Pakviestosios į ES šalys
rengiasi referendumams
Dešimt kvietimus stoti į Europos
Sąjungą gavusių šalių lyderių bei vyriausybių vadovų balandžio
16-ąją Atėnuose pasirašė stojimo sutartis. Tiesa, šios sutartys
įsigalios tik tuomet, kai joms pritars šalių kandidačių piliečiai.
Todėl šiandien skubama surengti referendumus, politikai tikisi
gyventojų pritarimo ir nuogąstauja dėl galimo rinkėjų abejingumo
savo šalies ateičiai. Lietuvoje referendumas sėkmingai įvyko gegužės
10-11 dienomis: iš 63 proc. referendume dalyvavusiųjų 91 proc.
pasisakė už stojimą į ES.
Ankstesni tokio pobūdžio referendumai kitose šalyse rodė gana
menką rinkėjų aktyvumą, taip pat ir mažą stojimui į ES pritariančių
piliečių procentą. Pavyzdžiui, Maltoje už stojimą į ES pasisakė
53 proc., Suomijoje 57 proc., Švedijoje 52 proc. referendumuose
dalyvavusių piliečių. Politikus ir žiniasklaidos atstovus iki
šiol sugebėjo nustebinti tik Slovėnijos, Vengrijos ir Lietuvos
rinkėjų valia, kur norą tapti ES piliečiais pareiškė maždaug po
90 proc. dalyvavusiųjų referendumuose.
Vengrijoje referendume dalyvavo vos 45,62 proc. balso teisę turinčių
piliečių. Balsuoti buvo galima nuo 6 valandos ryto iki 9 valandos
vakaro. Daugiausia rinkėjų apylinkėse pasirodė per paskutiniąsias
tris referendumo valandas, kai valstybinis radijas bei visi televizijos
kanalai ėmė nuolat skelbti apie rinkėjų pasyvumą. Viena priežasčių,
kodėl vengrai nepanoro aktyviai dalyvauti referendume, buvo nepatraukli
agitacija. Be to, visuomenės apklausos prognozavo, kad į rinkimų
apylinkes ateis 60-65 proc. rinkėjų, todėl atsirado tokių, kurie
nusprendė, kad dalyvauti nebūtina. Senyvo amžiaus žmonės bei kaimo
gyventojai itin baiminasi galimo pragyvenimo lygio sumažėjimo,
daugeliui jų ES neatrodo patraukli. Aktyviausias buvo jaunimas,
kuris tikisi didelių permainų bei šviesesnės ateities perspektyvų.
Vengrams neįprasta į rinkimų apylinkes ateiti šeštadienį, paprastai
šioje šalyje balsuojama sekmadieniais. Tiesa, beveik visi atvykusieji
į rinkimų apylinkes pritarė šalies stojimui į ES. Net ir tuose
regionuose, kur rinkėjų aktyvumas tesiekė 30 proc., beveik 90
proc. dalyvavusiųjų pasakė ,,Taip. Nepritariantieji ES plėtrai
referendumą paprasčiausiai boikotavo.
Baimindamiesi mažo rinkėjų aktyvumo, čekai referendumą dėl stojimo
į ES, kuris bus rengiamas birželį, laikys įvykusiu, nepriklausomai
nuo to, kiek šalies piliečių norės išsakyti savo valią. Čekija
taps ES nare, jei dauguma balsavusiųjų tam pritars. Tuo tarpu
kaimyninėje Slovakijoje referendumas laikomas įvykusiu tik tada,
kai rinkimų apylinkėse apsilanko 50 proc. plius vienas rinkėjas.
Skeptikai linkę manyti, jog Slovakijoje gegužės viduryje rengiamas
referendumas gali ir neįvykti. Referendumo agitacija Čekijoje,
kaip ir kitose šalyse kandidatėse, iš esmės vienašališka, raginanti
pasakyti ,,taip ir pabrėžianti narystės ES privalumus, jai skirta
apie septyni milijonai dolerių. Stojimui pritaria ir 4 iš 5 Čekijos
parlamentinių partijų, prieš pasisako tik komunistai. Atėnuose
stojimo sutartį pasirašė Čekijos prezidentas V.Klausas, laikytas
bene didžiausiu euroskeptiku. Tiesa, jis kiekviena proga tikina
dėsiąs pastangas šios sąjungos reformoms.
Lenkijos politikai taip pat linkę abejoti, ar birželio mėnesį
organizuojamas referendumas įvyks. Šioje šalyje referendume turi
dalyvauti daugiau nei 50 proc. rinkėjų. Be to, čia euroskeptikų
kur kas daugiau. Tvirtai už stojimą į ES pasisako valdančioji
Socialdemokratų partija, kuri teigia sugebėjusi išsiderėti tam
tikrų nuolaidų derybų dėl stojimo metu. Tam pritaria ir liberalai.
Politikai supranta, kad be ES paramos Lenkijos ekonomika neaugs.
Neįstojusi į ES, Lenkija būtų visiškai izoliuota. Tačiau žemdirbių
nežavi tai, kad jiems bus skiriamos kur kas mažesnės išmokos nei
dabartinių ES narių ūkininkams. Kyla nesutarimų dėl žemės nuosavybės
įstatymų, neaišku, kada bus leista žemės įsigyti užsieniečiams.
Žemės nuosavybės įstatymų pataisos aktualios ir kitose į ES pakviestose
šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijos jaunųjų demokratų sąjunga siūlo
į žemės nuosavybės įstatymą įtraukti preambulę, teigiančią, kad
pirmumo teisę įsigyti žemės turi tame kaime gyvenantys žemdirbiai.
Niekam iš kaimo gyventojų nepanorus įsigyti žemės, ji turėtų būti
siūloma išpirkti valstybei. Valstybei žemės sklypo neišpirkus,
jį galėtų įsigyti užsienio šalių piliečiai, tačiau pageidautina,
kad jie gyventų Vengrijoje ir įsipareigotų žemę dirbti.
Čekijoje žemės ūkis tradiciškai tebelaikomas vienu pagrindinių
verslų, nors šiandien kaime gyvena gana nedaug čekų, būtent todėl
žemės ūkio klausimais derybų dėl stojimo į ES metu šioje šalyje
beveik nediskutuota. Tuo tarpu Čekijos kaimynės Austrija bei Vokietija
su baime laukia galimo čekų imigrantų antplūdžio ir žada įvesti
tam tikrus apribojimus norintiems jų teritorijose dirbti ir gyventi
čekams. Pereinamasis laikotarpis turėtų trukti maždaug dvejus-septynerius
metus. Ir teisios čia abi pusės. Tiesiog naujųjų ES narių piliečiai
nori kuo greičiau gyventi taip, kaip gyvena seniau į ES įstojusių
valstybių piliečiai, o senosios narės bijo galimo staigaus nedarbo
augimo.
Naujosios ES narės baiminasi ir mažų kiaulienos kvotų bei Briuselio
biurokratizmo, nors pastarasis nuogąstavimas, ko gero, iš piršto
laužtas. Na, o vienų kitoms oponuojančių partijų vienijimasis
stojimo į ES klausimais šios sąjungos plėtros priešininkų vis
dar prilyginamas santuokai iš išskaičiavimo.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2003"XXI amžius"