa, šios sutartys įsigalios tik tuomet, kai joms pritars šalių kandidačių piliečiai. Todėl šiandien skubama surengti referendumus, politikai tikisi gyventojų pritarimo ir nuogąstauja dėl galimo rinkėjų abejingumo savo šalies ateičiai. Lietuvoje referendumas sėkmingai įvyko gegužės 10-11 dienomis: iš 63 proc. referendume dalyvavusiųjų 91 proc. pasisakė už stojimą į ES.
Ankstesni tokio pobūdžio referendumai kitose šalyse rodė gana menką rinkėjų aktyvumą, taip pat ir mažą stojimui į ES pritariančių piliečių procentą. Pavyzdžiui, Maltoje už stojimą į ES pasisakė 53 proc., Suomijoje – 57 proc., Švedijoje – 52 proc. referendumuose dalyvavusių piliečių. Politikus ir žiniasklaidos atstovus iki šiol sugebėjo nustebinti tik Slovėnijos, Vengrijos ir Lietuvos rinkėjų valia, kur norą tapti ES piliečiais pareiškė maždaug po 90 proc. dalyvavusiųjų referendumuose.
Vengrijoje referendume dalyvavo vos 45,62 proc. balso teisę turinčių piliečių. Balsuoti buvo galima nuo 6 valandos ryto iki 9 valandos vakaro. Daugiausia rinkėjų apylinkėse pasirodė per paskutiniąsias tris referendumo valandas, kai valstybinis radijas bei visi televizijos kanalai ėmė nuolat skelbti apie rinkėjų pasyvumą. Viena priežasčių, kodėl vengrai nepanoro aktyviai dalyvauti referendume, buvo nepatraukli agitacija. Be to, visuomenės apklausos prognozavo, kad į rinkimų apylinkes ateis 60-65 proc. rinkėjų, todėl atsirado tokių, kurie nusprendė, kad dalyvauti nebūtina. Senyvo amžiaus žmonės bei kaimo gyventojai itin baiminasi galimo pragyvenimo lygio sumažėjimo, daugeliui jų ES neatrodo patraukli. Aktyviausias buvo jaunimas, kuris tikisi didelių permainų bei šviesesnės ateities perspektyvų. Vengrams neįprasta į rinkimų apylinkes ateiti šeštadienį, paprastai šioje šalyje balsuojama sekmadieniais. Tiesa, beveik visi atvykusieji į rinkimų apylinkes pritarė šalies stojimui į ES. Net ir tuose regionuose, kur rinkėjų aktyvumas tesiekė 30 proc., beveik 90 proc. dalyvavusiųjų pasakė ,,Taip“. Nepritariantieji ES plėtrai referendumą paprasčiausiai boikotavo.
Baimindamiesi mažo rinkėjų aktyvumo, čekai referendumą dėl stojimo į ES, kuris bus rengiamas birželį, laikys įvykusiu, nepriklausomai nuo to, kiek šalies piliečių norės išsakyti savo valią. Čekija taps ES nare, jei dauguma balsavusiųjų tam pritars. Tuo tarpu kaimyninėje Slovakijoje referendumas laikomas įvykusiu tik tada, kai rinkimų apylinkėse apsilanko 50 proc. plius vienas rinkėjas. Skeptikai linkę manyti, jog Slovakijoje gegužės viduryje rengiamas referendumas gali ir neįvykti. Referendumo agitacija Čekijoje, kaip ir kitose šalyse kandidatėse, iš esmės vienašališka, raginanti pasakyti ,,taip“ ir pabrėžianti narystės ES privalumus, jai skirta apie septyni milijonai dolerių. Stojimui pritaria ir 4 iš 5 Čekijos parlamentinių partijų, prieš pasisako tik komunistai. Atėnuose stojimo sutartį pasirašė Čekijos prezidentas V.Klausas, laikytas bene didžiausiu euroskeptiku. Tiesa, jis kiekviena proga tikina dėsiąs pastangas šios sąjungos reformoms.
Lenkijos politikai taip pat linkę abejoti, ar birželio mėnesį organizuojamas referendumas įvyks. Šioje šalyje referendume turi dalyvauti daugiau nei 50 proc. rinkėjų. Be to, čia euroskeptikų kur kas daugiau. Tvirtai už stojimą į ES pasisako valdančioji Socialdemokratų partija, kuri teigia sugebėjusi išsiderėti tam tikrų nuolaidų derybų dėl stojimo metu. Tam pritaria ir liberalai. Politikai supranta, kad be ES paramos Lenkijos ekonomika neaugs. Neįstojusi į ES, Lenkija būtų visiškai izoliuota. Tačiau žemdirbių nežavi tai, kad jiems bus skiriamos kur kas mažesnės išmokos nei dabartinių ES narių ūkininkams. Kyla nesutarimų dėl žemės nuosavybės įstatymų, neaišku, kada bus leista žemės įsigyti užsieniečiams.
Žemės nuosavybės įstatymų pataisos aktualios ir kitose į ES pakviestose šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijos jaunųjų demokratų sąjunga siūlo į žemės nuosavybės įstatymą įtraukti preambulę, teigiančią, kad pirmumo teisę įsigyti žemės turi tame kaime gyvenantys žemdirbiai. Niekam iš kaimo gyventojų nepanorus įsigyti žemės, ji turėtų būti siūloma išpirkti valstybei. Valstybei žemės sklypo neišpirkus, jį galėtų įsigyti užsienio šalių piliečiai, tačiau pageidautina, kad jie gyventų Vengrijoje ir įsipareigotų žemę dirbti.
Čekijoje žemės ūkis tradiciškai tebelaikomas vienu pagrindinių verslų, nors šiandien kaime gyvena gana nedaug čekų, būtent todėl žemės ūkio klausimais derybų dėl stojimo į ES metu šioje šalyje beveik nediskutuota. Tuo tarpu Čekijos kaimynės Austrija bei Vokietija su baime laukia galimo čekų imigrantų antplūdžio ir žada įvesti tam tikrus apribojimus norintiems jų teritorijose dirbti ir gyventi čekams. Pereinamasis laikotarpis turėtų trukti maždaug dvejus-septynerius metus. Ir teisios čia abi pusės. Tiesiog naujųjų ES narių piliečiai nori kuo greičiau gyventi taip, kaip gyvena seniau į ES įstojusių valstybių piliečiai, o senosios narės bijo galimo staigaus nedarbo augimo.
Naujosios ES narės baiminasi ir mažų kiaulienos kvotų bei Briuselio biurokratizmo, nors pastarasis nuogąstavimas, ko gero, iš piršto laužtas. Na, o vienų kitoms oponuojančių partijų vienijimasis stojimo į ES klausimais šios sąjungos plėtros priešininkų vis dar prilyginamas santuokai iš išskaičiavimo.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija