Dėl naftos telkinio D-6

Grupė Lietuvos mokslininkų ir visuomenės veikėjų, susirūpinusių dėl planų eksploatuoti netoli Lietuvos jūrinės sienos esantį naftos telkinį, kreipėsi į Rusijos, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų atsakingus asmenis, prašydami dėti visas pastangas apsaugoti nuo iškilusios grėsmės Kuršių neriją. Tarp pareiškimo adresatų - Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas, Valstybės Dūmos pirmininkas G. Selezniovas, vyriausybės vadovas M. Kasjanovas, kiti Rusijos vadovai, tarptautinių organizacijų vadovai, tarp jų UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorius Francesco Bandarinas, Europos komisijos pirmininkas R. Prodis, Europos parlamento pirmininkas Patas Koksas, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius Jacques Diouf, Rusijos Federacijos gamtos išteklių ministras Vitalijus Artiuchovas, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, kompanijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas ir kt.
“Pareiškime dėl galimų neigiamų padarinių eksploatuojant naftos telkinį D-6” sakoma, kad Lietuva labai susirūpinusi dėl galimų neigiamų padarinių eksploatuojant telkinio Kravcovskoje (D-6), esančio Baltijos jūroje, 22 km nuo Kuršių nerijos ir 9 km nuo Lietuvos teritorinių vandenų su Rusijos Federacija siena, naftos gręžinius, nes “ir mažiausios avarijos padariniai gali turėti didžiulę neigiamą įtaką aplinkai, jūrų augmenijai, gyvūnijai ir žmonėms”. Pareiškėjai primena, kad šiuolaikinė naftos gavybos pramonė patiria katastrofas, “kurių pasekmės sunkiai įvertinamos”. Pareiškimą pasirašiusieji išvardija pasaulyje nuo 1980 metų įvykusias didžiausias naftos gavybos platformų avarijas, dažnai pareikalavusias ir žmonių aukų (atskirais atvejais siekusias net ir apie pusantro šimto žuvusiųjų). Taip pat išvardijamos Baltijos jūroje nuo 1980 metų įvykusios avarijos, kurių metu į jūrą išsiliejo per 100 tonų naftos produktų. Jų buvo net 20.
Pareiškime sakoma, kad pavojų kelia ir 1947-1948 metais, vykdant Sovietų Sąjungos karinės administracijos Vokietijoje nurodymus, Baltijos jūroje palaidota apie 34 tūkst. tonų karinių medžiagų, daugiausia iprito.
2000 metais Kuršių neriją įtraukus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuvos Vyriausybė, žvejybos, nevyriausybinės organizacijos stengiasi apsaugoti Kuršių neriją, kaip unikalų ir trapų gamtos kūrinį, bei gausinti gamtos išteklius Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad nors Rusijos Federacija 1983 metais pradėtus naftos paieškos darbus telkinyje D-6 dėl visuomenės protestų 1987 metais ilgam nutraukė, Rusijos kompanija ,,Lukoil“, pažeisdama veikiančius teisinius reglamentus ir nereaguodama į Lietuvos valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žymių pasaulio organizacijų pastabas ir mokslinius pagrindimus, dėl galimų tokį telkinį eksploatuojant katastrofiškų padarinių, rengiasi eksploatuoti gręžinius. Rusijai pradėjus naftos gavybą iš telkinio D-6, galimos avarijos atveju būtų pažeistas unikalus UNESCO Pasaulio paveldo objektas – Kuršių nerija, kurią Rusija įsipareigojo saugoti kaip pasaulio paveldo vertybę, - sakoma pareiškime. Tačiau “susidaro įspūdis, kad ilgai trunkantis Rusijos Federacijos institucijų pasyvus požiūris į Lietuvos bei tarptautinių organizacijų prašymus ir pastabas, informacijos neteikimas ir nusišalinimas nuo operatyvaus bendradarbiavimo, sprendžiant opias problemas, yra laiko vilkinimas, dėmesio nukreipimas ir siekimas netrukdomai vykdyti darbus bei pastatyti Baltijos šalių regioną”, - konstatuoja pareiškimo autoriai.
Pareiškėjai prašo atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir imtis visų priemonių, kad nebūtų eksploatuojamas naftos telkinys D-6. Jų nuomone, trumpalaikiai savanaudiški tam tikrų grupių interesai negali būti toleruojami kaip kaimyninių valstybių tarpusavio santykių ir bendradarbiavimo plėtra. Saugoti gamtą ir jos paveldą – mūsų valstybių prioritetai. Dėl avarijos gali būti sunaikinta Kuršių nerija ir Kuršių marios, ir tada jokia pasaulio organizacija neatstatytų šio gamtos fenomeno, todėl pareiškimo autoriai prašo pasaulio organizacijas sustabdyti D-6 veiklą.

XXI

© 2003"XXI amžius"